Kas iškils masinių žudynių vietoje?

Kas iškils masinių žudynių vietoje?

Kas iš­kils ma­si­nių žu­dy­nių vie­to­je?

Šiau­liuo­se pa­ju­dė­jo dar prieš ket­ve­rius me­tus iš­kel­ta idė­ja sta­ty­ti pa­mink­lą na­cių au­koms ma­si­nių žu­dy­nių vie­to­je Pro­čiū­nuo­se. 1941–1944 me­tais čia nu­žu­dy­ta per 700 as­me­nų, ve­ža­mų iš Šiau­lių ka­lė­ji­mo.

Tre­čia­die­nį Sa­vi­val­dy­bė­je su­reng­tas ma­si­nių žu­dy­nių au­kų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo pro­jek­to už­duo­ties pri­sta­ty­mas ir dis­ku­si­ja. Pa­mink­lo idė­jai iš­rink­ti bus skel­bia­mas kon­kur­sas.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Neat­sa­ky­tų klau­si­mų daug

Pro­jek­to pri­sta­ty­mas su­do­mi­no ak­ty­vius mies­tie­čius, me­ni­nin­kus, ar­chi­tek­tus, žy­dų bend­ruo­me­nės na­rius, ke­lis po­li­ti­kus. Atė­jo ir šiau­lie­čių, spė­jan­čių, kad gal­būt jų ar­ti­mie­ji bu­vo nu­žu­dy­ti Pro­čiū­nuo­se.

Ar­cheo­lo­gai Vik­to­ri­ja Os­ta­šen­ko­vie­nė. To­mas Gri­gas su­pa­žin­di­no su at­lik­tais ir arc­heo­lo­gi­niais, ir is­to­ri­niais ty­ri­mais. Pas­ta­ruo­sius at­li­kęs is­to­ri­jos moks­lų dr. Si­mo­nas Strel­co­vas su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti.

Pro­čiū­nų ma­si­nių žu­dy­nių vie­ta į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą įra­šy­ta 1997 me­tais, pa­žy­mė­ta kuk­lia len­te­le.

Pa­mink­lo idė­ja iš­kel­ta 2015 me­tais, kai ša­lia pa­mink­li­nės te­ri­to­ri­jos bu­vo at­ras­ta ma­si­nė ka­pa­vie­tė su 37 as­me­nų pa­lai­kais, apie ku­rią ne­ži­no­ta.

Žy­dų pra­šy­mu pa­lai­kai ne­bu­vo iš­kel­ti ir per­lai­do­ti. Spė­ta, jog čia ga­li bū­ti nu­žu­dy­tų žy­dų tau­ty­bės as­me­nų, o jų re­li­gi­ja drau­džia pa­lai­kus ju­din­ti.

Sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo nu­spręs­ta ka­pa­vie­tę vėl už­kas­ti ir šio­je vie­to­je įam­žin­ti au­kų at­mi­ni­mą.

Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių bu­vo ži­no­ma, kad 1944 me­tais spa­lį čia bu­vo at­kas­tos aš­tuo­nios ma­si­nių žu­dy­nių au­kų pa­lai­do­ji­mo duo­bės. NKVD ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta na­cių žiau­ru­mams iš­tir­ti, da­rė ty­ri­mą, ku­ris tru­ko tris die­nas.

At­ka­sus pa­lai­do­ji­mo duo­bes nu­sta­ty­ta, jog 1941–1944 me­tais čia bu­vo nu­žu­dy­ta per 730 as­me­nų, ve­ža­mų iš Šiau­lių ka­lė­ji­mo. Pir­mie­ji 1941 me­tų liepą–rugpjūtį, pa­sku­ti­nie­ji 1944 me­tų lie­pą, prieš pat Rau­do­na­jai Ar­mi­jai uži­mant Šiau­lius. Pa­gal nu­žu­dy­tų­jų ki­še­nė­se ras­tus raš­te­lius, mal­dak­ny­gę, liu­di­nin­kų pa­ro­dy­mus nu­sta­ty­ta, jog tarp au­kų yra vie­nas žy­das, vie­nas ru­sas, ke­tu­ri lie­tu­viai. 1962 me­tais ar­ti­mie­siems bu­vo leis­ta kai ku­rių pa­lai­kus per­lai­do­ti.

Ar­cheo­lo­gė V. Os­ta­šen­ko­vie­nė prieš ket­ve­rius me­tus ap­tik­tą duo­bę įvar­di­jo de­vin­tą­ja. Neat­me­tė, jog jų ga­li bū­ti ir dau­giau, bet ar­cheo­lo­gai jų ne­ra­do, nei kas­da­mi šur­fus, nei geo­ra­da­ru.

T. Gri­go tei­gi­mu, geo­ra­da­rui žvy­ras – „ne­pa­lan­ki dir­va“, žvy­re per­ka­si­mus ga­li­ma ap­tik­ti tik ran­ko­mis.

Ras­tų pa­lai­kų ant­ro­po­lo­gi­ne ap­žiū­ra nu­sta­ty­ta, jog tai dau­giau­sia 30–50 me­tų vy­rų pa­lai­kai, ga­li bū­ti ir dvi mo­te­rys, vai­kų pa­lai­kų neap­tik­ta.

Ras­ti nu­žu­dy­tų­jų as­me­ni­niai daik­tai – ran­ki­nis laik­ro­dis, ki­še­ni­nis laik­ro­dis, aki­niai su dėk­lu, šaukš­tas. T. Gri­go tei­gi­mu, tai bu­vo ne­ti­kė­ti ra­di­niai, bet šaukš­tus ka­li­niai sa­vus tu­rė­da­vo. Bran­gūs laik­ro­džiai, aki­niai bu­vo ki­še­nė­se, to­dėl eg­ze­ku­ci­jos vyk­dy­to­jų nea­tim­ti.

Eg­ze­ku­ci­ja įvyk­dy­ta prie duo­bės, nu­žu­dy­tie­ji už­kas­ti taip, kaip su­kri­to į duo­bę – vie­nas ant ki­to.

„Apie eg­ze­ku­ci­jos vyk­dy­to­jus pa­sa­ko ras­ti du šo­vi­niai ir 27 gil­zės – vo­kiš­kų gink­lų – pis­to­le­to, šau­tu­vų, – sa­kė ar­cheo­lo­gas.– Ras­ti ir du ru­siš­ki šo­vi­niai, bet ma­žai ti­kė­ti­na, kad čia ga­lė­jo bū­ti ir po­ka­rio me­tais nu­žu­dy­tų­jų.“

Kas nau­jo nu­sta­ty­ta?

Dis­ku­si­jos da­ly­vių nuo­mo­ne, ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai nė­ra iš­sa­mūs. Ar­cheo­lo­gai gy­nė­si: „O ką duos ka­si­nė­ji­mas bul­do­ze­riu?“ Te­ri­to­ri­ja di­de­lė. Žu­dy­nės vy­ko prie tuo­me­ti­nės Pro­čiū­nų gy­ven­vie­tės miš­ke­ly­je, o da­bar tai ga­li bū­ti „ki­lo­met­ras pir­myn, ki­lo­met­ras at­gal.“

Sei­mo na­rys Sta­sys Tu­mė­nas klau­sė, ką nau­jo pa­vy­ko nu­sta­ty­ti S. Strel­co­vui is­to­ri­niu ty­ri­mu? Ar ras­tos ka­lė­ji­mo kny­gos apie vyk­dy­tas eg­ze­ku­ci­jas? Są­jū­di­nin­kas, Sau­sio 13-osios bro­li­jos na­rys Vy­tau­tas Kriau­čiū­nas iš­sa­kė nuo­mo­nę, kad in­for­ma­ci­jos gal­būt rei­kė­jo ieš­ko­ti net „šta­zi“ slap­tuo­siuo­se ar­chy­vuo­se.

Pa­sak ar­cheo­lo­gų, ka­lė­ji­mo kny­gos bu­vo nai­ki­na­mos, ar­tė­jant rau­do­noajai ar­mi­jai.

Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių ži­no­ma tik, jog 1941 me­tais į ka­lė­ji­mą pa­te­ko 20 žy­dų in­te­lek­tua­lų ir jie bu­vo su­šau­dy­ti Pro­čiū­nuo­se. Taip pat, jog tik 10 asme­nų ta­pa­ty­bės bu­vo nu­sta­ty­tos.

S. Strel­covui pa­vy­ko ap­tik­ti tik ūki­nes ka­lė­ji­mo kny­gas. Pa­gal jų įra­šus, pa­vyz­džiui, 1941 me­tų spa­lio mė­ne­sį Šiau­lių ka­lė­ji­me bu­vo 630 vie­tų, o ka­li­nių – 624. Iš jų 238 – kri­mi­na­li­niai, 266 – po­li­ti­niai ka­li­niai, li­ku­sie­ji įvar­dy­ti „ki­ti“. Kas tie ki­ti, neaiš­ku.

Ras­tas 1943 me­tų są­ra­šas, ku­ria­me su­ra­šy­ti 200 „pa­leis­tų as­me­nų“.

„Kur jie pa­leis­ti, neaiš­ku, – sa­kė V. Os­ta­šen­ko­vie­nė. – Pa­var­dės lie­tu­viš­kos, lat­viš­kos, ru­siš­kos, žy­diš­kos – tai ro­do, jog ka­lė­ji­me bu­vo įvai­rių tau­ty­bių žmo­nės.“

Dėl as­mens duo­me­nų ap­sau­gos šis są­ra­šas ne­vie­ši­na­mas. Bet vie­nam iš ren­gi­nio da­ly­vių Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­vel­do­sau­gai Man­tas Antanavičius pa­ža­dė­jo pa­tik­rin­ti, ar nė­ra są­ra­še jį do­mi­nan­čios pa­var­dės.

„Ma­no tė­vas 1941 me­tais bu­vo Šiau­lių ka­lė­ji­me ir din­go“,– pa­si­da­li­jo vy­ras.

Siū­ly­ta įam­žin­ti žmo­gaus kan­čią

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis siū­lė pa­mink­lą ku­riant neišs­kir­ti nei ku­rios nors tau­ty­bės, nei re­li­gi­jos.

Jo žo­džiais, ne­tu­ri čia bū­ti „nei Do­vy­do žvaigž­dės, nei kry­žiaus“, o kuk­liu pa­mink­lu rei­kia įam­žin­ti žmo­gaus kan­čią.

S. Ker­be­lis siū­lė pa­teik­ti ir ati­tin­ka­mą in­for­ma­ci­jos ko­dą, ku­rį ga­li­ma bū­tų pa­pil­dy­ti, jei­gu at­si­ras nau­jų is­to­ri­nių duo­me­nų apie šią ma­si­nę žu­dy­nių vie­tą.

Ak­cen­tui vie­ta yra pa­rink­ta prie 2015 me­tais at­ras­tos ma­si­nės ka­pa­vie­tės, ku­ri yra už pa­mink­li­nės te­ri­to­ri­jos.

Pa­mink­lo idė­jai įgy­ven­din­ti ir ap­lin­kai su­tvar­ky­ti skir­ta 24 tūks­tan­čiai eu­rų.

S. Tu­mė­nas pri­mi­nė sa­vi­val­dy­bės nariams, kad ir anks­čiau pi­ni­gai kas­met biu­dže­te bu­vo ski­ria­mi, bet lik­da­vo ne­pa­nau­do­ti.

„2015 me­tais pa­ža­dė­jo­me žy­dams, kad pa­mink­las bus po me­tų, o da­bar jau 2019 me­tai!, – pri­mi­nė Sei­mo na­rys, bu­vęs mies­to vi­ce­me­ru, kai Pro­čiū­nuo­se bu­vo ap­tik­ta nau­ja ka­pa­vie­tė.

Sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­li­jus Stat­kus pa­ti­ki­no, jog „pro­jek­tą rea­li­zuo­si­me šiais me­tais.“

Kon­kur­są pa­mink­lo idė­jai pa­rink­ti ir įgy­ven­din­ti ke­ti­na­ma skelb­ti po mė­ne­sio.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

2015 me­tų lie­pos pa­bai­go­je Šiau­liuo­se, Pro­čiū­nų gat­vė­je, at­kas­ti apie 40 žmo­nių pa­lai­kai, bu­vo už­be­ria­mi smė­liu. Išk­vies­ta ant­ro­po­lo­gė ban­dė nu­sta­ty­ti pa­gal ga­li­my­bes šių žmo­nių ly­tį, bu­vu­sius su­ža­lo­ji­mus.

Ma­si­nę ka­pa­vie­tę žy­min­tis už­ra­šas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ar­cheo­lo­gams (iš de­ši­nės) Vik­to­ri­jai Os­ta­šen­ko­vie­nei ir To­mui Gri­gui, pa­kvies­tiems pri­sta­ty­ti at­lik­tų ty­ri­mų, nuo­mo­nę iš­sa­ko Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­vel­do­sau­gai Man­tas Antana­vi­čius.

Me­džia­gą apie Pro­čiū­nų ma­si­nių žu­dy­nių vie­tą ne vie­ne­rius me­tus ren­kan­čio są­jū­di­nin­ko Vy­tau­to Kriau­čiū­no (kai­rė­je) idė­jų klau­so­si skulp­to­rius Ka­zys Bim­ba.