
Naujausios
Per pirmus koncesininko veiklos metus ėmė „lįsti gedimai“
Rugsėjo 5 dienos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbotvarkėje atsirado sprendimo projektas skirti 790 tūkstančių eurų kapitaliniam Šiaulių arenos remontui. Tuomet pakalbintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis tikino, kad kapitalinis pastato remontas yra Savivaldybės reikalas. Tai numatyta ir koncesijos sutartyje. Koncesininkas savo lėšomis atlieka tik einamąjį remontą.
Šiaulių tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitete svarstant šį sprendimo projektą opozicijos atstovas Martynas Šiurkus piktinosi, kad numatytas šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo sistemų remontas nėra kapitalinis, o einamasis, kuris turi būti atliekamas koncesininko pinigais.
Tačiau šį kartą Administracijos direktorius baksnojo jau į kitą sutarties punktą, kuris numato, kad, gedimams išlindus per pirmus koncesininko veiklos metus, Savivaldybė juos sutvarko savo lėšomis. Nors direktorius pripažino, kad iš esmės gedimų nėra, sistemos veikia, tačiau neefektyviai.
Praėjusių metų vasarą koncesininkui perėmus areną iš buvusio valdytojo VšĮ „Pramogų sala“, abi įmonės kartu pasamdė ekspertus, kurie įvertino pastato būklę. Po ekspertizės kai kuriuos trūkumus „Pramogų sala“ turėjo pašalinti, ir tada naujasis koncesininkas pastatą perėmė.
Vos padirbęs porą mėnesių naujasis arenos valdytojas kiekvieną mėnesį Savivaldybei teikiamoje ataskaitoje pradėjo nurodyti pastato trūkumus: „treniruočių salės švieslentės gedimai, silpnųjų srovių sistemos nusidėvėjusios: magnetai nebelaiko išorės durų, sektorių, laiptinių durų, nuotekų sistema itin dažnai užsikemša, specialistų nuomone, galimai dėl neteisingai atliktos instaliacijos, arenos langų varža itin prasta, siekiant užtikrinti būtinus temperatūrinius režimus treniruočių salėje uždengėme langus putų polistirenu“ ir panašiai.
Ir tik svarstant sprendimo dėl kapitalinio remonto projektą ėmė aiškėti priežastis – pirmus metus Savivaldybė viską turi tvarkyti biudžeto lėšomis.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Violeta Tylenienė komitete aiškino, kad 2006 metais pastatytame Šiaulių arenos pastate inžinerinės sistemos veikia, tačiau yra be galo nusidėvėjusios. Esą nebegalima užtikrinti tinkamo arenos funkcionalumo. Pavyzdžiui, vidaus stebėjimo sistemos eksploatacijos laikotarpis baigėsi dar 2017 metais, bet ji vis dar veikia.
Komiteto pirmininkė Rima Juškienė suabejojo, ar per 18 metų gali susidėvėti vandentiekio sistema. Paaiškinta, kad ji veikia, tačiau yra paveikta korozijos, gerokai „palopyta“.
Opozicijos atstovui liepė „užsikimšti“
Politikų paklaustas, kaip po atliktos pastato ekspertizės taip greitai ėmė lįsti gedimai, A. Bartulis aiškino, kad ekspertizės metu pastato sistemos veikė, bet jų efektyvumas yra dalinis.
„Yra sutarties 8.10 punktas, kad atnaujina koncesininkas šitą turtą, tačiau jei pirmaisiais metais nustatyti trūkumai, kurie nebeleidžia pastato eksploatuoti, tada šalys tariasi atskirai ir priimami sprendimai. Dabartinis koncesininkas atkreipia dėmesį, kad sistemos veikia, bet koks jų efektyvumas, avarijų grėsmė... Priešgaisrinė, vėdinimo sistemos yra aktualios ir lankytojams, jų saugumui“, – aiškino Administracijos vadovas.
Jis tikino, kad būsimas remontas visai nebrangus. Kai po 20 veiklos metų imasi remontuoti mokyklą, tai „be 2–3 milijonų neišeiname“, o čia tik kokie tai 800 000 eurų. Beje, V. Tylenienė pripažino, kad ši suma yra teorinė, praktinę parodys rangos konkursai. Savivaldybėje jau žinoma praktika, kai po konkursų „teorinė“ remonto suma padidėja kelis kartus.
Tarybos narys M. Šiurkus paprašė direktoriaus pasidalyti ekspertų, vertinusių Šiaulių arenos pastato būklę, išvada, nes pagal ją ir sudaroma koncesijos sutartis.
„Koncesijos esmė – rizikų pasidalinimas, kuris yra aprašytas sutartyje. Paprastasis remontas – koncesininkui, kapitalinis – Savivaldybės. Kaip, kamerų remontas yra kapitalinis remontas? Tai yra įrenginių paprastasis remontas. Priėmę tokį sprendimą pažeisite koncesijos sąlygas, nes tuos dalykus koncesininkas turėjo įsivertinti“, – teigė politikas.
Jis spėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigais bus remontuojama arena, nes „labai gerai sutariama su draugais koncesininko šitos įmonės“, o mero esą žmona turi su jais darbinių santykių. Tarybos narys paprašė pateikti raštišką patvirtinimą, kad numatyti darbai yra kapitalinis remontas, nes jis ketina kreiptis į STT ar prokuratūrą, kad būtų įvertinti tokie galimi sutarties pažeidimai. Tokie opozicijos atstovo ketinimai išvedė iš kantrybės mero Artūro Visocko bičiulį Gintautą Lukošaitį.
„Gal tos korumpuotos partijos atstovą šioje Taryboje truputį prisibaigti ir eiti į priekį, nes jis nusibodo su savo prokuratūrom, STT. Gal tu eik vieną kart dirbti į STT. Yra ten veikėjų, padirbsi. Nusibodai. Užsikimšk“, – nedavė prasižioti politiniam oponentui G. Lukošaitis.
M. Juškienė pasidomėjo, kokios sankcijos laukia pagal koncesijos sutartį neatlikus minėto remonto. A. Bartulis atsakyti negalėjo.
Valdančiųjų balsais remontui pritarta
Po savaitės į komitetą A. Bartulis atėjo pasikaustęs teisės aktais, kuriuos ilgai citavo, įrodinėdamas, kad pastato inžinerinių sistemų remontas yra kapitalinis remontas. Paklaustas, kaip vaizdo kamerų remontas tampa kapitaliniu, Administracijos vadovas priskyrė šį turtą elektros sistemai.
M. Šiurkus priminė, kad iš pradžių koncesijos konkurse buvo du dalyviai. Vienam iš dalyvių nepateikus galutinio pasiūlymo, derybose liko vienas dalyvis – UAB „Sarlita“. Tuomet esą miesto Taryboje ir buvo priimtas punktas, kuriuo numatyta, kad pirmaisiais veiklos metais nustatytus pastato gedimus Savivaldybė šalina savo lėšomis. Politikas paprašė pateikti šių veiksmų chronologiją raštu.
A. Bartulis aiškino, kad nors tikėjosi, jog koncesininkas pirmųjų metų taisykle pasinaudos, tačiau lėšos tam numatytos nebuvo.
Valdančiųjų balsais komitete Šiaulių arenos kapitaliniam remontui miesto biudžeto lėšomis pritarta.
Nauji draugai, nauji sprendimai
Priminsime, kad „Šiaulių arenos“ koncesijos konkursą laimėjo UAB „Sarlita“, kuri pakeitė pavadinimą ir tapo „Šiaulių universalioji arena“. Koncesininkas per akcininkus yra susijęs su Šiaulių verslininku Artūru Nacicku, kuris yra VšĮ krepšinio klubo „Šiauliai“ prezidentas ir dalininkas. Jo žinioje yra viešbutis Palangoje „Gradiali“, kurio dizaino autore nurodyta mero žmona E. Visockienė.
Kaip vieno Tarybos posėdžio metu pasakė buvęs treneris Antanas Sireika, „dabar krepšinis ir arena yra vienoje vietoje“. Šiaulių miesto savivaldybė šioje viešojoje įstaigoje taip pat turi savo dalį, tačiau rugsėjo 5 dienos Tarybos posėdžio darbotvarkėje yra sprendimo projektas dėl Savivaldybės VšĮ krepšinio klubo „Šiauliai“ dalies pardavimo. Pradinė kaina tik 100 eurų. Galima nesunkiai paspėlioti, kas ją nupirks.
Paklausus mero A. Visocko, kodėl Savivaldybė parduoda savo dalį klube, kurią įsigijo tik 2017 metais, gavome atsakymą: „Vietos savivaldos įstatyme matoma, kad Savivaldybės dalyvavimas suaugusiųjų profesionalaus sporto tiesioginėje veikloje nėra būdinga savivaldybėms funkcija. Mes pasitikime privačiais investuotojais ir tikime, kad verslui taip pat rūpi krepšinio vystymasis Šiauliuose. Noriu pabrėžti, kad neigiamų pasekmių šiame sprendime nematome, nes krepšinio klubas „Šiauliai“ ir toliau turės galimybę gauti projektinį finansavimą, jo Savivaldybė jokiu būdu nenutrauks.“
Tačiau ir 2017 metais Savivaldybės dalyvavimas suaugusiųjų profesionalaus sporto tiesioginėje veikloje nebuvo būdinga savivaldybėms funkcija, tik buvo kiti interesai ir kiti draugai. Tuo metu klubo sporto direktoriumi dirbo mero bičiulis Mindaugas Žukauskas, kuris keliems mėnesiams buvo tapęs net Tarybos nariu pagal A. Visocko rinkimų komiteto sąrašą. Savivaldybei nupirkus viešosios įstaigos dalį, M. Žukauskas Tarybą paliko, nes liko klubo sporto direktoriumi. Pastaruosius metus iš socialinės erdvės akivaizdu, kad mero ir buvusio krepšininko draugystė baigėsi.
Bet meras nepaliks klubo be pinigų. Šįmet klubui skirta rekordiškai didelė pinigų suma – 625 tūkstančiai eurų. Beje, lėšos klubui „Šiauliai“ iš miesto biudžeto kasmet vis didėja, tačiau pasiekimai – nelabai.