Naujausios
Savivaldybė ragina universitetą
Prieš kelerius metus uždarius Šiaulių universiteto Menų fakultetą Didždvario rūmai stovi tušti. Šiaulių miesto valdžia puoselėjo viltis, kad Šiaulių universitetą prijungus prie Vilniaus universiteto, rūmų pastatą galės perimti Savivaldybė. 2021 metų sausį Vyriausybės sprendimu rūmai buvo perduoti Vilniaus universitetui patikėjimo teise 20 metų. Jau greit bus dveji metai, kaip įsteigta Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, tačiau Didždvario rūmai vis dar stovi tušti, o dviejų viešų institucijų bandymas susitarti nueina niekais.
Šių metų rugsėjį Savivaldybė nusiuntė Vilniaus universitetui raštą, kuriame išreiškė apgailestavimą, kad „istorinę-kultūrinę reikšmę turintis ir Šiaulių miesto centre stovintis vertingas pastatas nėra efektyviai ir kryptingai naudojamas, neužtikrinama maksimali nauda visuomenei, be to reikalaujantis atnaujinimo“.
Savivaldybė rašė, kad šis kultūros paveldo objekto statusą turintis pastatas yra reikalingas Šiaulių miesto reikmėms ir siūlė priimti sprendimą dėl šio turto pripažinimo nereikalingu universiteto funkcijoms įgyvendinti.
Šiaulių mero Artūro Visocko pasirašytame rašte pabrėžiama, kad Savivaldybė nesulaukia universiteto pozicijos dėl valstybei priklausančių Didždvario rūmų Aušros alėjoje 50 perdavimo, ir pakartotinai prašoma svarstyti klausimą. Atkreipiamas dėmesys, kad jau pradedamas 2023 metų Savivaldybės biudžeto planavimo procesas, todėl svarbu žinoti universiteto sprendimą.
Duotų naudotis 10-čiai metų
Vilniaus universitetas atsiliepė į miesto valdžios raštą ir pasiūlė Savivaldybei Didždvario rūmus laikinai, 10-čiai metų, perimti valdyti ir naudotis. Be to, priminė, kad tokį sprendimą buvo pateikę anksčiau, ir jis nesikeičia.
Vilniaus universiteto rašte informuojama, kad įstaiga rugsėjo mėnesį nupirko Didždvario rūmų pastato tvarkybos darbus, siekiant pašalinti šio kultūros pastato avarines grėsmes. Paremontuotos tos vietos, kuriose užfiksuota avarinės būklės požymių.
Universitetas siūlo lapkričio pradžioje susitikti VU kancleriui ir Savivaldybės administracijos direktoriui bei aptarti ir tęsti susitarimus ieškant optimaliausių sprendimų.
Nei miestas gali naudotis, nei universitetui reikia
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sakė nesuprantantis Vilniaus universiteto rašto logikos. Jis teigė, kad panaudai gautam pastatui Savivaldybė gali atlikti tik nedidelį remontą. Investuoti į sau nepriklausantį pastatą negali. O šiam pastatui reikėtų rimtų investicijų, kurių tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Meras priminė Savivaldybės ketinimus Didždvario rūmuose įkurdinti Santuokų rūmus, o kitą dalį „atiduoti menui“, prieš tai gavus ES lėšų ir atliktus kapitalinį remontą. Tuomet būtų galima privatizuoti ar kitaip panaudoti dabartinių Santuokų rūmų Varpo gatvėje pastatą. Tačiau trumpalaikė panauda tokius žingsnius užkerta.
„Aš neskubu formuoti galutinės nuomonės, nes lapkritį dar bus kanclerio ir Administracijos direktoriaus pasitarimas. Gal netyčia įvyks koks pokytis. Jeigu liks ta situacija, kokia parašyta, panašu, kad teks braukti iš regioninių projektų sąrašų. Negalėsime panaudoti Europos Sąjungos lėšų, nes jas naudoti galime tik savo turtui. Kitaip papultume į teisinę problematiką, kaip panaudoti lėšas, kai turtas tau nepriklauso“, – aiškino A. Visockas.
Miesto vadovas situaciją vadino sudėtinga, kol kas sakė nededąs galutinio taško, bet jau netoli to. Vasario-kovo mėnesiais bus tvirtinamas projektų sąrašas, teikiamas europiniam finansavimui. Jei susitarti nepavyks, į šį sąrašą Didždvario rūmų renovacijos projektas patekti nebegalės.
„Tuomet pastatas ir toliau kiurksos tuščias. Nesuprantu, kam jiems reikia to turto, kurio negali parduoti, nes jis yra kultūros paveldo objektas. Kaip tik turėtų kilti pagunda atsikratyti nereikalingos naštos. Dabar nei mes greičiausiai į tą pastatą neįeisim, nei jie juo naudosis. Kodėl toks kiurksantis turtas naudingas Lietuvai ir Šiauliams, negaliu pasakyti. Dar labiau negaliu pasakyti, kodėl nepavyksta mums, dviems svarbioms institucijoms, surasti to tvarkingo ir aiškaus kelio. Mes nesame universitetui priešai. Aš įdėjau daug pastangų, kad tai atsirastų“, – sakė meras.
Jis pasakojo, kad kalbėjosi su universiteto vadovais „akis į akį“, aiškino, kad miestui reikia sutvarkyti šį pastatą, o tam reikia teisino kelio. O sutvarkius rūmus, atvirkščiai Savivaldybė galėtų duoti panaudai universitetui, jei jos reikėtų.
Paklausus, gal universitetas prašo ko nors mainais už šiuos rūmus, meras atsakė, kad nieko neprašo, nebent dar paaiškėtų ateityje.
„Gal pats universitetas sugebės šį pastatą sutvarkyti. Mums reikia estetikos, grožio. Sutvarkytas jis iškart taps reikalingu“, – sakė A. Visockas.
Pirmiausia – susitarimas
Seimo narys šiaulietis Domas Griškevičius pritarė, kad teisinis kelias perimti rūmus nėra paprastas. Šio valstybės turto turi atsisakyti universitetas, perduoti jį valstybės Turto fondui, kuris spręs jo tolimesnį likimą. Pavykus susitarti, kad pastatas atiteks Šiaulių savivaldybei, nutarimą turi priimti Vyriausybė. Tačiau pradžių pradžia – dviejų institucijų susitarimas.
D. Griškevičius nurodė gerą pavyzdį – Švietimo centro Centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinys, kuris veikia Vilniaus universiteto pastate Šiauliuose.
„Džiaugiuosi, kad universitetas eina į bendradarbiavimą. Svarbu susitarti. Nepakanka pasakyti, kad pagal teisinį reguliavimą negalima. Jei ieškai sprendimų, juos randi. Jei net universitetas sakytų „imkit“, reikėtų dar daug žingsnių atlikti“, – sakė D. Griškevičius.
Tuščio pastato išlaikymas kainuoja tūkstančius
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė sakė negalinti komentuoti Vilniaus universiteto administracinių sprendimų. Ji patvirtino, kad buvo svarstoma ir ieškoma variantų, ką daryti su Didždvario rūmų pastatu, ir pasirinktas tinkamiausias.
Tuščių Didždvario rūmų išlaikymas universitetui kainuoja nemažus pinigus. R. Bilbokaitė kalbėjo, kad praėjusiais metais išlaikymo išlaidos siekė apie 10 tūkstančių eurų. Pabrangus energetiniams resursams, išlaidos išaugs, nes pastatas turi būti minimaliai šildomas.
