Naujausios
Koalicija lipdoma, bet kova nesibaigė
Seimo rinkimuose švytuoklė pakrypo opozinių partijų pusėn. Jos pradėjo derybas dėl koalicijos, bet kas gros pirmuoju smuiku, paaiškės tik po antrojo rinkimų turo. Nėra rinkimais nusivylę ir valdantieji.
„Šiaulių kraštui“ partijų lyderiai vertino pirmuosius rezultatus. Politologo Gintauto Mažeikio nuomone, šį kartą rinkimuose laimi derybų demokratija.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Preliminariais duomenimis, septynios partijos iškovojo mandatus daugiamandatėje apygardoje.
Čia laimėtojomis tapo Darbo partija (17 mandatų) ir Socialdemokratų partija (16 mandatų). Už Darbo partiją balsavo penktadalis rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už Socialdemokratų partiją – šiek tiek mažiau.
Abi drauge jos surinko dvigubai daugiau rinkėjų balsų nei 2008 metų Seimo rinkimuose. Tada už jas balsavo iš viso 255 tūkstančiai rinkėjų. Dabar, preliminariais duomenimis, – pusė milijono.
Darbo partija savo rinkėjų skaičių padidino per 150 tūkstančių – iš viso iki 263 tūkstančių, o Socialdemokratų partija – apie 100 tūkstančių – iš viso iki 243 tūkstančių.
Trečioji opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ su 6 mandatais liko šeštoje vietoje. Ji prarado nemenką dalį savo rinkėjų, kurių per ketverius metus sumažėjo nuo 157 tūkstančių iki 97 tūkstančių.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų rinkėjų nubyrėjo tik apie 50 tūkstančių – nuo 244 tūkstančių iki daugiau kaip 190 tūkstančių.
Konservatoriai su 12 mandatų daugiamandatėje apygardoje liko treti. Jų pagrindinis partneris – Liberalų sąjūdis – ketvirtas su 7 mandatais. Liberalams šie rinkimai sėkmingi, už juos balsavo per 111 tūkstančių rinkėjų – 36 tūkstančiais daugiau nei prieš ketverius metus.
Penkta – „Drąsos kelio“ partija (7 mandatai), už ją balsavo per 104 tūkstančius rinkėjų. Septinta – Lenkų rinkimų akcija 5 (mandatai), už ją balsavo per 77 tūkstančiai rinkėjų.
Iš parlamentinių partijų būrio išnyks Liberalų ir centro sąjunga, kuri net dvi kadencijas iš eilės buvo tarp valdančiųjų. 5 procentų barjero vėl neįveikė „valstiečiai“.
Didieji miestai balsavo skirtingai
Per šiuos rinkimus Vilniaus ir Kauno rinkėjai pirmenybę atidavė konservatoriams. Klaipėdos rinkėjai pasidalijo per pusę: dviejose apygardose laimėjo Darbo partija, dviejose – Liberalų sąjūdis.
Šiauliai balsavo už socialdemokratus visose trijose apygardose, o Panevėžys – už Darbo partiją.
Šiaulių apskrities rinkėjai pirmenybę atidavė opozicinėms partijoms. Socialdemokratai dar laimėjo Šiaulių rajone ir Kelmės rajone, o Darbo partija – Pakruojo-Joniškio, Akmenės-Joniškio, Radviliškio apygardose.
Darbo partija džiūgauja
Vytautas Gapšys, Darbo partijos vienas iš lyderių, „Šiaulių kraštą“ tikino, jog rinkėjai gerai pasirinko.
„Daugiausia mandatų tikimės ir vienmandatėse apygardose, džiaugiamės, kad atsirado vietų, kuriose sustiprėjome, – sakė V. Gapšys. – Žmonės mumis patikėjo, nes pateikėme aiškią ekonominę programą, kalbėjome apie darbo vietas, apie tai, kas labiausiai žmonėms rūpi.“
V. Gapšys apie pradėtą lipdyti koaliciją nieko konkretaus dar negalįs pasakyti. Jo teigimu, 46 procentai rinkėjų balsavo už opozicines partijas ir į tai Darbo partija turinti atsižvelgti.
Trys opozicinės partijos – Darbo, Socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ – pradėjo derybas dėl koalicijos. V. Gapšio teigimu, partijos lyderis Viktoras Uspaskich kaip dar vieną galimą partnerį yra įvardijęs Liberalų sąjūdį.
Socialdemokratai laukia antro turo
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog derybose su partneriais kol kas tik sutarta remti vieniems kitus vienmandatėse apygardose per antrąjį balsavimo turą.
Socialdemokratai tikisi, jog jų poziciją rinkėjai sustiprins. „Planavome laimėti apie 21 procentą rinkėjų balsų, gavome apie 2 procentais mažiau, bet tikimės po antrojo turo laimėti dar 15 mandatų“, – sakė A. Butkevičius.
Jis pabrėžė, jog derybos dėl koalicijos yra atviros ir kitoms partijoms: „Kalbamės ir su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir Lenkų rinkimų akcija.“
A. Butkevičiaus nuomone, nors bendradarbiaujant su „darbiečiais“, „tvarkiečiais“ yra visko buvę, bet praeities nesutarimai neturėtų kliudyti. „Užbrėšime brūkšnį ir žiūrėsime į priekį“, – teigė politikas.
Referendume rinkėjai pasisakė prieš atominės elektrinės statybą. Socialdemokratai, jų lyderio tikinimu, vykdys žmonių išreikštą valią.
„Mes prieš tą projektą, bet atominės energetikos neatsisakome. – sakė A. Butkevičius. – Tačiau kitas projektas – kol kas derybų klausimas.“
Pralaimėjimas – ne tragedija?
Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas, komentavo, jog rinkėjų sumažėjimas yra rimtas signalas partijai.
„Tačiau mūsų pasirodymas nėra tragiškas, parlamentine partija išliekame, derybose dėl koalicijos dalyvaujame“, – sakė politikas.
Jis progonozavo, jog po antrojo turo vienmandatėse „tvarkiečiai“ iš viso gali turėti Seime apie 10–13 mandatų.
Konservatoriai taško nededa
Vienas iš konservatorių lyderių Jurgis Razma „Šiaulių kraštui“ teigė, jog Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams šie rinkimai „nei per daug blogi, nei geri“. Tačiau jie parodę, jog partijai reikia reformų.
Pozicijas dar tikimasi pagerinti per antrąjį turą ir laimėti iš viso apie 35 mandatus.
„Mes dar nesame padarę pareiškimo, jog traukiamės į opoziciją, – sakė J. Razma. – Nereikia dar sureikšminti ir prasidėjusių derybų dėl būsimos valandančiosios koalicijos. Tikrosios derybos prasidės tik po antro turo.“
Jo nuomone, konservatoriai, stokoję socialinio jautrumo, dėmesio žmonių problemoms, turi prisiimti atsakomybę už tai, kad tiek daug rinkėjų balsavo už Darbo partiją.
„Socialinis balsavimas buvo ypač ryškus periferijoje, o skęstantis ir už šiaudo griebiasi“, – aiškino J. Razma.
PERGALĖ: Viktoras Uspaskich ir jo vadovaujama Darbo partija švenčia pergalę – „darbiečiams“ balsus atidavė penktadalis rinkėjų, atėjusių į rinkimus.
NUOSTATA: Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos lyderis mano, jog su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ dėl buvusių praeityje nesutarimų „užbrėš liniją“ ir žiūrės tik į priekį.
PARTNERIS: Rolandas Paksas ir „tvarkiečiai“, nors per ketverius metus prarado nemažai savo rinkėjų, dalyvauja derybose dėl valdančios koalicijos.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
VERTINIMAS: Valentinas Mazuronis sumažėjusį „tvarkiečių“ rinkėjų skaičių laiko rimtu signalu, bet dar ne tragedija. Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
ATVIRUMAS: Jurgis Razma mano, jog konservatoriams šią kadenciją trūko socialinio jautrumo ir dėmesingumo žmonių problemoms.
Politologo komentaras
Laimi derybų demokratija
Filofosofas ir politologas Gintautas Mažeikis pabrėžia, jog rinkimuose ne švytuoklė, o tarimosi patirtis tampa svarbesnė, todėl ir naujos populistinės partijos tampa nebe tokios grėsmingos:
– Šie rinkimai rodo daugiau pilietinio brandumo. Pirmiausia laimi vadinamoji derybų demokratija. Tai reiškia, kad nė vienos partijos programa negali būti taikoma tiesiogiai, jos bus derinamos.
Rinkėjus tai saugo nuo populizmo ir didina vidinę valdančiųjų savikritiką. Tai sušvelnins ir Darbo partijos, ir socialdemokratų siekinius. V. Uspaskich ir A.Butkevičius rodo, kad jie linksta į tokias derybas ir yra pakankamai subrendę jas vykdyti.
Darbo partijos nebereikėtų laikyti populistine, daugelis jos politikų subrendo, pamatuotai pradėjo kalbėti apie ekonominę ir socialinę situaciją. Ji – ir vadybininkų partija, turi vadybinių gebėjimų. O socialdemokratai tapo nuosaikesni, kalbėdami apie socialdemokratijos idealus.
„Tvarkiečiai“ neturi aiškios ideologijos. Vienu metu jie arčiau konservatorių, kitu – liberalų, trečiu – socialdemokratų. Bet kita vertus, jie bus pakankami lankstūs diskusijose dėl koalicijos.
Tėvynės sąjunga pasirodė geriau, nei buvo laukiama, bet jai kyla klausimas dėl atsinaujinimo. Jeigu to nebus, nereikia manyti, kad po ketverių metų konservatoriai sugrįš į valdžią.
Liberalų sąjūdis labai gerai pasirodė ir ateityje gali užimti tą vietą, kurią dabar užima konservatoriai.
Partija „Drąsos kelias“ neigia, jog yra populistai. Bet tik laiko klausimas, kada jie subyrės ir įsitrauks į kitas partijas, kaip subyrėjo A.Valinsko partija.
Tarp Prezidentės ir būsimos koalicijos gali kilti įtampos, bet ji sugeba būti pragmatike. Ji tiesiog bus priversta susitaikyti su rinkėjų nuomone. Kitos išeities jai nėra.
