Naujausios
Antanas Jasenka: ,,Buvau giliai nustebintas”
Esu pripažintas kompozitorius Lietuvoje, pasaulyje. Kaip muziką mane atrado režisieriaus A. Tarkovskio žmonės, konkrečiai kompozitorius E. Artemjevas ir jo sūnus A. Artemjevas. Pasisekė, kad tokio rango menininkai, kurių stiprios sąsajos su elitiniu menu, ėmė ir paleido į pasaulį mano muziką. Kadangi esu eksperimentinės muzikos atstovas, patikėkit, Lietuvoje kokiais 1997 metais su tokiomis muzikos ir garso meno paraiškomis – tolygu likti niekaip nepastebėtam…Visa laimė, sulaukiau skambučio ir buvau paviestas tuo metu išleisti elektroninės muzikos keletą albumų. Taip ir prasidėjo…
Su mano tapyba atsitiko kažkas panašaus. Tapau nuo vaikystės, bet viešumoje atsiradau neseniai. Menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė išvydo mano kūrinius ir rekomendavo eksponuoti parodoje. Kur tai atsitiko? Būtent „Laiptų galerijoje”. Šiauliuose atsirado ir dar viena galimybė eksponuoti savo tapybą: buvau pakviestas į tarptautinį dailės festivalį „Šiaulių Monmartro Respublika“.
Esu naujas žmogus šioje zonoje. Pateikti savo tapybos sprendimus – rimta galimybė išsakyti save jau ne garsais, bet spalvomis, figūratyvu, ekspresija, dinamika drobėje, viešai komunikuojant su stebėtoju-žiūrovu. Manau, tokio renginio egzistavimas labai svarbus visam Šiaulių kultūriniam gyvenimui, ir ne tik. Juolab festivalio dalyviai yra ir mūsų kaimynai – latviai, ukrainiečiai, skandinavai. Galimybė susitikti labai skirtingiems menininkams ir veikti viename kūrybos lauke – reta, tačiau būtina tobulėjimo galimybė. Kai vyksta panašaus masto renginiai, manęs nebestebina, kad užkalbina net New York’e ir sako: ,,Taip, mes Jus žinome, ir kaip Jums sekasi?...”
,,Šiaulių Monmartras” labai svarbus renginys, sveikinu tuos, kurie tokio masto festivalį sugeba surengti, įveikdami sunkumus, ir visuomenei pristatyti tai, kas vyksta šiandien Lietuvos ir kaimyninių šalių dailėje bei muzikoje. Prisipažinsiu, ,,Monmartro” festivalyje buvau giliai nustebintas, kad Šiauliuose – vasaros viduryje – koncertų salės pilnos klausytojų, žiūrovų, vertintojų. Ar tai nerodo ,,Laiptų galerijos” įdirbio, gebėjimo išsiugdyti publiką, prikviesti aukšto lygio atlikėjus?
Kultūrą kuriame ar griauname?
Teko girdėti, kad ,,Laiptų galeriją”kažkodėl planuojama prijungti prie miesto kultūros centro. Šiauliečiai, ir ne tik, baiminasi, jog bus prarasta kultūros renginių įvairovė, sumažės pasirinkimo galimybės. Rūpestis pagrįstas. Be jokios abejonės.
Kad būtų sukurtas institucijos įvaizdis, Vakaruose mokami didžiuliai pinigai. Jei mes Lietuvoje turime jau daug metų veikiančias galerijas, koncertų sales, teatrus, viešąsias įstaigas, kurias visuomenė vertina, lanko, tai tampa svarbi miesto, šalies išskirtinumą pabrėžianti savastis. Kad ryžtumeis jas imti ir uždaryti, sujungti, keisti į kažką naują, turi būti neįtikėtino dydžio argumentacija. Ir jei tos kaitos matas – pinigai, tai yra pats blogiausias sprendimas. Mes esame ne Amerika, ne aukšto pragyvenimo lygio šalis, mes negalime sau to leisti. Suprantu, jei veikla nepasiteisina, nėra visuomenės susidomėjimo, tada reiktų ką nors keisti, ieškant priežasčių, kodėl nelankomas siūlomas produktas. Kiek galėjau susipažinti su ,,Laiptų galerijos” veikla, neabejodamas tvirtinu, kad ji dinamiška, susitelkusi į kokybę. Labai aukštai vertinu jos veiklą, pasisakau už jos išlikimą.
Kas nutinka, kai švietimo, kultūros lauke kas nors mažinama, įstaigos uždaromos. Buvo uždaryti universitetai Klaipėdoje, Šiauliuose. Bandyta sujungti Kaune du nesujungiamus universitetus į vieną. Sumažėjo jaunų studijuojančių žmonių, sumažėjo gyvybės – miestas daros vangus, nuobodžiaujantis. Atsitiko nepataisomi dalykai. Jaunimas išvyksta nuslopinus tiek universitetinį gyvenimą, tiek kultūrinį gyvenimą. O paskui stebimės, kodėl daug savižudybių, kodėl daug smurto. Profesorius Leonidas Donskis šiuos dalykus išdėstė knygoje „Man skauda“(išleista po mirties). Leonido įžvalgos skaudžios, verta pavartyti tiems, kas mano, kad taupyti kultūros sferoje yra gerai. Esu apie tai kalbėjes ne kartą: be kokybiškos kultūros nebus ir gero verslo (https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kaunas-2022/kompozitorius-antanas-jasenka-nebus-geros-ekonomikos-jei-nebus-geros-ir-kokybiskos-kulturos-1102-1299720 ).
Saugoti kultūros saleles ypač svarbu, kai siaučia Rusijos agresija, siekiama sumenkinti mūsų kultūrinį, politinį gyvenimą, parodyti šalį esant be atminties, be kultūros, be autoritetų – tai vienas iš būdų išjungti Lietuvą iš vakarietiškos kultūros lauko. Tokiu metu bet koks kultūrinis judesys mūsų šalies regionuose – tai milžiniškas indėlis į žmonių savišvietą, lavinimą, pagaliau ramybę ir vidinę taiką. Jei mes norime prarasti visa tai, galima uždaryti teatrą, galeriją, koncertų sales – patys pamatysime, kas netrukus atsitiks su šalimi.
Lengviausias būdas išklibinti, suardyti ,,Laiptų galerijos” savitumą – prijungti ją prie kitos įstaigos. Kokia to sunaikinimo logika? Tiesiog būtina, kad ,,Laiptų galerija” išliktų stipri, savarankiška, nebūtų išbraukta iš kultūrinio lauko.
