Naujausios
„Kleckų šventė“ išaugo iki aukštaitiškų vestuvių
Savaitgalį jau ketvirtą kartą Žagarėje (Joniškio rajonas) prie Žvelgaičio ežero surengta „Kleckų šventė – 2013“ viliojo kulinarinio paveldo gaminiais ir pirmą sykį suvaidintomis aukštaitiškomis vestuvėmis. Beveik dviejų valandų trukmės spektaklyje dalyvavo 70 rajono meno mėgėjų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Vestuvių inscenizacija
Scenoje prie Žvelgaičio ežero pasigirsta vestuvinės dainos ir pirmoji pamergė (Erika Šivickaitė) kviečia visą pulką palydos pinti vainikėlį, ruošti jaunąją mergvakariui.
Jaunojo palyda pasiryžusi išsiaiškinti, ar būsima žmona turtinga, ar daug drobelių priaudusi, o jaunosios pusės atstovės šaiposi, kaži, ar vyrukai stiprūs, drūti, visą turtą ant rankų pakels.
Vestuvėse persipina žaismingi ritualai: jaunosios rankos atpažinimas, jaunųjų (Rūta Činčytė ir Jonas Vyšniauskas) išlydėtuvės ir sutiktuvės, derybos su persirengėliais, lovos klojimas su jos tvirtumo išbandymu, piršlio korimas.
Ilgaliežuvis piršlys (Gediminas Andrašiūnas) paskelbia savo testamentą, pagal kurį svočiai palieka „dvylika aklų vištų ir vieną šlubą gaidį“, o pirmajam pabroliui – „savo vienintelio danties skausmą“.
Žiūrovų eilėmis kaskart perbėga juoko banga, pasigirsta plojimai.
Kelias net dulka nuo šokių, į kuriuos vestuvininkai įtraukia ir žiūrovus.
Kartu pabūti lietuviais
„Ką mes matome per televiziją? Visokias „meksikonų“ vestuves, o aš norėčiau, kad jus ten parodytų. Kokie gražūs jūsų rūbai. Su nuometais moterys atrodo kaip karalienės. Atvažiuoti į „Kleckų šventę" net ir du šimtus kilometrų verta, kad pabūtume kartu lietuviais,“ – po pasirodymo gerų žodžių negailėjo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Etnologė Gražina Kadžytė džiaugėsi gražia tarmiška vyresniųjų vestuvininkų šnekta ir gausia palyda.
Vestuvėse vaidino apie 70 Joniškio rajono meno mėgėjų. Jas režisavo ir scenarijų kūrė joniškietė pedagogė Vilma Kumpikevičiūtė bei Joniškio folkloro kolektyvo „Kupars“ vadovė Rita Kipšaitė–Balčiūnienė.
Išrinkti geriausi vestuvių stalai
Kokios vestuvės be vestuvinio stalo? Jam kaimų bendruomenės virė, kepė, rūkė, slėgė įvairiausius gardumynus: dešras su kopūstais, šaltieną, slėgtainį, kiaulės karką, obuolių ir varškės sūrius, kopūstienę atsigavimui, bandeles su lašinukais, svočios tortą – karvojų, pamargintą vyniotinį „Beržo tošis“, jaunųjų sutiktuvėms – naminę duoną su druska.
Geriausiais komisija pripažino Maldenių ir Kirnaičių kaimų stalus. Jų pagrindines šeimininkes Emiliją Kvedarienę ir Oną Grunskienę etnologui L. Klimkai buvo patikėta vainikuoti specialiai pagamintomis šaukštų, peilių ir šakučių karūnomis.
Išmone nenusileido ir kitų kaimų bendruomenės iš Satkūnų seniūnijos, Daukšių, Žiurių, Žvelgaičių, Mindaugių, Kruopių (Akmenės rajonas) bei įvairios kitos organizacijos.
Prie pagrindinės renginio organizatorės Žiurių kaimo bendruomenės stalo ir puodų rikiavosi nesibaigiančios eilės norinčiųjų paragauti ruginių miltų „kleckų“ su raugintais kopūstais.
Žvelgaitiškiai siūlė pusvarškėčių, varškėčių, obuolių pastilių ir pyragų, daukšiškės moterys pilstė obuolių sultis, dėstė sūrius ir saldumynus, Satkūnų seniūnijos bendruomenės siūlė moliūgų pyrago, suktinukų su silke, Mindaugiai atsivežė ožkų sūrių, meduolinių grybų ir voveraičių, grybų kotletų.
Į šventę žuvienės ir garsiųjų koldūnų atgabeno Viduklės (Raseinių rajonas) atstovai, savo darbus demonstravo amatininkai, susirinkusius linksmino kapelos iš įvairių Lietuvos regionų.
Varžybos, paroda ir loterija
Akį traukė senovinių Joniškio krašto vestuvių nuotraukų paroda iš Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus fondų bei rajono gyventojų asmeninių archyvų.
Šventėje pirmą kartą surengtos sportinės iš daržovių pagamintų automobilių lenktynės.
Antrą šventės dieną vyko vaikų futbolo turnyras „Kleckų taurei“ laimėti.
Renginio žiūrovai turėjo galimybę dalyvauti loterijoje „Laimės šulinys“ dėl vertingų prizų, joje išpirkta net apie 1700 bilietų.
Autorės nuotr.
SUGRĮŽIMAS: Iš bažnyčios sugrįžo jaunieji (Rūta Činčytė ir Jonas Vyšniauskas) bei svočia Gražina Andrašiūnienė ir piršlys Gediminas Andrašiūnas.
ATVYKIMAS: Jaunojo svita prašosi į svečius pas jaunąją.
AUTOMOBILIAI: Varžybų dalyviai iš daržovių konstruoja autombilius.
PASIŪLYMAS: Žvelgaičių kaimo atstovės (iš kairės) Regina Gužauskienė ir Laima Dijokienė siūlė „kleckų“ su varške ir peletrūnu bei varške ir lašinukais.
MERGVAKARIS: Mergvakaryje pamergės ruošia jaunąją vestuvėms, pina kasas ir vainiką.
VOVERAITĖS: Ant vieno iš šventės stalų puikavosi joniškietės Margaritos Sapkienės pagal senovinį receptą iš tešlos virti grybukai – voveraitės.
ŠEPETYS: Satkūnų atstovės Nijolė Žiurlytė (kairėje) ir Jolanta Kievišienė pokštaudamos taikėsi tokiu šepečiu pašukuoti antros vestuvių dienos rytą atsikėlusius svečius.
VAINIKAVIMAS: Etnologas, profesorius Libertas Klimka vainikus uždėjo geriausių kaimų bendruomenių vestuvinių stalų šeimininkėms – maldeniškei Emilijai Kvedarienei (kairėje) ir kirnaitiškei Onai Grunskienei.
POKŠTAI: Vestuvių dalyviai išdarinėjo linksmus pokštus, šoko žaismingus šokius, kad pralinksmintų liūdną jaunąją.
LOVA: Svočios klojamos lovos tvirtumą savitai patikrino pabroliai.
STALAS: Komisija apžiūri ir vertina Maldenių kaimo bendruomenės vestuvinių patiekalų stalą.
GĖRYBĖS: Mindaugių kaimo bendruomenės moterys stalą nuklojo pyragais, meduoliais, karvės, ožkos pieno ir obuolių sūriais, grybų kotletais ir kitomis gėrybėmis.
TESTAMENTAS: Prieš korimą piršliui teliko tik paskaityti testamentą.
RODYKLĖ: Kad žiūrovai nepasiklystų, visur vedė nuorodos.
ŠOKIAI: Žiūrovai iš pradžių tik šypsodami stebėjo vestuvių šokius, o paskui ir patys į būrį įsijungė.
SUKTINIS: Vestuvių dalyviai šoka suktinį.
KLAUSIMAS: Užtvėrusių kelią vaikų piršlys klausinėjo, kokių jie saldainių nori: ilgų ar trumpų.
GAMINIMAS: „Kleckus“ raito Kirnaičių kaimo bendruomenės atstovės (iš kairės) Olga Vaičiulevičienė ir Asta Žilinskienė.
FOTOGRAFIJOS: Šventėje veikė senovinių vestuvių fotografijų paroda.
VADOVAS: Žiurių kaimo bendruomenės pirmininkas ir renginio idėjos autorius Arūnas Činčys dar spėjo ir vadovauti įvairioms linksmoms varžyboms.
CEPELINAI: Kirnaičių kaimo bendruomenė virė ne tik „kleckus“, bet ir cepelinus.
