Kiemuose tęsiasi Pietinio istorija

Kiemuose tęsiasi Pietinio istorija

Kie­muo­se tę­sia­si Pie­ti­nio is­to­ri­ja

Šiau­lių pie­ti­nio ra­jo­no dau­gia­bu­čių kie­me ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą rin­ko­si kai­my­nai, su­ko į jų kie­mą mies­tie­čiai iš ki­tų kvar­ta­lų.

Vai­kai ant as­fal­to už­ra­šė „Mes my­lim sa­vo kie­mą“, o ra­šy­to­jas Ri­man­tas Kmi­ta, gar­sio­jo ro­ma­no „Pie­ti­nia kro­ni­kas“ au­to­rius, sa­kė: „Pie­ti­nis yra vi­sur“. Kvie­tė gai­vin­ti bend­rys­tę ir kie­mų kul­tū­rą, nes ji – neat­sie­ja­ma Šiau­lių ta­pa­ty­bės da­lis.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

„Kie­mo kul­tū­ros ne­bė­ra“

Gar­di­no gat­vės 21, 23, 25 dau­gia­bu­čių kie­me vy­ko pir­ma­sis ren­gi­nys iš cik­lo „Kie­mai“, ku­rį su­ma­nė ir įgy­ven­di­na Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka.

Kas į kie­mą išė­jo pa­ma­tęs pa­sta­ty­tų suo­liu­kų ei­les, sce­nos pa­ky­lą ir vai­ki­ną, dai­nuo­jan­tį ir gro­jan­tį gi­ta­ra. Kas per­skai­tė skel­bi­mą laip­ti­nė­je, kas su­ži­no­jo apie ren­gi­nį iš „Šiau­lių kraš­to“. Su­ti­ko­me sa­vo skai­ty­to­jų, už­su­ku­sių į šį kie­mą ir iš ki­tų kvar­ta­lų.

Praei­vius iš gat­vės at­vi­lio­jo mu­zi­ka – dai­na­vo ir gro­jo stu­den­tas Do­mas Roč­ka iš Šiau­lių uni­ver­si­te­to.

„Iš­gir­dom, kad kaž­kas dai­nuo­ja, gro­ja, atė­jom pa­si­žiū­rė­ti, pa­tys esa­me iš Lie­po­rių, – sa­kė kal­bin­ta su­tuok­ti­nių po­ra. – Bus Ri­man­tas Kmi­ta? Kaip įdo­mu, ži­nom jo „Pie­ti­nia kro­ni­kas“.

„Kie­mo kul­tū­ros ne­bė­ra, į kie­mą pa­bend­rau­ti su kai­my­nais ne­bei­šei­na­me, ge­rai, jei­gu su laip­ti­nės kai­my­nais pa­si­svei­ki­na­me, – pa­si­da­li­jo Kris­ti­na, išė­ju­si į kie­mą su ant­ro­ke duk­ra ir ma­žy­liu sū­ne­liu. – Ma­mos su vai­kais Ber­žy­nė­lio par­ke da­bar bu­ria­mės, bend­rau­ja­me.“

Pie­ti­nia­me pa­ti au­go ir pri­si­me­na, jog kie­mas anks­čiau bu­vo pa­grin­di­nė su­si­ti­ki­mų su drau­gais vie­ta, o ir sen­jo­rų dau­giau išei­da­vo ant suo­liu­kų pa­sė­dė­ti, pa­si­šne­ku­čiuo­ti.

Pie­ti­nis vi­sur ir Gi­ta­nas vi­sur

Kie­mas už­si­pil­dė jau­nais ir vy­res­niais mies­tie­čiais, žai­dė, laks­tė vai­kai.

Li­po ant sce­nos bend­rau­ti į gim­tą­jį Pie­ti­nį at­vy­kęs ra­šy­to­jas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Ri­man­tas Kmi­ta. Su juo dis­ku­tuo­ti sė­do Re­mi­gi­jus Ruo­kis, kul­tū­ros ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius. Jis taip pat kaž­ka­da Pie­ti­nia­me gy­ve­no – „bend­ri­ke“ su il­gu ko­ri­do­riu­mi ir bend­rais vi­siems dviem san­maz­gais.“

Už­si­mez­gus dia­lo­gui, į kie­mą su pa­ly­da už­su­ko ir tarp pub­li­kos at­si­sė­do ne­ti­kė­tas sve­čias, R. Ruo­kio įvar­dy­tas „Gi­ta­nu“, su ku­riuo kar­tu „dai­na­vę ber­niu­kų cho­re“.

Kie­mas man­da­giai pa­plo­jo nuo suo­liu­ko pa­ki­lu­siam kan­di­da­tui į Pre­zi­den­tus Gi­ta­nui Nau­sė­dai, ku­ris tą va­ka­rą Šiau­liuo­se tie­siog bu­vo vi­sur.

Va­kar so­cia­li­niuo­se tink­luo­se kai kas iro­niš­kai ei­lia­vo: „Su­kau į Kmi­tos Pie­ti­nį, pa­tai­kiau į Gi­ta­no su­kti­nį“. Bet „su­kti­nis“ bu­vo ty­lus – ren­gė­jai ne­su­tei­kė kan­di­da­tui žo­džio, ne­su­ti­ko kul­tū­ros ren­gi­nio pai­nio­ti su po­li­ti­ka. Tad sve­čias po ke­lio­li­kos mi­nu­čių pa­su­ko iš kie­mo.

„Būk lais­vas“

Dis­ku­si­jos te­ma bu­vo „Pie­ti­nia is­to­ri­jas i žmo­nes“ ir dia­lo­go ve­dė­jai da­li­jo­si sa­vo iš­gy­ven­to­mis is­to­ri­jo­mis.

R. Kmi­ta skai­tė į sa­vo ro­ma­ną su­dė­tą žmo­nių ju­dė­ji­mo ma­ni­fes­tą „Pie­ti­nis yra vi­sur“.

„...Pie­ti­nis nė­ra ge­res­nis už ki­tus, toks pat, kaip vi­si, toks pat, kaip ir tu. Nė­ra blo­gų vie­či­kių... Pie­ti­nis yra vi­sur, Pie­ti­nis yra iš­si­lais­vi­nims. Būk koks esi, kal­bėk, kaip kal­bi, gal­vok, ką gal­vo­ji – vi­sur taip gal­voj ir kalb. Kal­bėk ne kaip reik, o kaip kal­bi – būk lais­vas“, – įdė­miai kie­mas klau­sė­si ma­ni­fes­to žo­džių.

Ra­šy­to­jas pa­si­da­li­jo neį­si­vaiz­da­vęs, kad „Pie­ti­nia kro­ni­kas“, ku­rias ra­šė šiau­lie­tiš­ka šnek­ta, tu­rės pa­si­se­ki­mą. Ro­ma­nas jau iš­vers­tas į uk­rai­nie­čių kal­bą ir ver­čia­mas į vo­kie­čių kal­bą. Šiau­liuo­se da­bar net eks­kur­si­jos po Pie­ti­nį vyks­ta – tris su pu­se va­lan­dos trun­ka. Ra­šy­to­jo žo­džiais, kas ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad taip bus.

Iš Šiau­lių ki­lu­si re­ži­sie­rė Eg­lė Ver­te­ly­tė ra­šo fil­mo sce­na­ri­jų pa­gal „Pie­ti­nia kro­ni­kas“, pla­nuo­ja ir fil­mą.

„Neiš­mes­ki­te iš spin­tų dra­bu­žių, ku­riuos ne­šio­jo­te 1986–1990 me­tais, ga­lė­si­te fil­muo­tis“, – ti­ki­no R. Ruo­kis. Jo nuo­mo­ne, fil­ma­vi­mas tik Pie­ti­nia­me tu­rė­tų vyk­ti. Nie­kuo jis ne­pa­si­kei­tęs nuo to laik­me­čio. Dau­gia­bu­čiai ap­sku­rę – „ne­tu­rit pi­ni­gų re­no­va­ci­jai“, o šiaip nie­ko ne­trūks­ta.

„Tik ka­pi­nių ir tur­gaus, – pa­svars­tė R. Kim­ta. – Bet tur­gų „Ak­ro­po­lis“ da­bar at­sto­ja.“

O bend­rys­tę rei­kia gai­vin­ti. Ar dar braz­di­na­ma kie­me gi­ta­ra? Ar žai­džia­mas tink­li­nis, krep­ši­nis, fut­bo­las ar reg­bis? Vie­nin­te­lė ran­ka pa­ki­lo, kai R. Kmi­ta pa­klau­sė, kas ži­no reg­bio tai­syk­les.

Ak­tua­liai skam­bė­jo ro­ma­no ci­ta­tos: „Tu ne­mie­gok mie­ga­ja­me ra­jo­ne – išeik iš sa­vo ka­mur­kės. Iš­junk te­le­vi­zo­rių, kal­bėk apie tik­rus da­ly­kus. Nes­var­bu, kas tu esi – svar­bu vi­sų gy­ve­nims ir vi­sų is­to­ri­jas – fab­ri­ko dar­bi­nin­ko, rū­bi­nin­kės gy­ve­nims ar tak­sis­ta gy­ve­nims nėr ma­žiau ver­tings nei me­ra, di­rek­to­riaus ar ku­ni­ga. Kiek­vie­no gy­ve­nims yra tei­sy­bė. Gy­ve­ni­mas yra svar­biau nei po­li­ti­ka.“

Dis­ku­si­jų kie­me dar bus: dis­ku­si­ja „Pa­tir­tys, ku­rias pa­vel­di­me“ vyks tarp ak­to­riaus, kny­gų au­to­riaus Ma­riaus Rep­šio ir poe­to, dra­ma­tur­go Min­dau­go Nas­ta­ra­vi­čiaus bir­že­lio 8 die­ną 17.30 va­lan­dą Pie­ti­nio bul­va­re prie Ar­chi­tek­tų gat­vės 8C.

Ren­gė­jai sa­ko, jog no­ri ska­tin­ti ne tik skai­ty­mo ini­cia­ty­vas. Vie­niems no­ri­ma pri­min­ti, o ki­tiems pa­siū­ly­ti at­ras­ti kie­mų erd­vę kaip bend­ra­vi­mo vie­tą, ku­rio­je ga­li su­si­tik­ti, kal­bė­tis, dis­ku­tuo­ti, įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mus.

Kie­mo kul­tū­rą, R. Kmi­tos žo­džiais, pa­lai­ko po­jū­tis, jog čia ta­vo na­mai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pie­ti­nio dau­gia­bu­čių žmo­nės į ren­gi­nį pa­kvies­ti pri­si­min­ti kie­mo erd­vę, kaip su­si­ti­ki­mų, po­kal­bių, dis­ku­si­jų vie­tą.

Vai­kai ra­do kuo už­siim­ti, kol suau­gu­sie­ji klau­sė­si dis­ku­si­jos.

Dia­lo­gą mez­gė kul­tū­ros ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Re­mi­gi­jus Ruo­kis (kai­rė­je) ir ra­šy­to­jas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Ri­man­tas Kmi­ta, sa­vo ro­ma­nu „už­kū­ręs“ Pie­ti­nio mi­tą. Gro­jo ir dai­na­vo stu­den­tas Do­mas Roč­ka.

Ri­man­tas KMI­TA: „Tu ne­mie­gok mie­ga­ma­ja­me ra­jo­ne – išeik iš sa­vo ka­mur­kės. Iš­junk te­le­vi­zo­rių – kal­bėk apie tik­rus da­ly­kus.“