Naujausios
Karves keičia vabalai
Ūkininkas Marius Gilys iš Šiaulių rajono, Meškuičių, trečius metus iš rudens neaparia ražienų ir Europos Sąjunga jam moka 500 litų už hektarą. Šiaulietė Jolanta Kriptavičienė už deklaruotoje natūralioje pievoje saugomą augalų ir vabzdžių įvairovę gauna 338 litų už hektarą išmoką. Europa kompensacines išmokas už kraštovaizdžio tvarkymą dalija pagal aštuonias veiklas ir pernai Šiaulių apskrities ūkininkams išmokėta 4,5 milijono litų. Iš jų valstybės indėlis yra 20 procentų. Europa Lietuvos žemdirbius vis labiau skatina neūkininkauti, todėl daugėja „sofos ūkininkų“ ir mažėja konkurentų.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Vis į kišenę“
Mariaus Gilio 16,5 hektaro plote vešliai žaliuoja miežiai ir žydi vasariniai rapsai. Nuėmęs derlių rudenį ūkininkas šių laukų neapars iki kitų metų kovo 1 dienos — tokia yra kompensacinės išmokos už neapartas ražienas viena iš sąlygų. Dar laukų jis negali purkšti chemikalais nuo piktžolių, o nuėmus derlių dirvos tik lengvai kultivuojamos.
Neapariant ražienų, jose žieminių grūdinių kultūrų, duodančių didesnį derlių, nepasėsi. „Koks bus vasarojaus derlius, priklauso nuo to, kaip pasėsi ir patręši. Miežiai labai gražūs, iš hektaro 6 tonos bus, vasarinio rapso — iki 3 tonų“, — skaičiuoja ūkininkas, dar turintis žemės ir žieminėms kultūroms.
M. Gilys juokauja: kol Europa duoda, reikia imti — vis į kišenę. Iš tos pačios Europos lėšų jo kieme stovi du traktoriai, kombainas ir sėjamoji.
Pievą šienaus vidurvasaryje
Jolanta Kriptavičienė uošvijoje Pušilių kaime antrus metus deklaruoja 5 hektarus natūralios pievos, kuri anksčiau buvo daugiametė ganykla.
Natūralia laikoma 5 metus nearta pieva. Ją tręšti ir maitinti gali tik saulė ir lietus. Šienauti pievą galima nuo liepos 15 dienos. Iki rugsėjo 1 dienos smilgos turi būti nupjautos, o iki mėnesio pabaigos ir išvežtos — kad pieva atželtų ir vėl taptų paukščių ir vabalų natūralia buveine.
„Už hektarą mokama po 338 litus. Tačiau ne visi pinigai sugrįžta — neturime savo technikos ir hektaro nušienavimas mažiausiai kainuos 100 litų. Gerai, kad turime draugiškus kaimynus, kuriems reikia šieno. Vėliau pjauta žolė yra prastesnė, nes perauga smilgos“, — pasakojo moteris. Jeigu turėtų daugiau dirbamos žemės, ji rinktųsi kompensacinę išmoką už žiemai neapartas ražienas.
Norinčių daugėja
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pagal Kaimo plėtros 2007--2013 programą paramą už kraštovaizdžio tvarkymą Šiaulių apskrityje 2007 metais gavo 7 pareiškėjai, jiems išmokėti 157 tūkstančiai litų.
2008 metais 392 paramos gavėjams išmokėta 2,5 milijonų litų. Pernai 649 pareiškėjai gavo 4,5 milijonų litų paramos.
Birželio 15 dieną baigėsi naujų paraiškų priėmimas 2010 metams. Jų apskrityje surinkta 786.
Už ką ir kiek?
Rovenos Budrevičiūtės, Lietuvos žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjos teigimu, kompensacinės išmokomis atlyginama už prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas.
Pavyzdžiui, natūralių neariamų, netręšiamų ir vėliau šienaujamų pievų prastesnė žolė, kaip ir derlius neariamose ražienose.
Bet galima rinktis kitas veiklas. Pavyzdžiui, deklaruojamuose laukuose užsodinti dirvos paviršių tausuojančią gyvatvorę, kurioje ir paukštukai peri, ir už hektarą mokama 1509 litai.
Mokama ir už šlapynių tvarkymą — 580--790 litų už šienaujamas pelkes ir čia iškertamus krūmus. Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas įkainotas 345 litais už hektarą.
Prisiimtų įsipareigojimų nuostolius pasiskaičiuoja kiekviena šalis, bet išmokų dydžiai negali viršyti ES reglamente nustatytų dydžių.
Pasirinkimą diktuoja regiono ypatumai
Radviliškio rajono žemės ūkio skyrius vedėjas Alfredas Juozapavičius palygino: rajonas yra vienas iš daugiausiai Lietuvoje gaunančių įvairių išmokų — 3000 ūkininkų išmokama apie 40 milijonų litų arba pusė rajono biudžeto.
Atmetus visus „prieš“, anot vedėjo, tai yra didžiuliai pinigai. Argumentą “prieš“ jis nurodė vieną — Lietuvos žemdirbiai turi taikytis prie Europos Sąjungos žemės ūkio politikos.
Kas bus, kai 2007— 2013 metų Kaimo plėtros programa baigsis?
„Vienas Dievas žino. Bet, kaip sakoma, duonos kasdieninės duok mums šiandien. Iš kraštovaizdžio programos mūsų rajone yra populiariausia išmoka yra už neapariamas ražienas. Šiemet už javų hektarą pagrindinės išmokos bus 453 litai. Nupjaus ūkininkas javus ir dar už ražienas papildomai 500 litų prisidės. Tai ar nenaudinga?“ — klausė A. Juozapavičius.
Kelmės rajone kraštovaizdžio tvarkymo programa nėra populiari, nes pusėje regiono yra mažai palankios ūkininkavimo sąlygos. Pasak rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, ūkininkai gauna 195 litus už hektarą, o dvi tiesioginės išmokos nemokamos.
Kraštovaizdžio programa, pasak vedėjo, siekiama, kad laukai gražiai atrodytų, juose būtų vabaliukų, sliekų ir „pelikių“. Nors kartais, pastebėjo, skiriant išmokas logikos sunku rasti.
„Taip nykiai ir neūkiškai atrodo neaparti laukai. Nei šis, nei tas. Kas turi daug žemės ir planuoja palikti juodą pūdymą, yra gerai — žieminės kultūros rudenį sėjamos į pailsėjusią dirvą. Bet iš po ražienų vasarojų sėti, nei tradicijų yra, nei mokslininkai pataria — derlius mažesnis. Nesigilinau, bet paskaičiavimų, kokia nauda iš ražienų ar kitų, priemonių, už kurias mokamos išmokos, nėra“, — sakė vedėjas.
Nauda — biologinė įvairovė
Šalies Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius buvo vienas iš specialistų, patarusių, ką į kompensuojamą kraštovaizdžio tvarkymo programą įtraukti.
„Lietuva yra vidutinio klimato mišrių miškų zonoje. Be žmogaus pastangų pievos išliktų tik upių deltose. Nuo krašto iki krašto viskas būtų miškas“, — palygino A. Klimavičius.
O pievose yra paukščių ir augalų biologinė įvairovė. Nesaugant pievų, jas tręšiant, kalkinant ir toliau melioruojant, viskas būtų prarasta.
„Iki leidžiamo šienavimo pradžios, natūraliose pievose subręsta didžioji dalis augalų, tarp kurių yra retų smilgų, viksvų rūšių. Pievose auga į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta laukinė orchidėja, dar vadinama gegužraibe ir kitų augalų“, — vardijo A. Klimavičius.
Lietuva turi ir Europoje saugomų vabalų, pavyzdžiui, drugius Šiaurinį ir Didįjį auksinuką, Kraujalakinį melsvį. Mažėjant užpelkėjusių pievų arba natūralioms pievoms užžėlus krūmais, stambiomis žolėmis keičiasi žolinė augalija, išnyksta drugių vikšrų mitybai reikalingų augalų — gyvatžolės, aukštažolėse augančių kelių rūšių rūgštynių, vaistinės kraujalakės.
Natūralios pievos vėliau šienaujamos, kad spėtų išsiristi paukščiukai. Pavyzdžiui, griežlės visame pasaulyje laikomos globaliai nykstančiais paukščiais. Pavojus išnykti kyla stulgiui, meldinei nendrinukei, sodinei starkai. Mūsų šlapynėse yra keturios Europoje nykstančios moliuskų rūšys.
KOMENTARAS
Gauni paramą, priimi ir žaidimo taisykles
Gilinantis į žemės ūkio politiką susidaro įspūdis, kad didžioji Europa kompensacinėmis ir tiesioginėmis išmokomis lietuvius stumia nuo žemės. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tokiai nuomonei pritaria:
— Žiūrint iš kaimo varpinės, Europos Sąjunga mus bando stumtelėti nuo žemės ūkio.
Europa pagamina žemės ūkio produkcijos daugiau, nei pati suvartoja. Lietuva grūdų irgi užaugina 2 kartus daugiau, nei jai reikia ir taip pat didina perprodukciją. Todėl Europai didinti žemės ūkio intensyvumą yra nenaudinga, geriau palaikyti esamą lygį.
Išmokų yra trys paketai: išmokos, nesusietos su gamyba ir už geros agrarinės būsenos žemę (čia įeina ir kraštovaizdžio tvarkymo programa), už pasėlius, deklaruotus 2006 metais ir parama už ankštines ir pluoštines kultūras.
Nevienodi išmokų dydžiai sudaro ir nevienodas konkurencines sąlygas: išmokos, nesusietos su gamyba yra 334 litai, už 2006 metais deklaruotus pasėlius — apie 110 litų, už auginamus žirnius ir linus — apie 150.
Jei ūkininkas 300 litų gali gauti už deklaruotą žemės ūkio naudmenų žemę ir tiek pat už natūralią pievą, jis rinksis natūralią pievą, kurios nereikės akėti, sėti, kulti derliaus.
Dėl nevienodų konkurencinių sąlygų susiduriame ir su kita problema. Žemę nuomojantys savininkai turi apsispręsti, ar ją toliau nuomoti ir už hektarą vidutiniškai gauti 200 litų nuompinigių ar deklaruoti natūralią pievą už 300 litų? Todėl daugėja „sofos ūkininkų“, prarandami gerai dirbami plotai. Žemę apleisti žolėmis ir piktžolėmis galima per vienerius metus, ją išvalyti reikės dešimties metų.
Dabar svarbiausia problema yra koks žemės ūkis apskritai liks — lietuviškas ar europietiškas ir kas jame šeimininkaus — savi ar užsieniečiai?
Savus kiaulininkystės kompleksus sužlugdėme, bet įsileidome daniškas kiaules ir kapitalą. Nuo 2011 metų mūsų žemę oficialiai galės pirkti užsieniečiai. Jau iki tol penktadalis geriausių žemių užsieniečiams parduotos per tarpininkus.
Lietuva, kaip ir aš, gyvena iš žemės ūkio ir yra biedna. Nuosavos žemės turiu 12 hektarų ir 90 hektarų nuomoju. Iš pelno per metus galiu nusipirkti tik po kelis hektarus ir bijau sulaukti laikų, kai tapsiu kumečiu.
PIEVA: Neardama pievos, Jolanta Kriptavičienė padeda išsaugoti vabaliukų.
ŪKININKAS: Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius suka galvą, kas bus su laisvais lietuviškais arimais, kurių krašto ūkininkai iki ateinančių metų nepajėgs nusipirkti? „Eisiu kumečiu“, — ūkininkas mato niūrią perspektyvą.
POLITIKA: Nupjovęs rapsus, ūkininkas Marius Gilys neartas ražienas paliks iki ateinančio pavasario. Ražienose derliaus likučius ir piktžoles les žiemojantys paukščiai, neapartuose laukuose gali pasislėpti kiškiai ir pelės.
GANDRAI: Pievose maisto sočiai randa gandrai. Ir ne vien varlių — jie smaguriauja pelėmis, gyvatėmis.
Giedriaus BARANAUSKO ir Jono TAMULIO nuotr.
