Naujausios
Prieštaringi pranešimai
Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų susirėmimai dėl dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo vakar tęsėsi. Įvairių šaltinių duomenimis, Kalnų Karabache nuo sekmadienio jau žuvo 39 armėnų kariškiai ir civiliai gyventojai, apie 100 sužeistų. Armėnijos pusė netrukus paskelbė, kad esą nukauta ir 200 Azerbaidžano kariškių, tačiau azerbaidžaniečiai tai pavadino dezinformacija ir tokius skaičius paneigė.
Armėnija ir Azerbaidžanas į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, nuo Azerbaidžano atsiskyrusio ir Armėnijos remiamo separatistinio regiono, yra įsitraukusios nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Aukų pareikalavusių susirėmimų jau buvo 2016 m. bei kiek anksčiau šiemet.
Baku oficialiai pranešė apie tolesnį puolimą. Azerbaidžano pajėgos „apšaudo priešus artilerija, rengia antskrydžius ir perėmė kelias strategines pozicijas Talyšų kaime“, skelbė Azerbaidžano gynybos ministerija ir pranešė, jog „priešas traukiasi“.
Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šalies žiniasklaidai pareiškė, kad azerbaidžaniečiai perėmė iki šiol armėnų separatistų valdytų daugiau nei septynių Kalnų Karabacho kaimų kontrolę. Kalnų Karabacho atstovai savo ruožtu tokį pareiškimą pavadino „visišku melu“, teigdami, kad jie kontroliuoja situaciją ginčijamame regione.
Karo padėtis
Kilus kruviniems susirėmimams armėnų separatistų valdomame Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžane paskelbta karo padėtis.
Neeilinio posėdžio metu tokiam žingsniui pritarė Azerbaidžano parlamentas, o vėliau pavirtino ir prezidentas Ilhamas Alijevas.
Nuo pirmadienio vakaro keliuose šalies regionuose naktimis galios komendanto valanda.
Sekmadienį, prasidėjus įnirtingiems susirėmimams Kalnų Karabacho teritorijoje, Armėnijoje taip pat paskelbta karo padėtis, o šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Azerbaidžanas – didžiausias šalies priešas – armėnams paskelbė karą.
Vėliau Azerbaidžano pajėgos pranešė iš armėnų separatistų perėmusios strategiškais svarbaus kalno Kalnų Karabache kontrolę. Šis kalnas svarbus Jerevano ir armėnų kontroliuojamo anklavo komunikacijai. Žinią apie perimtą 3 tūkst. metrų aukščio Murovdago kalnagūbrio kontrolę pavirtino ir Azerbaidžano prezidentūra.
Azerbaidžano pozicija
Situaciją komentuoja zerbaidžano nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Hab. Dr. Tamerlanas ELMAR OGLU GARAJEVAS:
Dabartinė konflikto fazė prasidėjo dar liepos 12-ąją. Tą dieną Armėnijos ginkluotosios pajėgos pradėjo intensyvų artilerijos apšaudymą, tačiau ne Kalnų Karabacho teritorijoje, o mūsų šalies šiaurėje – buvo apšaudytas Tavūzo rajonas, kuriame yra visi mūsų naftos ir dujų vamzdynai, geležinkelio linija ir t.t. Po artilerijos apšaudymo jie mėgino užimti dalį mūsų teritorijos, matyt, tikėdamiesi sunaikinti minėtus vamzdynus, tačiau iš mūsų pusės buvo duotas griežtas atsakas ir armėnų pajėgos buvo nublokštos atgal. Po šios atakos kiekvieną dieną artilerijos buvo apšaudomi mūsų pasienio rajonai, tuo metu žuvo vienas mūsų generolas, keli karininkai bei kareiviai, o taip pat buvo aukų tarp taikių gyventojų. Deja, nepaisant visų mūsų protestų ir pareiškimų, iki pat šios dienos kiekvieną dieną nesiliauja armėnų provokacijos bei apšaudymai. Mes reguliariai apie tai informuodavome ir Lietuvos URM'ą.
Rugsėjo 27 d. 6 val. ryto Armėnijos ginkluotosios pajėgos surengė plataus masto provokacijas – visoje fronto linijoje buvo intensyviai apšaudomos Azerbaidžano kariuomenės pozicijos. Stambaus kalibro artilerijos bei minosvaidžių ugnimi buvo sugriautos mūsų civilių žmonių gyvenvietės, esančios netoli fronto linijos, vėl žuvo taikūs gyventojai, įskaitant ir visą 5 asmenų šeimą su dviem mažamečiais vaikais. Tie apšaudymai tęsiasi ir dabar. Todėl mūsų pajėgos, reaguodamos į šiuos veiksmus, vėl buvo priverstos duoti griežtą atsaką ir pradėti kontrpuolimą. Mūsų atsako tikslas yra priversti Armėniją taikiai spręsti nesutarimus. Mes veikiame savo valstybės teritorijoje, o Armėnijos teritorijos neapšaudome, skirtingai nuo oponentų.
Bet kokios derybos seniai yra nutrauktos armėnų pusės, kai jų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, jog Karabachas yra Armėnijos dalis, ir taškas.
Dar liepos mėnesį, prieš mano minėtas provokacijas, į Armėniją buvo masiškai vežami ginklai ir amunicija iš Rusijos, apeinant Gruzijos teritoriją, nes gruzinai nepraleido rusiškų ginklų. Be to, Armėnijos teritorijoje jau seniai yra dislokuoti Rusijos kariniai daliniai, o jų sienos saugomos Rusijos pasieniečių. Tikriausiai kiekvienas suvoks, kas stovi už armėnų nugarų.
Manau, kad pagrindinis jų provokacijų tikslas nuo liepos mėnesio buvo sukurstyti Eurazijos sąjungos (EAS) šalis (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija) pulti Azerbaidžaną bendromis pajėgomis. Tačiau jie apsiskaičiavo: tos šalys atsisakė mus pulti, nes mes nesikėsiname į Armėnijos teritorinį vientisumą, o yra atvirkščiai. Visas karinis konfliktas vyksta Azerbaidžano teritorijoje, o EAS neturi teisės kištis į svetur vykstančius konfliktus.
Armėnijos pozicija
Situaciją komentuoja Armėnijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Tigranas MKRTČANAS:
Šis konfliktas yra tęstinis procesas. Jie pradėjo ataką prieš Armėniją liepos viduryje ir jau po to grėsmės lygis smarkiai pakilo. Liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje kartu su Turkija Azerbaidžanas pradėjo plataus masto karines pratybas, po kurių Turkijos karinės pajėgos liko Azerbaidžano teritorijoje. Netrukus tiek iš Turkijos, tiek iš Azerbaidžano pusės pasigirdo itin grėsminga ir karinga retorika.
Rugsėjį Azerbaidžano prezidentas iš Jungtinių Tautų tribūnos pasakė itin karingą kalbą, praktiškai atvirai grasindamas kariniais veiksmais. Po poros dienų su Turkijos pagalba jie pradėjo karinius veiksmus prieš Kalnų Karabachą. Išilgai viso Kalnų Karabacho fronto nuolat skraido Turkijos F16 naikintuvai bei turkiški dronai, koreguojantys jų artilerijos ugnį. Tačiau Kalnų Karabacho kariuomenė, kartu su Armėnijos padaliniais kol kas atlaiko Azerbaidžano kariuomenės antpuolius. Žinoma, iš jų pusės nuolat skamba intensyvi propaganda, pasakojanti, kad jie užėmė beveik visą Kalnų Karabacho teritoriją, tačiau tai yra netiesa. Iš tikrųjų, jie buvo užėmę dvi aukštumas, tačiau šiandien ryte (pirmadienį – aut. past.) Armėnijos pajėgos susigrąžino užgrobtas teritorijas.
Vis dėlto padėtis regione išlieka labai įtempta, nieko gero pasakyti neįmanoma.
Todėl dabar labai reikalinga griežta tarptautinės bendruomenės reakcija, o ypač visų tų valstybių, kurios norėtų, jog mūsų regione būtų taika. Paprastai visi diplomatai pasisako už tai, kad nė viena pusė nenaudotų karinės jėgos, tačiau šiuo atveju yra akivaizdus agresorius, t.y. Azerbaidžanas. Jeigu mėginama sulyginti agresorių ir jo auką, tuomet jokio rezultato nebus, nes agresorius jaučiasi nebaudžiamas. Taip atsitiko ir po 2016 metų balandžio, kai Azerbaidžanas mėgino agresyviai pulti Kalnų Karabache, taip nutiko ir šių metų liepos mėnesį, taip yra ir dabar.
Egzistuoja ESBO Minsko grupės formatas (Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija), kuriame buvo pateikti konkretūs taikaus konflikto sureguliavimo pasiūlymai ir aiškus ugnies nutraukimo mechanizmas. Apie tai jau šnekėta ir liepos mėnesį, ir kur kas anksčiau, visi logiški pasiūlymai seniai padėti ant derybų stalo, tačiau Azerbaidžanas visą laiką ignoruoja bet kokius bandymus taikiai susitarti. Jie tiesiog nepriima šių mechanizmų ir tiesiog sako, kad Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija be jokių išlygų. O kol jie priešinasi, tol ir derybos nevyksta. Azerbaidžanas, matyt, vis dar puoselėja viltis išspręsti šį konfliktą jėga savo naudai, todėl atmeta bet kokius taikių derybų pasiūlymus ir aiškina, jog tarptautinė bendruomenė visiškai nieko nedaro, kad nutrauktų konfliktą...
