Naujausios
Kiaulių maras: tokio pavojaus dar nebuvo
Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro Radviliškio rajonas atsidūrė padidinto dėmesio centre. Prieš pat ligos protrūkį iš Ignalinos bendrovės „Idavang“ į rajone veikiančią „Idavang Kepaliai“ bendrovę atvežta 400 paršelių. Nuolat atliekami tyrimai nerodo, kad būtų užkrato, tačiau kiaulininkystės kompleksų valdytojai sunerimę – kodėl griežtos apsaugos priemonės neapsaugo? Gal neatpažįstama liga?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kepalių kompleksas stebimas ir tikrinamas
Pirmadienį Valstybės ekstremalių situacijų komisija Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro židinio, nustatyto UAB „Idavang“ priklausančiame Rupinskų padalinio kiaulių komplekse. Šiuo metu, be Ignalinos rajono, ekstremali situacija paskelbta ir šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų.
Mūsų krašte po didinamuoju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) stiklu atsidūrė Radviliškio rajone, Šeduvos seniūnijoje, veikianti „Idavang“ antrinė bendrovė – UAB „Idavang Kepaliai“, liepos 10 dieną iš Ignalinos bendrovės įsivežusi 400 paršelių.
Atostogaujantį Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką pavaduojantis vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Romualdas Žukauskas „Šiaulių kraštą“ informavo, jog Kepalių kiaulių kompleksas, kuriame šiuo metu auginama apie 3 tūkstančius kiaulių, yra nuolat stebimas ir tikrinamas.
Bendrovei išsiųsti laikini apribojimai, kurių ji privalo laikytis: iš bendrovės teritorijos uždrausta išvežti ir gyvas kiaules, ir gaišenas, pastarosios turės būti laikomos specialiame šaldytuve. Leista įsivežti tik pašarus. Darbuotojai įpareigoti nuolat pasirinktinai matuoti gyvulių temperatūrą.
Esant ekstremaliai situacijai, jei prasidėtų masiniai gyvulių kritimai, bendrovė privalėtų gaišenas užkasti bendrovės teritorijoje numatytoje specialioje vietoje.
Tyrimų atsakymai – neigiami
Liepos 24 dieną VMVT buvo pristatyti 59 mėginiai iš Kepalių fermos. Mėginiai paimti ir iš komplekse auginamų kiaulių, ir atvežtųjų paršelių. Ištirta viena gaišena. Visi atliktų molekulinių ir serologinių tyrimų atsakymai, pasak R. Žukausko, buvo neigiami.
Liepos 25-ąją vėl paimta 20 atvežtinių paršelių mėginių, kurie taip pat buvo neigiami. Pirmadienį, liepos 28-ąją, buvo tirta nugaišusi kiaulė – tyrimas neigiamas.
R. Žukausko teigimu, „Idavang Kepalių“ bendrovėje ir iki tol biosaugos būklė buvo gera – viena geriausių rajone tarp aštuonių stambiausių kiaulių kompleksų, kuriuose auginama apie 39,5 tūkstančio kiaulių.
„Bendrovėje dirba tik trys darbuotojai, pietūs jiems atvežami į kompleksą, bendrovė pirmoji rajone įsirengė dezinfekcinius vartus – visi įvažiuojantys automobiliai yra nupurškiami“, – apie Kepalių komplekse nustatytą tvarką pasakojo R. Žukauskas.
Kiti rajono kiaulių ūkiai, anot veterinarijos specialisto, yra pakartotinai įspėti laikytis visų biosaugos reikalavimų.
Nebežino, kaip dar saugotis
„Aš net nežinau, ką atsakyti, ką mes darome papildomai, norėdami apsisaugoti nuo šios didelės bėdos. Esame pasimetę galutinai, – susirūpinęs kalbėjo vienos iš didžiausių Radviliškio rajone veikiančių kiaulininkystės bendrovių „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius. – Griežtesnių priemonių, nei jos buvo taikomos „Idavange“, taikyti nebegalima.
Mes į savo kompleksą dar įsinešame mobilųjį telefoną, cigarečių pakelį. „Idavange“ ir to nebuvo. Tad ar šitos priemonės, kurios yra dabar taikomos, yra tos, kurių reikia, norint apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro?“
Pasak didžiulę patirtį kiaulių auginimo srityje turinčio bendrovės vadovo, šiandien nėra nieko svarbiau nei išsiaiškinti, kaip į fermas pakliuvo susirgimas: ar tai tas pats štamas, kuris pakliuvo pas šernus, ar kitas. Jeigu kitas, tai turi būti ir kita saugojimosi teorija.
Anot E. Adomavičiaus, kelias yra vienas – mokslininkai ir gamintojai turi susėsti prie vieno stalo ir kuo skubiau ieškoti moksliškai patvirtintų išeičių. Dabar gi atliekama krūvos darbų, kurie kainuoja, tačiau jie nėra efektyvūs.
Daug klausimų
„Į mūsų rajoną atvežta 400 paršiukų, bet jie nė vienas neserga. Kaip gali nuo masinio gaišimo vos prieš dvi savaites išvežti gyvuliai nesirgti, jeigu kiaules kerta infekcinis susirgimas? Kas čia yra? Ignalinoje kiaulės užsikrėtė skirtingose fermose – kodėl? Yra labai daug neaiškių dalykų, kuriuos būtina išsiaiškinti. Ir kuo greičiau, nes esame aklavietėje – visos apsaugos priemonės, pasirodė, yra neveiksmingos. Turbūt nepažįstam ligos, nepažįstam viruso savybių ir darom kažką ne taip“, – nerimu dalijosi E. Adomavičius.
Kiti šalies Kiaulių augintojų asociacijos nariai, pasak E. Adomavičiaus, irgi pasimetę – kaip kitaip auginti kiaules? Vis tiek joms turi ir pašarus vežti, ir į kompleksą įeiti, ir produkciją išvežti, ir elektrikas, sugedus elektrai, turi įeiti – kaip be to?
„Situacija yra labai sudėtinga. Lietuvoje per mano 43-ejus darbo šioje srityje metus tokios dar nebuvo. Beveik trejus metus turėjom klasikinį kiaulių marą. Kodėl mes jį turėjome? Šiandien atsakymo į šį klausimą irgi nėra. Buvo pasakyta, jog kalta aplinka. Ką tai reiškia, irgi neaišku“, – sakė E. Adomavičius.
Neaiškumai – ir dėl kiaulių draudimo
Pasak E. Adomavičiaus, neaiški situacija ir dėl gyvulių draudimo. Kai kurios kiaulininkystės bendrovės jau susiduria su draudimo bendrovių nežinia – draudikai nėra apsisprendę ir nežino, kaip draus, už kiek.
„Gražionių bekono“ bendrovė iki spalio 22 dienos yra apdrausta. Bet kas bus po to, kokiomis sąlygomis draudimo kompanijos draus ir kiek tai kainuos, neaišku.
„Kažkas gerai pasakė: karo metu nuo karo nedraudžia, todėl galima suprasti ir draudikus. Juk draudimo sumos nėra tokios vaikiškos, kad jomis būtų galima švaistytis. Mūsų bendrovėje, jei ištiktų tokia nelaimė, išmoka siektų 7 milijonus litų. Todėl valdininkų pasakymas, jog bus būtina apsidrausti, yra nei į tvorą, nei į mietą.
Jei nebus draudikų, kas draus – sukurs valstybinį draudimą, kuris bus priverstas drausti? Ir kiek tada kainuos toks draudimas – milijoną?“ – retoriškai svarstė kiaulininkystės veteranas.
EPA–ELTA nuotr.
VIRUSAS: Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kai kuriose šalyse šio maro nepavyko sunaikinti ir per 50 metų.
Virginijos VERVEČKAITĖS (ELTA) nuotr.
Autorės nuotr.
NERIMAS: Radviliškio žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius: „Per 43-ejus mano darbo kiaulininkystės srityje metus tokios situacijos dar nebuvo – kažkas daroma ne taip.“
GRĖSMĖ: Afrikiniam kiaulių marui įsisukus į Ignalinos kiaulių kompleksą, grėsmė iškilo ir kitiems kompleksams.
