Naujausios
Seimas apribojo maisto produktų antkainius, ir tai jau sukėlė audringą reakciją, net įstatymą priėmę seimūnai ėmė atakuoti Prezidentą, kad šis vetuotų pataisas. Ar iš tiesų kainos prekybos centruose ims mažėti? „Šiaulių krašto“ kalbinti gamintojai abejojo, ar pavyks sutramdyti didžiųjų prekybininkų apetitus. Mažieji prekybininkai teigė, jog antkainių apynasris pirmiausia juos pasmaugs.
Rūta JANKUVIENĖ
Antkainio lubos ir jokių mokesčių
Seimas antradienį priėmė Kainų įstatymo pataisą, pagal kurią nustatė antkainio ribas maisto produktams: didmeninėje prekyboje negalės būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje — ne didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos. Už šios normos pažeidimą numatyta 5 procentų nuo įmonės mėnesinės apyvartos dydžio bauda.
Taip pat uždraudė prekybininkams imti bet kokius kitus mokesčius už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus — vadinamuosius „lentynos“ ir panašius mokesčius, kuriais prekybininkai apkrauna produkcijos tiekėjus.
Įstatymą dar turi pasirašyti Prezidentas Valdas Adamkus.
Prieš monopolininkus
„Reakcija yra didžiulė, nes tai liečia didelius pinigus“, — sakė “Šiaulių kraštui“ įstatymo pataisą inicijavęs Seimo narys Valentinas Mazuronis.
Pasak parlamentaro, pataisos tikslas — „uždėti stogą“ monopolininkų viršpelniams. Paprastiems vartotojams tai naudinga ir reikalinga.
„Formaliai šioje srityje monopolijos nėra, bet praktiškai keturi didieji prekybos tinklai yra užvaldę Lietuvos mažmeninės prekybos maisto produktais rinką, kainos prekybos centruose panašios ir šokinėja visur vienodai, — teigė V. Mazuronis. — Mes nesiūlome kištis į kainų reguliavimą, kuo mus dabar kaltina. Bandome tik nubrėžti antkainių ribą.“
V. Mazuronio teigimu, vieno prekybos tinklų pelnas 2007 metais buvo 160 milijonų litų arba 74 procentais didesnis nei ankstesniais metais. Nekilnojamas turtas — apie vieną miljardą litų, metinė apyvarta 10 milijardų litų — „vos ne pusė valstybės biudžeto.“
Jo nuomone, lygiai toks pat antkainio apynasris reikalingas ir degalų rinkoje.
V. Mazuronis pripažino, jog lazda gali būti perlenkta tik dėl mažųjų prekybininkų. Todėl jau rengia siūlymą, kad pataisa galiotų tik toms maisto produktais prekiaujančioms įmonėms, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 3 milijonai litų.
Diktato baimė
Ne vienas maisto produktų gamintojas tik anonimiškai „Šiaulių kraštui“ prisipažino kenčiąs didžiųjų prekybos centrų diktatą. Perdirbėjai sakė netikintys, kad diktatas bus įveiktas. Esą prekybininkai ras būdų, kaip apeiti antkainio ribojimus ir savo pelnų nemažinti. Pirmiausia mojuos sutartimis su tiekėjais.
Pagal tas sutartis prekybininkai reikalauja iš tiekėjų nuolaidų — iki trečdalio prekės kainos ir daugiau. Plius — reikalaujama daugybės įvairiausių mokesčių: produkcijos draudimo, apyvartos ir „lentynos“, parduotuvės atidarymo ir panašių mokesčių.
Reikia ir kitų žingsnių
Irena Kievišienė, vadovaujanti UAB „Kužių agroįmonė“, kuri užsiima mėsos produktų gamyba ir prekyba, teigė, jog įmonės veiklai antkainių ribojimas didesnės įtakos nepadarys.
„Mes patys savo produkciją parduodame be antkainio, tik kitų tiekėjų produkcijai jį uždedame — ir tai tik 15 procentų, — sakė I. Kievišienė. — Bet tokių, kaip mes, jau tik vienetai. Kokius “vengriškus“ lašinius parduodame už 9 litus, o prekybos centruose jie kainuoja 14— 15 litų. Bet turtingi žmonės ten eina ir perka.“
Tačiau I. Kievišienės nuomone, norint atpiginti mėsos produktus reikia ekonominių svertų. Pirmiausia, pripažinti klaidą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos žaliai mėsai ir mėsos produktams panaikinimo.
„Kas gali tokį žvėrišką PVM, pašokusį nuo 5 iki 19 procentų, pakelti, — sakė verslininkė. — Lekia žmonės į Lenkiją maisto pirkti ir lėks. Mums, jeigu padėtis nesikeis, teks atleisti 10 procentų darbuotojų.“
AB „Šiaulių duona“ generalinis direktorius Virginijus Bilevičius antkainių ribas vertina teigiamai. Jo manymu, įstatymais galima būtų sureguliuoti ir atsiskaitymų terminus. Ypač dabar, kai įmonės trūksta apyvartos lėšų, o pinigų už parduotą produkciją joms tenka laukti ir du mėnesius.
Mažieji neišgyvens
UAB „AVS prekyba“ vienija 10 mažųjų prekybos tinklų, veikiančių visoje Šiaurės Lietuvoje. Bendrovės direktorė Nijolė Švambarienė sako, jog su 20 procentų antkainiu mažieji prekybininkai niekaip neišgyvens: “Netikiu, jog didieji taip kainas sumažintų, kad vartotojas pajustų. O mums bus toks apynasris uždėtas, kad teks parduotuves uždarinėti“.
Pasak N. Švambarienės, „didieji tinklai pradės iš Lenkijos ar kitur vežti pigesnę produkciją, ir nukentės tik mūsų mėsos gamintojai ar pieno produktų tiekėjai“. Ji svarsto, kad kainos gal ir būtų pažabotos, jeigu tiekėjai visiems prekybininkams parduotų produkciją pagal vienodą bazinę kainą. Bet kas sugebės sukontroliuoti, kas už kiek kam parduoda?
„Kokia naują instituciją Vyriausybė įsteigs iš mokesčių mokėtojų pinigų tai kontrolei? — klausė N. Švambarienė. — Kiekvienas įstatymas yra tik vieni “apstatymai“.
DALYBOS: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 2008 metų rugsėjį, kai dar galiojo PVM lengvata žaliai mėsai, nustatė, jog kiaulienos kaina taip pasidalijama: augintojui tenka — 49,9 procento, perdirbėjui — 8,6 procento, prekybininkui — 36,8 procento kainos.
ELTA nuotr.
SVERTAI: Irena Kievišienė, UAB „Kužių agroįmonės“ vadovė, teigia, jog vien antkainių ribojimai kainų “nenumuš“: “Lėks žmonės į Lenkiją, kaip lekia.“
INICIATORIUS: Parlamentaras Valentinas Mazuronis sako inicijavęs Seime įstatymo pataisą, kad „uždėtų stogą“ didžiųjų prekybininkų viršpelniams.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
