Naujausios
Klojimo teatrų tradicija gaivina širdis
Prie Kurtuvėnų svirno, Šiaulių rajone, savaitgalį šurmuliavęs Klojimo teatrų festivalis vakarais pritraukė didžiulį būrį žiūrovų. Vieni rinkosi pasižiūrėti šmaikščių vaidinimų, kiti pasišokti. Šis festivalis jubiliejinis — dešimtasis. Prie svirno jau uždegta ir dešimtoji žibalinė lempa.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ir pasijuokti, ir ašarą nubraukti
Kalbinti žiūrovai sakė, kad juos į festivalį traukia smagi kaimiška muzika ir spektakliai, kurie gvildena aktualias kaimo problemas. Šmaikštūs vaidinimai verčia ir nusijuokti, ir susimąstyti. Dažnam žiūrovui tos problemos pažįstamos ir savos.
Dešimt metų gyvuojantis Šiaulių rajono Micaičių mėgėjų teatras ketvirtus metus iš eilės į Kurtuvėnus atveža „Arbatinę“.
„Mūsų “Arbatinėje“ aptarinėjamos kaimo aktualijos, kiekvienais metais vis kitos. Šalia nuolatinių personažų kasmet pasirodo po vieną ar kelis naujus“, — po spektaklio sakė “Arbatinės“ šeimininkė, autorė ir režisierė Rita Andruškevičienė.
Publikos netrūksta
Šeštadienio popietę pasižiūrėti vaidinimų ir pasiklausyti Kurtuvėnų kapelos rinkosi ir vyresnio amžiaus žmonės, ir ir jaunimas.
Kuršėniškė Vanda su vyru ir drauge į tradiciniu tapusį festivalį atvyksta antrą kartą. Pirmą kartą lankėsi, kai dar stovėjo senasis svirnas. „Tada labai daug žiūrovų ir dalyvių buvo. Šįkart mažiau ir tų, ir kitų“, — pastebi moteris.
„Šį savaitgalį Klaipėdoje Jūros šventė, nemažai žmonių atostogauja ir išsivažinėję, be to, geras oras traukia į gamtą, prie ežerų. Tačiau vakarais, kai šiek tiek vėsiau, prisirenka nemažai žiūrovų. Tada ir šoka, ir dainuoja“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė.
Šventė sielai
Šiaulių apskrities Klojimo teatrų šventės idėjos autorė V. Jurešienė jau galvoja apie kitais metais vyksiantį festivalį. Svarsto, kaip dar būtų galima paįvairinti programą, kaip sustatyti suolus, kad žiūrovams būtų patogu ir nereiktų kepti saulėje, kokiu laiku geriau rengti festivalį ir kaip į jį pritraukti daugiau žiūrovų ir dalyvių.
V. Jurešienė prisimena pirmąją šventę, vykusią 1998 metais. Tada vyko spektakliai, buvo pristatyta Kurtuvėnų krašto tautodailininko Stepono Rimo sukurta akmeninė skulptūra „Milžinas Anciulis“, primenanti miestelio įkūrimo legendą.
Klojimo teatrų festivalis kasmet sutampa su Šv. Jokūbo atlaidais. Žmonės susirinkę į atlaidus paprastai neskuba skirstytis, susitikę giminės nori pasibūti ilgiau, todėl ir kilo mintis surengti šventę, kuri būtų smagi ir praturtinanti dvasiškai.
Antrojo festivalio metu savo spektaklį parodė ką tik susikūręs Kurtuvėnų miestelio klojimo teatras, kuriame vaidino ir tuometinis parapijos klebonas Eduardas Semaška.
V. Jurešienė prisimenusi žiūrovų reakciją nusijuokia: „Žmonės žiūrėjo išpūtę akis. Kaip čia kunigas vaidina?“
Gaisras festivalio nesunaikino
Šventės tęsėsi net ir tada, kai 2001 metais sudegė Svirnas, kuriame vykdavo vaidinimai.
Prisiminusi paskutinę šventę senajame Svirne, V. Jurešienė pasakoja, jog kaip įspėjimas tada aptemęs dangus, pakilęs didelis vėjas. Teko vaidinimus perkelti į Svirno vidų.
„Gal tęsiamos gražios tradicijos turėjo įtakos, kad 2006 metais duris atvėrė atstatytas Svirnas, autentiškas buvusiam, o įvairi ir įdomi festivalio programa vėl į jį sukvietė gausų būrį vaidintojų ir žiūrovų“, — svarsto festivalio idėjos autorė.
IŠNAŠA: Šventės tęsėsi net ir tada, kai 2001 metais sudegė Svirnas, kuriame vykdavo vaidinimai.
ŠOKIAI: Klojimo teatrų festivalis — atgaiva širdžiai. Čia žmonės susirenka ne tik pasižiūrėti smagių vaidinimų, bet ir pasišokti.
TRAUKA I: Į Klojimo teatrų festivalį Kurtuvėnuose žiūrovus traukia linksma kaimiška muzika...
TRAUKA II: ... ir šmaikštūs vaidinimai.
VADOVĖ: Šiaulių rajono Micaičių mėgėjų teatro vadovė Rita Andruškevičienė jau ketvirti metai į Kurtuvėnus atveža „Arbatinę“.
ŽIŪROVAI: Festivalyje žiūrovų nestigo.
PRAMOGA: Kuršėniškė Vanda į festivalį atvyksta antrą kartą. Moterį čia atvilioja kaimiška muzika ir vaidinimai.
KAPELA: Žiūrovus linksmino Kurtuvėnų miestelio kapela.
PROBLEMOS: Klojimo vaidinimuose gvildenamos kaimo problemos: emigracija, nedarbas, alkoholizmas.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
