Naujausios
Kelias namo
Iš Airijos – į Šiaulius: emigracija perprogramuoja mąstymą
Rugpjūtį šiaulietis Tomas Čepaitis su žmona Viktorija ir dviem dukrelėmis grįžo iš emigracijos Airijoje į gimtąjį miestą – Šiaulius. Su prestižinio universiteto diplomu už 30 000 eurų, su pusantros tonos daiktų ir neišmatuojamu noru būti ne „tik emigrantu“, o savu. Emigracija turi ir teigiamą pusę: ji gali perprogramuoti mąstymą ir gal net mentalitetą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pusantros tonos namų
Emigracijoje praleista trylika metų. Ten gimė abi dukros. Ten Tomas sukūrė dvi informacinių technologijų (IT) įmones, kurių viena užsiima kompiuterių, informacinių sistemų remontu, priežiūra, o kita – serverių nuoma.
Kai apsisprendė grįžti, šeima pardavė Airijoje turėtą nuosavą būstą, vieną iš verslo įmonių ir nedvejodami persikraustė į gimtuosius Šiaulius.
Šeimos daiktai, užgyventi emigracijoje ir parsigabenti į Šiaulius, svėrė lygiai pusantros tonos – tiek Airijos namų jie parsivežė į kuriamus namus Šiauliuose.
Parvažiavo labai aiškiai žinodami, kad nori gyventi gimtajame mieste. Tomui – 36-eri. Jis puikiai žino, kad Airija – puiki šalis, bet gyventi ten jis nebenori, nors Airijoje praleistas beveik visas Tomo savarankiškas gyvenimas ir daugiau, nei trečdalis viso jo gyvenimo. Į Airiją nebenori grįžti ir jo šeima.
„Todėl, kad niekada ten nesijauti savas. Jeigu per 13 metų ten gyvenimo nepasijutau savas, tai, žinau, jau niekas ir nebebūtų pasikeitę. Ten – sterilios sąlygos, patogus gyvenimas. Taip, mūsų ta Lietuvėlė šiek tiek nušiurusi, bet ji – sava! Ir aš čia – savas. Ir to man niekas negali pakeisti“, – atveria grįžimo priežastis Tomas.
Šiauliai. Dėl daugelio „todėl“
Tomas vardija priežastis, kodėl grįžo gyventi į Šiaulius, o ne į, pavyzdžiui, Vilnių, kur verslo gyvenimas žymiai aktyvesnis.
Todėl, kad gimė Šiauliuose.
Todėl, kad nenorėtų stumdytis rytą–vakarą po transporto spūstis.
Todėl, kad Šiauliuose mažiau konkurencijos verslui.
Todėl, kad čia maži atstumai: namai, darželis, įmonė, parduotuvė ir nuo vieno miesto galo gali labai greitai nuvažiuoti iki kito.
Todėl, kad Šiauliai – žalias miestas, dėl to – labai gražus. Po pilkų Airijos miestų žalumoje paskendę Šiauliai – labai mieli.
O Lietuva prieš Airiją laimi todėl, kad yra, nors ir nebe tokie ryškiai skirtingi, bet vis tik – keturi metų laikai. Airijoje to beveik nėra.
„Išvažiavę atostogaut į Tenerifę, sutikom latvių porą, ten gyvenančią penkerius metus. Mes jiems pavydim – oho, gyventi Kanaruose, o jie tikina – nusibodo. Ir būtent todėl, kad žiemą apie 10 laipsnių temperatūra žemesnė, o vasarą apie 10 – aukštesnė. Jie neturi ko laukti iš gamtos“, – pasakoja Tomas.
Ir priduria: „Aš tai vertinu tik dabar – pagyvenęs ten, kur to nėra. Būčiau neišvažiavęs, to nesuprasčiau“.
Dviračio sindromas
Tomas į Lietuvą iš Airijos sugrįžo ir gerokai praturtėjęs – su dar vienu universitetiniu diplomu. Dvejus metus seniausiame ir garsiausiame Airijos universitete – Trinity college Dublin – buvo pasirinkęs verslo administravimo magistro studijas (MBA – Master of Business Administration). Studijų kaina – apie 30 tūkstančių eurų.
40 žmonių grupėje buvo labai įvairaus lygio įmonių lyderiai, vadovai, kūrėjai. Šiaulietis tvirtai žino, kad tie dveji studijų metai buvo sunkiausi jo gyvenime, bet buvo verta.
Pirmiausia, studijų metu jis įgavo neįkainojamo pasitikėjimo savimi.
„Kai pamatai, kad sugebi ne ką prasčiau, nei drauge studijuojantys pasiekimų versle turintys žmonės, daug kas pasikeičia pirmiausia tavo galvoje. Pagaliau pradėjau suvokti, kas yra verslas“, – paradoksalią situaciją apibūdino dvi sėkmingas įmones dar iki studijų įkūręs ir sėkmingai valdęs šiaulietis.
Tomas pasakojo, kad iki studijų jam versle sekėsi neblogai, bet iš tiesų jis tarsi eksperimentavo, „užsiiminėjo kūryba“.
„Studijų metu realiai pamatai, kad toje srityje – dviratis išrastas, visa struktūra išrasta ir nieko išradinėti nereikia. Pradedi suprasti, kur tavo spragos, aiškiai pamatai, kad reikia ne kurti struktūrą – ji jau egzistuoja, o gali orientuotis į visai kitos pakopos sprendimus – vertės kūrimą, naujus produktus, plėtrą, augimą“, – pasakojo T. Čepaitis.
Laiku suvoktas laikas
Studijos prestižiniame Airijos universitete, pasak Tomo, pirmiausia atsirado iš noro tobulėti.
„Didžiausias žmogaus motyvatorius – progresas. Kai trypčioju vietoje aš jaučiuosi tarsi švaistyčiau savo laiką“, – pasakojo Tomas.
Jis į universitetą stojo norėdamas augti, kaip įmonės vadovas, kaip verslininkas, o baigdamas studijas suprato, kad – reikia veikti. Taip jis apsisprendė grįžti į Lietuvą ir vystyti verslą čia.
„Studijos privertė susimąstyti apie gyvenimą, nes tai nėra tik studijos apie verslą, bet ir apie žmogų, apie lyderystę, dvasinius dalykus. Studijuodamas suvoki, kad turi daryti tai, ką nori. O aš norėjau grįžti į Lietuvą“, – prisiminė Tomas.
Su žiniomis, kurias gavo Dublino universitete, ir visai nauju suvokimu Tomas pradėjo vystyti Šiauliuose esančią, dirbančią su įvairių pasaulio šalių klientais savo įmonę.
Kaip savo įmonę Šiauliuose įsivaizduoja dar po 10 metų?
„Ką aš įsivaizduoju – per drąsu pasakoti, – juokiasi Tomas. – Arabai kažkodėl sugeba dirbtines salas pastatyti ir palmes jose auginti, o lietuviai kažkodėl daugelio dalykų nedrįsta, – užtenka mažo daržiuko svogūnams. Kodėl, pavyzdžiui, lietuviai arba šiauliečiai negali sukurti milijardinės vertės verslo, daugybės darbo vietų, kurios pakeistų miestą, atsirastų gyvybinės vibracijos? Spėju, kad dėl savo mentaliteto mes neleidžiame sau svajoti plačiai, o pasitenkiname mažu pasauliuku“.
Jo įkurta informacinių technologijų įmonė Šiauliuose dirba su klientais iš 14-os pasaulio šalių. Serverių nuomos versle dingsta ir ribos, ir atstumai. Tomas nebebijo klausimų, o kodėl dirba „tik“ su 14-os, o ne su 50-ies pasaulio šalių klientais.
„Pinigai – ne motyvacija, nes realiai pinigų reikia tik tiek, kad išlaikytum šeimą. Verslas – laboratorija, kur vyksta daugybė eksperimentų. Milijonas – ne tikslas, o etapas“, – sako Tomas.
Rūškanų veidų kodas
Greta didžiulio noro gyventi čia, neslepia – grįžęs pastebėjo kitokios, nei Airijoje, žmonių elgsenos, veido išraiškų. Dėl to buvo patyręs „šiokį tokį šoką“.
„Stabtelėjau ir susimąsčiau, ar tik nepadariau klaidos grįždamas?... Gyvendamas ten išgyveni didžiulį ilgesį – nori grįžti. Kai grįžti – euforija praeina, pradedi skaičiuoti ir šiek tiek supanikuoji“, – atvirauja Tomas.
Per pusę metų stovėjusi vietoje T. Čepaičio IT verslo įmonė „Vhost Limited“, nuomojanti serverius įmonėms visame pasaulyje, pradėjo kilti aukštyn.
„Realiai pamačiau, kad ir čia gyvenant galima uždirbti. Tačiau, kai pamačiau, kaip baisiai kyla kainos Lietuvoje, aiškiai supratau, kodėl nemažai žmonių čia gyvena tokiais rūškanais veidais. Išgyvendamas nepriteklius žmogus negali jaustis laimingas“, – įspūdžius apie gimtinę pasakojo T. Čepaitis.
Jį labiausiai šokiravusios smarkiai išaugusios statybų, paslaugų kainos. Tomas skaičiuoja: Airijoje jis kirpdavosi už 12 eurų. Šiauliuose kartais už tą patį neįmantrų vyrišką kirpimą paprašo ir 13 eurų. Didžiulis pragyvenimo lygio skirtumas, o kainos – tokios pat.
Dar jam keistai atrodo neefektyvus, nesklandus darbas.
„Airijoje neatsimenu, kad man būtų reikėję kur nors važiuoti pasirašyti popierinio dokumento... O čia pasirašyti su komunalinių paslaugų įmone sutartį turėjau važiuoti į įmonę ir dar su žmona!.. Sakiau, kad mums sudėtinga abiem vienu metu išvažiuoti iš namų – vaikai maži. Turėjom prašyti, kad kas prižiūrėtų vaikus, o mes išvykome... pasirašyti. Keistai atrodo, kai yra elektroninės paslaugos“, – stebėjosi T. Čepaitis.
Reikia tikro lyderio ir tikros vizijos
Tomo airiškojo periodo socialinio tinklo paskyroje gausu nuotraukų, kuriose – politikų vizitai prieš rinkimus pas emigracijoje gyvenančius rinkėjus. Nuotraukose įvairių partijų lyderiai, nauji ir patyrę politikai.
Į klausimą, kaip jis vertina šiandieninę Lietuvos politinę kultūrą, Tomas perklausia: „Kultūrą? Politikoje – kultūrą?“.
„Kažkokie pinti – perpinti asmeniniai interesai ir žaidimai. Esu įsitikinęs, kad ir žmogui, ir įmonei, ir Lietuvai reikalinga vizija, kurios mūsų šalis neturi. Lietuva nei lyderio normalaus neturi, nei vizijos“, – nevynioja žodžių į vatą.
Airijoje prieš rinkimus vyko emigrantams skirtos konferencijos su politikais, debatai pokalbiai. Tomas stebėjosi, kad į mikrofonus politikai kalba vieną, o juos išjungus – visai ką kitą.
„Pasakoja, kaip didins atlyginimus. Neiškenčiau – kas iš to menko didinimo, jeigu kainos vis tiek lenkia atlyginimą. Pasipylė politikų aiškinimai į mikrofonus, kad kainos ne taip ir kilo, nes rodikliai to nerodo! Išjungė kameras – kalba atvirkščiai: pabrango, blogai. Pamaniau, kad jeigu taip veidmainiaujama – niekada nieko bendro Lietuvoje nenorėčiau turėti su politika“, – įsitikinęs šiaulietis.
Tomas palygina Airijos ir Lietuvos politikus.
„Airijoje jie turbūt šį tą ir sau pasidaro, bet prioritetas yra valstybė, visuomenė, nes tai matosi ir iš kelių, ir iš atlyginimų, iš gydymo įstaigų, iš mokyklų ir darželių interjero ir darbo su vaikais – iš visko. O čia, toks jausmas, kad sau sau sau, o visuomenei – kas liko nuo jų stalo“, – apgailestauja šiaulietis.
Perprogramuotas mentalitetas
Tomas pasakoja, kad Airija jam padarė didelį poveikį – perinstaliavo jo mąstymą, matymą, gal net ir mentalitetą.
Pasakojo savo kailiu pajutęs keistą dalyką. Jis ir anksčiau buvo girdėjęs pasakojimų, kai, pavyzdžiui, po mokyklos baigimo vienas kiemo draugas išvažiuoja studijuoti į kitą miestą ar šalį, o kitas lieka dirbti savo mieste. Kai abu po kurio laiko susitinka, ima nebesuprasti vienas kito, nes atsiranda atotrūkis – žinių, patirčių, mąstymo.
„Lygiai tas pats atsitinka su emigrantais. Kai išvažiuoji, pagyveni kitur, grįžęs labai akivaizdžiai matai skirtumus ir tam tikras priežastis, kodėl čia gyvenama taip, o ne kitaip, kodėl sekasi, ar nesiseka“, – pasakojo Tomas.
Tomas sako, kad jam labiausiai gaila tų Lietuvos žmonių, kurie ne patys kažką daro, o laukia mesijo, kuris duos komandą ir jie dirbs už tai, kiek jiems moka, dirba tiek, kiek liepia.
„Aš net norėčiau, kad jie išvažiuotų, pamatytų pasaulio, kad pajustų, kaip tvarkosi kitos šalys, kaip galima patogiai, be didelių nepriteklių gyventi. Labai gerai, kad Lietuvoje darosi madinga po mokyklos išvažiuoti į kitą šalį, padirbti, pasimokyti. Tikiuosi, kad nulems tėvų, draugų ilgesys ir jie vis tiek grįš į Lietuvą, bet jų mentalitetas jau bus perprogramuotas. Kai pasikeičia žmogaus mąstymas, supratimas, jis ima keisti ir savo aplinką. Tikėkimės, kad ir Lietuva to sulauks!..“, – viliasi Šiaulius į savo gyvenimą susigrąžinęs buvęs emigrantas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Į Šiaulius iš Airijos grįžęs gyventi ir vystyti savo verslo Tomas Čepaitis žino, kad ir emigracija gali turėti teigiamų bruožų – žmonės aiškiau pamato, kas jų paliktoje šalyje yra negerai.
Tomas Čepaitis apgailestauja, kad Lietuva kol kas neturi nei lyderio, nei vizijos – būtinų sąlygų, kad šalyje prasidėtų teigiami pokyčiai.
