Naujausios
Knygą pasitiko tremties ir laisvės žmonės
Sausio 13-osios išvakarėse, ketvirtadienio vakarą, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko „Šiaulių krašto“ žurnalistės Živilės Kavaliauskaitės knygos „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“ sutiktuvės. Knygą pasitiko pilnutėlė bibliotekos salė tremties brolių ir seserų, autorės bendražygių, skaitytojų ir bičiulių.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kelionė į tremties vietas ir žmonių širdis
Ž. Kavaliauskaitės knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“ parašyta po 2013 metų vasarą vykusios lietuvių kelionės į Sibirą – lietuvių tremties vietas.
Knygos sutiktuvėse dalyvavo grupės vadovas Virginijus Steponavičius, Edmundas Ganusauskas, Zenonas Bielskis, Ramunė Stundžaitė, Valentina Skorbuvienė. Kiti bendražygiai – Romualdas Stašinskas, Romas Mikšys, Augustė Mikšytė bei Vokietijos lietuviai Romas Edvin Šiller ir Marina Kornelia Alder renginyje dalyvauti negalėjo.
Kelionę organizavęs ir jai vadovavęs V. Steponavičius pasakojo, kad kelionė buvo rengta savarankiškai, nes jų, norėjusių aplankyti tremties vietas amžius nebetilpo į „Misija – Sibiras“ „formatą": kelionėje dalyvavo žmonės nuo 18-os iki 71-erių.
Jautriais prisiminimais pasidalijo Z. Bielskis. Pristatyme parodyta filmuota medžiaga, kurioje jis susitinka su tremtyje likusia savo žemiete, pažinojusia Z. Bielskio artimuosius.
E. Ganusauskas knygos sutiktuvėse pasakojo išgyvenimus, kai skrendant „Boeing“ lėktuvu, po puikios vakarienės jį persmelkęs suvokimas: kaip keliauja jie ir kaip gyvuliniuose vagonuose savaitėmis žmonės tolo nuo savo šaknų, nuo savo žemės – į nežinią.
Keliautojai Sibire tvarkė tremtinių kapus, lankė tautiečius, o žurnalistė Ž. Kavaliauskaitė, nors į kelionę bloknotą ir diktofoną įsidėjo tik dėl to – „o gal prireiks?“ neišvengiamai tapo kelionės metraštininke.
Grįžusi iš 12 dienų kelionės Irkutsko srityje ji „Šiaulių kraštui“ parengė 13-os dalių reportažų ciklą. Vos išspausdinus pirmuosius tekstus laikraštyje, pasipylė skambučiai, laiškai iš atpažinusių artimųjų ar kaimynų kapus, vardus, pavardes, gyvenusių tose tremties vietose žmonių ir jų palikuonių. Skaitytojai norėjo sužinoti daugiau detalių, pasidalinti savo istorijomis.
Taip susidėliojo ir knygos struktūra: pirmojoje dalyje spausdinami reportažai iš kelionės į Irkutsko sritį, o antroji knygos dalis skirta Lietuvoje gyvenančių tremtinių istorijoms. Knyga gausiai iliustruota kelionės nuotraukomis.
Parengus straipsnių ciklą, Ž. Kavaliauskaitė ėmėsi ir mokslinės veiklos – parašė puikiai mokslininkų įvertintą magistro darbą „Trėmimų refleksija atminties tyrimuose. Saviidentifikacijos problema“.
Knygoje juntamas ne tik stiprus istoriko, publicisto braižas. Autorė atsiskleidė ir kaip puiki psichologė, atpažinusi ir išryškinusi labai jautrius tremtį patyrusių žmonių išgyvenimus. Knygoje pastebėtos jaudinančios detalės, patirtys, nulėmusios tremtinių emocijas, elgseną, gyvenamą aplinką ir biografijas.
Šalčiu nedvelkia nei Irkutske, nei Lietuvoje
Tai, kad knyga parašyta labiau jautriai, o reportažo žanras jai suteikia lengvumo, įtraukiančio skaitytoją į bendrą kelionę, knygos pristatyme sakė ne vienas jos herojus.
Linkėjimus virtualiuoju būdu perdavė tolimajame Irkutske sutikti tautiečiai: atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame knygos sutiktuves sveikina Irkutsko lietuvių kultūros bendrijos „Švyturys“ pirmininkė Julija Kudirkaitė, jos pavaduotoja Liudmila Strižniova ir visa bendruomenė. Irkutsko lietuviams yra nusiųsta Ž. Kavaliauskaitės knygų, o knygos pristatymą bendruomenė rengiasi organizuoti Vasario 16-ąją.
Istorikas, Šiaulių universiteto docentas dr. Simonas Strelcovas sakė, jog rado knygoje klausimų, kuriems norės ieškoti atsakymų. Mokslininkas pabrėžė, kad šalia istoriko išmanymo Ž. Kavaliauskaitė į knygą įdėjo daug šilumos.
Vienas knygos herojų tautodailininkas Albertas Martinaitis, gimęs tremtyje ir į Lietuvą sugrįžęs trejų metukų, ypač padėkojo E. Ganusauskui, kuris papasakojo, kaip tvarkė kapus Zimos kapinėse. Šiose kapinėse palaidota A. Martinaičio močiutė. A. Martinaitis – kanklių meistras, pagaminęs ir kankles tremtyje mirusiam seneliui atminti. Jis su žmona Diana ir architekte Rasa Budryte atliko senovinę lietuvišką dainą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė sakė, jog tremtis jų gyvenime liks neišdildoma iki pat mirties ir dėkojo autorei, jautriai ir profesionaliai aprašiusiai tas vietas, kuriose gyveno lietuviai.
Politinis kalinys ir tremtinys, buvęs nuteistas mirties bausme, Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus tremtį įvertino kaip imperijos tikslą rusinti mažas tautas, tarp jų ir lietuvių tautą.
Po renginio nusidriekė eilė prie knygos ir autorės autografų, nes knygynuose šios knygos kol kas skaitytojai neras – išleista 300 egzempliorių. Jos leidybą finansavo autorės bendrakeleiviai ir jų bendradarbiai.
Knygą išleidusios leidyklos „Žuvėdra“ direktorius Stasys Lipskis informavo, kad kitą mėnesį vykstančiai Vilniaus knygų mugei šią knygą pristatys kaip vieną gražiausių leidinių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Živilės Kavaliauskaitės autografų knygai „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“ eilėje laukė knygos pristatymo dalyviai.
Živilė Kavaliauskaitė sakė, kad kelionėje labai daug „skrebeno rašikliu“, o iš šių užrašų ir vaizdo bei garso įrašų ir gimė knyga. Knygą išleidusios leidyklos „Žuvėdra“ vadovas Stasys Lipskis knygos maketą pavadino „grakščiai atliktu“. Maketo techninis redaktorius – „Šiaulių krašto“ inžinierius Artūras Jaugėla, dizainerė – Lina Kaselytė-Ivanovienė.
Labai retas dalykas išgirsti architektės Rasos Budrytės kankliavimą ir dainą drauge su tautodailininku Albertu Martinaičiu ir jo žmona Diana Martinaitiene.
Kelionės į Irkutsko sritį bendrakeleiviai (iš kairės): Valentina Skorbuvienė, Ramunė Stundžiaitė, Zenonas Bielskis, Edmundas Ganusauskas, Virginijus Steponavičius ir Živilė Kavaliauskaitė. Dešinėje – vakaro vedėja Sigita Vaitkaitytė.
