Naujausios
Kiauros savivaldybių kišenės neprisipildo
Šiaulių apskrityje visų savivaldybių biudžetai skylėti. Šiaulių miesto savivaldybės ilgalaikės skolos greitai sudarys 54 milijonus litų — daugiau nei trečdalį Savivaldybės biudžeto pajamų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Paskola — dėl skolų
Šiaulių miesto taryba spalį nusprendė imti 9,5 milijonų litų paskolą dešimčiai metų. Dėl to Savivaldybės ilgalaikės skolos augs iki 54 milijonų litų ir sudarys 33,8 procento Savivaldybės biudžeto pajamų.
Savivaldybė šiais metais paskolų jau ėmė už 27 milijonus litų. Dvi paskolas — 15 milijonų litų ir 5 milijonų litų — dėl Industrinio parko kūrimo ir plėtros. 7 milijonus litų — dėl kitų investicinių projektų.
Raminamasi, kad skolinimosi limitas dar nėra peržengtas. Savivaldybėms skolinimosi riba yra 35 procentai biudžeto pajamų, neįskaitant valstybės dotacijų. Plius dar 18 procentų pajamų galima būtų „praskolinti“, jeigu paskolos susijusios su Europos Sąjungos remiamų projektų finansavimu.
9,5 milijonų litų paskolos prireikė daugiausia Savivaldybės skoloms dengti. Vis neatsiskaitoma už Šiaulių arenos statybos darbus — tam bus skiriama 2 milijonai litų. Už Medelyno ir Kalniuko rajonų vandentiekio projektavimą reikia apmokėti per 1 milijoną litų. Miestui tvarkyti biudžete pristigo 2,4 milijono litų, mokyklų virtuvėms atnaujinti — per 360 tūkstančių litų. 39,4 tūkstančio litų Savivaldybės biuždete nerasta benamių gyvūnų priežiūrai — mokės iš paskolos pinigų.
Iš paskolos beveik 1 milijonas litų skiriamas ir Savivaldybės administracijos pastato remonto darbams apmokėti.
Nėra kitos išeities
„Jeigu nėra pinigų, tai vienintelė išeitis — skolintis“, — sako Kazimiera Daujotienė, Šiaulių miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėja.
Daug ką planuota finansuoti iš Privatizavimo fondo lėšų. Bet privatizavimo aukcionai žlunga.
Kitais metais Savivaldybei gresia milijoninės paskolos dėl Medelyno ir Kalniuko vandenvalos projekto įgyvendinimo. Ar Savivaldybė pajėgs nešti tokią skolų naštą?
K. Daujotienė tiesiai sako: „Neturėsime pinigų. Vandenvalos projektui reikės 14 milijonų litų, tai iš kur tokie pinigai biudžete bus? O tai ne vienintelis projektas, dar prie mokyklų renovacijos reikės prisidėti.“
Kol kas, pasak finansininkės, savivaldybėms nėra problemų skolintis pinigus. Bankai mielai tai daro, tik didina paskolų palūkanas. Bankams vis daugiau byra biudžeto pinigų. Šiemet paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Savivaldybei atseikės net 8,7 milijono litų.
Rajonai skolinasi tik investicijoms
Kitos apskrities savivaldybės tvirtina paskolas imančios tik investiciniams projektams finansuoti. Prie skolinimosi limito ribos nė viena nėra priartėjusi.
Akmenės rajono savivaldybė ilgalaikių paskolų turi 8,5 milijono litų, Joniškio — 9,6 milijono litų, Kelmės rajono — 12,3 milijono litų, Radviliškio — 12,7 milijono litų, Pakruojo — 9 milijonus litų, Šiaulių rajono — 9,9 milijono litų.
Šiaulių rajonas, pasak rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Ritos Balčiuvienės, yra panaudojęs tik pusę skolinimosi limito. Didesnę skolinimosi limito dalį yra panaudojusios Radviliškio, Joniškio savivaldybės. Jų paimtos paskolos sudaro ketvirtadalį savivaldybių biudžeto pajamų. Radviliškio savivaldybė šiais metais paskoloms grąžinti skyrė 2 milijonus litų, palūkanoms mokėti — 700 tūkstančių litų.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Tiškevičius prognozuoja, jog prie skolinimosi ribos bus priartėta kitais metais. Kai probleminiu pripažintame rajone prasidės pagrindinių investicinių projektų įgyvendinimas.
Trūksta milijonų
Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto pajamų prognozės per tris šių metų ketvirčius vykdytos 97,1 procento, nesurinkta 5,3 milijono litų planuotų pajamų.
Iš apskrities rajonų savivaldybių daugiausia pajamų trūksta Šiaulių rajono savivaldybei — 6,2 milijono litų ir Joniškio rajono savivaldybei — 6 milijonų litų. Šiaulių rajono biuždetas buvo vykdomas 92 procentais, Joniškio — 91 procentu.
„Per daug optimistinis šiais metais biudžetas, prognozuotas labai didelis jo augimas, bet tai nepasitvirtina, — įvardija Šiaulių rajono biudžeto nesurinkimo priežastis R. Balčiuvienė. — Pernai rajono biudžetas buvo 87 milijonų litų, šiemet — 105 milijonų litų. Ar galima tiek išauginti biudžeto pajamas? Juk matome, kad šiais metais gyvenimas trečdaliu nepagerėjo. Per didelis planuotas gyventojų pajamų mokesčio augimas.“
Sąlyginai geriausiai surenkami Pakruojo ir Akmenės rajonų biudžetai. Pakruojo rajono biudžetui stinga 2,9 milijonų litų, Akmenės — 2,3 milijonų litų pajamų. Šiose savivaldybėse, skirtingai nuo kitų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra surenkamas ir net viršija prognozes. Tačiau skylės žiojėja, kadangi nesulaukiama planuotų valstybės biudžeto dotacijų. Dotacijų stygius aktualus ir kitoms savivaldybėms.
Radviliškio rajono biudžete trūksta 4,9 milijono litų planuotų pajamų, Kelmės — 4,8 milijono litų.
Tragedijos neįžvelgia
K. Daujotienės žodžiais, Šiaulių miesto biudžete 5,3 milijono litų trūkumas — dar ne tragedija. Pernai tuo laiku stigo 6,1 milijono litų, bet biudžeto pajamų planas metų gale liko neįvykdytas tik 0,5 milijono litų.
Kaip ankstesniais metais tikimasi, jog didžiausios pajamos įplauks gruodį, kai bus mokami „trylikti“ atlyginimai, kalėdinės premijos, nuo kurių mokami mokesčiai.
Daugiausia į Šiaulių miesto biudžetą dabar nesurenkama gyventojų pajamų mokesčio — beveik 4 milijonų litų, nekilnojamo turto mokesčio — 2,1 milijono litų. Neįplaukia planuotos lėšos ir iš žemės pardavimo.
KIŠENĖ: Kiaura Šiaulių miesto savivaldybės kišenė lipdoma paskolomis.
Redakcijos archyvo nuotr.
Komentarai
Kaltina ministeriją ir Seimą
Genadijus Mikšys, Šiaulių meras:
— Finansų ministerija per daug mums planavo gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat pajamų iš žemės sklypų realizavimo — planuoti net 7 milijonai litų. Jau penkis aukcionus skelbėme, o niekas neateina. Neperka žemės.
Pernai jau sakėme, kad neteisingai formuojamas Savivaldybės biudžetas. Bet Seimas valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius tvirtina, nebuvo kas daryti.
Kaunas dabar net 40 milijonų litų pajamų plano nevykdo, Klaipėda — 19 milijonų litų. Mūsų atsilikimas — tik 5 milijonai litų.
O paskolos — normalus dalykas. Limito ES remiamiems investiciniams projektams iš viso dar nepajudinome. Dvi paskolas jau baigiame mokėti.
Be to, kitų metų biudžetas planuojama augs mažiau, nei 20 procentų. Todėl iš mūsų nebeatims, kaip šiais metais, 25 milijonų litų atgal į valstybės biudžetą. Juos reikia grąžinti, kai biudžetas auga daugiau nei 20 procentų. Šiaulių padėtis tikrai nėra tragiška.
Užkrauname naštą kitoms kadencijoms
Alfredas Lankauskas, Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas:
— Formaliai Savivaldybė, imdama dar vieną paskolą, nenusižengia, skolinimosi limitas nėra išnaudotas. Tačiau man rūpi, ar mes būsime pajėgūs skolą grąžinti pagal numatytą grafiką, ar užaugusios palūkanos nesmogs miesto biudžetui?
Man kyla abejonių, ar turi šios kadencijos Taryba teisę užkrauti finansinius įsipareigojimus kitų kadencijų Tarybos nariams. Juk jiems rekės spręsti, kaip grąžinti skolas.
Nepaisant formaliosios pusės, reikia baigti tuos skolinimus. Tai turėtų būtų paskutinė paskola, kurią mes imame. Kol neišmokėsime paimtų paskolų didžiosios dalies, tol kitų paskolų negalime imti.
