Naujausios
Kiaulės išstumia žmones
SRUTOMS IR KIAULIŲ DVĖSENAI GYVENTOJAI PRIEŠINSIS
Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio gyventojai sukilo prieš tai, kad miestelyje įsikūręs dano Jorgeno Anderseno valdomas kiaulių kompleksas būtų plečiamas. Jau dabar gyventojai kankinasi dėl smarvės, kurią kelia srutomis laistomi laukai, srutų rezervuarai ir kritusių kiaulių dvėsena. Ja laisvai minta musių speičiai ir paukščiai. Be to, mokslininkai apskaičiavo, kad iš laistomų laukų, drenažu į Šušvės upę kasmet patenka nuo 2,7 iki 15,8 tonos azoto.
Jadvyga BUIVYDIENĖ
jadvyga@skrastas.lt
Gyventojai — prieš komplekso plėtrą
Apie tai, kad UAB „Litpirma“ kiaulių kompleksas bus plečiamas, Šiaulėnų žmonės sužinojo netikėtai. Pranešta, jog dėl komplekso rekonstrukcijos bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Šiaulėniškiai, pagal komplekso teritorijoje vykstančius darbus jau ir anksčiau įtarę, kad bendrovė ruošiasi plėsti tvartus.
Protestuoti pasirengę šiaulėniškiai, susibūrę miestelio centre, „Šiaulių kraštui“ aiškino: unikaliame gamtos kampelyje esantis miestelis lyg tvartas. Srutų smarvė skverbiasi ir į butus, o atidaryti langų bei išsivėdinti neįmanoma — įsileidęs “šviežio“ oro, tik dar labiau prisismardinsi.
Žmonės sakė negalintys šulinių vandens naudoti maistui. Vaikus auginančios šeimos guodėsi, kad jų atžalos serga kvėpavimo takų ligomis, alergijomis, ir tai siejo su užteršta aplinka.
Šiaulėniškiai pasipiktino, kad dėl plėtros neatsiklausta jų nuomonės: „Mes pirmieji turėjome žinoti, kiek jame bus auginama kiaulių, kaip bus tvarkomasi su srutomis, kad dėl taršos nekentėtų nei žmonės, nei aplinka“.
Jie stebėjosi, kodėl rajono žmonių gerove turinti rūpintis rajono valdžia yra tokia atlaidi „Litpirmai“ ir nemato, kad kiaulių kompleksas neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, taip pat nepasidomi, ar auginamų kiaulių skaičius neviršija normos, kokie šios ūkinės veiklos galimi padariniai gyventojų sveikatai.
Dvokia srutos ir dvėsena
Šiaulėniškiai lydėjo mus po, jų nuomone, labiausiai komplekso užterštas vietas.
Keli didžiuliai srutų rezervuarai tyvuliuoja tarsi ežerai ir plačiai skleidžia smarvę. Kuo didesnis rezervuaro plotas, tuo daugiau saulėtą dieną išgaruoja srutų. Dvokiančius garus vėjas išnešioja po Šiaulėnų miestelį ir apylinkes.
Išžvalgius teritoriją aplink kompleksą, atsiranda pagrindo įtarti, jog srutos iš komplekso į aplinką teka įvairiomis kryptimis. Dvokiantis skystis kaupiasi melioracijos šulinėlyje, toks pat tyvuliuoja kitapus kelio, ties pralaida. Lygiagrečiai su keliu aukštoje žolėje čiurlena srutomis smirdinčio vandens upelis. Panašu, kad jis čia teka nuolat — žolėje jau matyti šio upelio vaga.
Užterštas vanduo teka žemyn, ten, kur maždaug už pusantro kilometro vingiuoja Šušvės upė.
Pavažiavus arčiau kiaulių komplekso, nosį ima riesti dvėsenos kvapas: prie komplekso tvoros stovi kritusių kiaulių kupinas konteineris. Jis neuždengtas, todėl dvėsena minta ir spiečiai musių, ir paukščiai.
Aplinkos apsaugos agentūra nesipriešina
Kai prieš penkerius metus verslininkas iš Danijos J. Andersenas už 3,3 milijono litų įsigijo Šiaulėnų gyvulininkystės kompleksą, buvo skelbiama apie jo ambicijas per porą ar trejetą metų kompleksą paversti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančia įmone. Verslininkas tada planavo: su nauja įranga ir šiuolaikiška gardų sistema per metus bus galima užauginti ir realizuoti apie 35 tūkstančius kiaulių.
Jau tada specialistai buvo nustatę, jog kai kuriuose srutomis laistomose bendrovės žemėse yra per daug azoto. Aplinkos apsaugos agentūros tuometinis vadovas Petras Kuraitis naująjį komplekso savininką įspėjo, jog bendrovė negalės stichiškai dirbti, ji turės parengti studiją ir numatyti šios problemos sprendimo būdus.
Dabartinis rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius teigia, kad agentūrai kasmet buvo pateikiamos aplinkos monitoringo vykdymo ataskaitos.
M. Saulevičius antimi pavadino Šiaulėnų miestelio gyventojų įtarinėjimus, jog srutas kiaulidė iš rezervuarų tekina požeminiais tinklais (ir ne vien) į aplinką.
Tiesa, trejus paskutinius metus Aplinkos apsaugos agentūra už atliekų blogą tvarkymą „Litpirmą“ baudė piniginėmis baudomis — 350 ar 400 litų. M. Saulevičius dar patikslino: baudos — ne už aplinkos teršimą.
Mokslininkų tyrimai nepalankūs
Lietuvos žemės ūkio universitetas atliko ir visuomenei pateikė kelerių metų tyrimų analizę, kokia Šiaulėnų kiaulių komplekso veiklos įtaka Šušvės upelio taršai bendruoju azotu.
Mokslininkai apskaičiavo, kad bendrovėje „Litpirma“, kuri per metus užaugina 25 tūkstančius mėsinių bekonų, kasmet susikaupia 58 tūkstančiai kubinių metrų organinių trąšų, kuriose yra per 80 tonų azoto.
Ištyrus 11,6 kilometro Šušvės atkarpą, nustatyta, kad į upę šioje atkarpoje iš organinėmis trąšomis tręšiamų plotų drenažu kasmet patenka nuo 2,7 iki 15,8 tonos azoto. Konstatuota, jog Šušvės užterštumas bendruoju azotu beveik visada didesnis už ribinį, kad dėl kiaulių auginimo įmonės ir intensyvios žemdirbystės Šušvės upės tiriamoje atkarpoje azoto teršalų nuotėkis padidėja nuo 14,9 iki 29,3 procento. Tai rodo, jog upėje vykstantys savaiminio apsivalymo procesai nėra pakankamai intensyvūs, kad būtų neutralizuota tarša iš tokio dydžio kiaulių auginimo įmonės.
Mokslininkams įrodžius, jog kiaulių kompleksas teršia Šušvę, nebeturėtų kilti abejonių, jog po komplekso rekonstrukcijos, kai jame, kaip planuojama, kasmet bus auginama nebe 25 tūkstančiai, o dvigubai daugiau kiaulių, teršalų į aplinką pateks irgi dvigubai daugiau. Ir, tikėtina, ne vien į Šušvę.
Seniūnas nori likti neutralus
Šiaulėnų žmonės norėtų, kad jų interesus gintų pirmiausia seniūnas, taip pat — ir rajono valdžia. Tačiau, pasak šiaulėniškių, seniūno pozicija nėra aktyvi.
Šiaulėnų seniūnas Vitas Tutkus patvirtino, kad miestelyje veikiančio kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos neatitinka reikalavimų, jei įvertinti tai, kiek komplekse yra auginama kiaulių. Seniūnas pripažino ir tai, kad Šiaulėnuose smirdi. Tačiau V. Tutkus sakė: „Turiu būti neutralus“. Esą prieš rekonstruojant kiaulių kompleksą bus atlikti poveikio aplinkai vertinimai, tada ir paaiškės, galima ar negalima plėsti įmonę. O dėl aplinkos taršos paskutinį žodį turtėtų tarti aplinkos apsaugos specialistai.
Ne vien Šiaulėnų problema
Birželio 22 dieną Šiaulėnų miestelio gyventojų iniciatyvinė grupė ir jos lyderiai Edvardas Stonkus bei Algimantas Šniolis organizuoja sueigą, kurioje numatoma nagrinėti miestelio taršos, Šušvės išsaugojimo ir kitos su „Litpirmos“ kiaulių komplekso veikla susijusios problemos. Susitikti su gyventojais ir išklausyti jų yra pakviesti rajono, seniūnijos, UAB “Litpirma“ vadovai, už aplinkos apsaugą bei kitas sritis atsakingi pareigūnai. Į renginį planuojama pasikviesti ir atstovų iš kai kurių kitų panašias problemas sprenžiančių rajonų.
Vienas iš judėjimo iniciatorių E. Stonkus įsitikinęs, kad gyvylininkystės kompleksų nevaldoma tarša — tai ne tik Šiaulėnų problema. Ji plečiasi po visą šalį, ir spręsti ją būtina vieningai.
Šiaulėnuose nenorėtų gyventi
UAB „Litpirma“ kiaulių komplekso direktoriaus pavaduotojas Valentinas Račkauskas “Šiaulių kraštui“ sakė, kad dar nėra nuspręsta, jog po rekonstrukcijos komplekse bus auginama būtent 54 tūkstančiai kiaulių. Tokį skaičių, kaip galimą, yra pateikusi poveikio aplinkai verinimą atliekanti bendrovė.
Direktoriaus pavaduotojas mano, kad po rekonstrukcijos bendrovė per metus galėtų užauginti 30— 40 tūkstančių bekonų.
V. Račkauskas tikino, kad aplinka dėl komplekso pajėgumų didinimo nenukentės.
Paklaustas, ar pats norėtų gyventi srutomis dvokiančiuose Šiaulėnuose, komplekso direktoriaus pavaduotojas atsakė: „Suprantama, kam gi malonu čia gyventi...“.
Autorės nuotr.
LIETUVA: Taip atrodo Šiaulėnuose veikiančios UAB „Litpirma“ teritorija. Prie vartų stovi atviras konteineris su dvėsena.
ŠIAULĖNIŠKIAI: Smarvės ir taršos nebeapsikenčiantys Šiaulėnų miestelio gyventojai planuoja protesto akciją prieš teršėją — kiaulių kompleksą.
DANIJA: Tai — Danijoje veikiančio kiaulių komplekso teritorija.
DARBAI: Šiaulėniškiai įtaria, kad kiaulių komplekse jau vyksta rekonstrukcijos darbai, nelaukiant, kol bus atlikti poveikio aplinkai vertinimai. Manoma, kad, šiuos du pastatus sujungus stogu, po juo planuojama auginti kiaules.
ŠUŠVĖ: Mokslininkai nustatė, kad dėl didelės gyvulių koncentracijos „Litpirmos“ kiaulių komplekse teršiama Šušvės upė.
SRUTOS: Šalia kiaulių komplekso yra keli neuždengti atskiestų srutų rezervuarai.
ŠULINĖLIS: Komplekso papėdėje esantis drenažo šulinėlis, pradarius dangtį, dvokia. Dvokia ir aplink jį susikaupęs vanduo.
KALNELIAI: Unikaliame gamtos kampelyje esantys Šiaulėnai jau nebegali didžiuotis savo kalneliais — juos taip pat apgaubė srutų tvaikas.
citata: „Dvokiantis skystis kaupiasi melioracijos šulinėlyje, toks pat tyvuliuoja kitapus kelio, ties pralaida. Užterštas vanduo teka žemyn, kur netoliese vingiuoja Šušvės upė.
