Kas naujo daugiabučių renovacijos srityje?

APVA archyvo nuotr.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Dėl išaugusių energijos kainų ir infliacijos, Lietuvos gyventojams šis šildymo sezonas buvo brangus. Tiesa, renovuotų daugiabučių gyventojai didelio kainų šuolio nepajautė. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina gyventojus pasinaudoti šiuo metu galiojančiais kvietimais ir atnaujinti savo daugiabučius.

 

„Šiandien Lietuvoje bendrai turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, nubalsuoti ir prisijungti“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.

Pašnekovė sako, kad naujo paskelbto kvietimo tvarka kitokia – siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą bei administravimo procesą. Ji taip pat pabrėžia, jog pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų“, – teigia G. Burbienė.

Didžiausia ekonominė grąža pasiekus A ir aukštesnes klases

LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė praneša, kad Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas. Šia strategija siekiama taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.

„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones“, – teigia L. Lukoševičienė.

Dės visas pastangas įgyvendinti užsibrėžtus planus

L. Lukoševičienė pasakoja, kad artimiausiu metu ministerija sieks tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai.“

„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, 1–2 metų bėgyje galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – sako APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.

Užs. Nr. 531974

1 1