Karščio aukos užpildė Priėmimo skyrių

Karščio aukos užpildė Priėmimo skyrių

Karš­čio au­kos už­pil­dė Priė­mi­mo sky­rių

Va­kar Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je ne­bu­vo nė vie­nos lais­vos lo­vos. Me­di­kai sa­ko, jog si­tua­ci­ja – kaip per gri­po epi­de­mi­ją. Neat­sa­kin­gas bu­vi­mas sau­lė­je su­ke­lia ne tik karš­čio ar sau­lės smū­gį, bet ir de­hid­ra­ta­ci­ją, krau­jo­ta­kos bei šir­dies veik­los su­tri­ki­mus. Šie­met karš­tis Šiau­liuo­se nu­si­ne­šė jau­no vy­ro gy­vy­bę – žmo­gus per­kai­to dar­be.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kas va­lan­dą – po stik­li­nę van­dens

„Va­sa­ra pra­žy­do vi­su gro­žiu, o mums dar­bo kaip vi­dur­žie­mį per gri­po epi­de­mi­ją. Žmo­nių ant­plū­dis tik­rai di­de­lis, vi­sos lo­vos užim­tos. Dau­giau­siai tai se­ni žmo­nės, pa­veik­ti karš­čių, de­hid­ra­ta­vę, svaigs­tan­čia gal­va. Pa­dau­gė­jo be­si­skun­džian­čių šir­dies skaus­mais, yra ke­le­tas in­fark­to ir in­sul­to at­ve­jų“, – trum­pai si­tua­ci­ją api­bū­di­no Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riaus gy­dy­to­ja te­ra­peu­tė Vi­ta­li­ja Mi­liu­vie­nė.

Pa­sak me­di­kės, oro per­mai­nos rei­ka­lau­ja adap­ta­ci­jos ir pa­si­ruo­ši­mo. „Ei­nant į lau­ką gal­vą rei­kia deng­ti, ypač vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Per karš­čius nuo 11 iki 16 va­lan­dos veng­ti il­gai bū­ti lau­ke. Rei­kia var­to­ti daug skys­čių, net ir na­muo­se. Kas va­lan­dą rei­kia iš­ger­ti stik­li­nę van­dens. Pab­rė­žiu – ne ar­ba­tos, ne ka­vos, o van­dens“, – ak­cen­ta­vo V. Mi­liu­vie­nė.

Per­kais­ta­ma ne tik plia­že

In­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus lai­ki­nai ei­nan­tis ve­dė­jo pa­rei­gas gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ma­to­lo­gas And­rius Bub­liaus­kas pri­me­na, kad sau­lės, karš­čio po­vei­kiui jaut­riau­si kū­di­kiai, ma­ži vai­kai, se­ni žmo­nės, as­me­nys tu­rin­tys ant­svo­rio, kar­dio­lo­gi­nių pro­ble­mų, ža­lin­gų įpro­čių.

Pa­sak gy­dy­to­jo, per­kai­ti­mui la­biau­siai jaut­rios ke­pe­nys, kar­dio­vas­ku­li­nė ir ner­vų sis­te­mos. Simp­to­mai ga­li bū­ti leng­vi ar­ba ūmūs. Per­kai­tus ga­li at­si­ras­ti są­mo­nės su­tri­ki­mas, su­si­jau­di­ni­mas, silp­nu­mas, gal­vos skaus­mas ar svai­gi­mas, ga­li mir­gė­ti aky­se, py­kin­ti, vem­ti ar net vi­du­riuo­ti. Sun­kiais at­ve­jais pa­si­reiš­kia trau­ku­liai, iš­tin­ka ko­ma.

A. Bub­liaus­kas per­kai­tu­sį žmo­gų pa­ta­ria nu­ves­ti į pa­vė­sį ir vi­są kū­ną vė­sin­ti van­de­niu, drėg­nais rankš­luos­čiais. Į me­di­kus ne­del­siant rei­kia kreip­tis, kai pul­sas la­bai daž­nas, su­tri­ku­si są­mo­nė, nu­kri­tęs krau­jos­pū­dis, su­tri­kęs kvė­pa­vi­mas.

„Jei­gu pa­vė­luo­ja­ma su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą, pa­sek­mės bū­na liūd­nos. Šie­met tu­rė­jo­me vie­ną to­kį at­ve­jį. Jau­nas vy­ras bu­vo at­vež­tas iš dar­bo vie­tos. Jis bu­vo be są­mo­nės, bu­vo kvė­pa­vi­mo ne­pa­kan­ka­mu­mas, šer­di­nė tem­pe­ra­tū­ra sie­kė be­veik 42 laips­nius. Gai­la, bet išei­tis bu­vo liūd­na“, – apie tra­giš­kai pa­si­bai­gu­sį at­ve­jį pa­sa­ko­jo gy­dy­to­jas.

Ri­zi­ka gau­ti sau­lės ar ši­lu­mos smū­gį žy­miai pa­di­dė­ja dir­bant sun­kų fi­zi­nį dar­bą sau­lės ato­kai­to­je esant di­des­niam kaip 70 pro­cen­tų oro drėg­nu­mui.

Dir­ban­tiems karš­ty­je

Karš­ty­je dir­ban­tiems žmo­nėms darb­da­vys, pa­gal Dar­bo ko­dek­se nu­ro­dy­tą pa­rei­gą sau­giai or­ga­ni­zuo­ti ir vyk­dy­ti dar­bą, pri­va­lo įver­tin­ti ga­li­mą ri­zi­ką dar­buo­to­jų sau­gai ir svei­ka­tai ir or­ga­ni­zuo­ti dar­bą taip, kad dar­buo­to­jams kuo ma­žiau tek­tų dirb­ti karš­ty­je ir sau­lės ato­kai­to­je.

Dar­buo­to­jai, dir­ban­tys karš­ty­je, tu­rė­tų vil­kė­ti leng­vais, lais­vais, švie­siais, na­tū­ra­laus pluoš­to rū­bais, dė­vė­ti gal­vos ap­dan­ga­lą ir, jei rei­kia, aki­nius nuo sau­lės.

Darb­da­vys taip pat tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kad dar­buo­to­jai bū­tų ap­rū­pin­ti vė­siu ge­ria­muo­ju van­de­niu ir jo iš­ger­tų 2–4 stik­li­nes per va­lan­dą. Taip pat įreng­ti at­si­vė­si­ni­mo vie­tas ir maž­daug kas va­lan­dą dar­buo­to­jams su­teik­ti pa­pil­do­mas per­trau­kė­les, ku­rių me­tu bū­tų ga­li­ma pail­sė­ti ir at­si­vė­sin­ti.

Jei­gu įma­no­ma, karš­to­mis die­no­mis ge­riau neor­ga­ni­zuo­ti fi­ziš­kai sun­kių dar­bų.

Nu­de­gus gre­sia me­la­no­ma

Pa­sak Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­ro ve­dė­jo Vac­lo­vo Vait­ke­vi­čiaus, odos nu­de­gi­mas sau­lė­je – vie­nas iš daž­niau­sių odos pa­ken­ki­mų.

„Ne kiek­vie­nam žmo­gui bu­vi­mas sau­lė­je vie­no­dai pa­ken­kia. Grei­čiau­siai nu­ken­čia švie­siap­lau­kiai ir rus­vap­lau­kiai. Pa­vo­jin­giau­sia pa­va­sa­rio sau­lė. Jau ne vie­no pa­cien­to su­lau­kė­me su vei­do, kak­lo, au­sų nu­de­gi­mais. Lie­pą, rugp­jū­tį sau­lė ne­bū­na to­kia pik­ta“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

Nu­de­gus odą me­di­kas pa­ta­ria pir­miau­siai ją vė­sin­ti. Tam tin­ka ir liau­diš­kos prie­mo­nės, pa­vyz­džiui, ke­fy­ras. Skaus­mą ir už­de­gi­mą mal­šin­ti pa­de­da prie­mo­nės su pan­te­no­liu.

V. Vait­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad ypač po stip­rių odos nu­de­gi­mų gre­sia su­si­rgti me­la­no­ma – odos vė­žiu. Pas­te­bė­jus ant kū­no ne­tai­syk­lin­gos for­mos, „kar­py­tą“, pa­ki­lu­siais pa­kraš­čiais, pa­si­kei­tu­sios spal­vos, pa­di­dė­ju­sį ap­ga­mą, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į me­di­kus. Jei­gu aug­lys įau­gęs 0,75 mi­li­met­ro į odą, pa­cien­tui ga­li­ma pa­dė­ti ir jis vi­siš­kai pa­sveiks. Jei­gu aug­lys įau­gęs jau 1,5 mi­li­met­ro, pro­gno­zės pa­sveik­ti pra­stos.

Pa­sak gy­dy­to­jo, nors dau­ge­lis de­gi­na­si no­rė­da­mi at­ro­dy­ti gra­žiai, ta­čiau nuo daž­no de­gi­ni­mo­si oda grei­čiau sens­ta.

Jei­gu jau no­ri­te įdeg­ti, tai rei­kė­tų da­ry­ti pa­laips­niui. Pra­dė­ti nuo 20 mi­nu­čių ir pa­laips­niui bu­vi­mą sau­lė­je il­gin­ti. Ne­de­rė­tų de­gin­tis, kai kait­riau­sia sau­lė – nuo 12 iki 14 va­lan­dos.

Nuo nu­de­gi­mų sau­go ir ap­sau­gi­niai kre­mai, ta­čiau jais rei­kė­tų pa­si­tep­ti kas va­lan­dą bei nu­si­mau­džius.

Šau­nu­mo de­monst­ra­vi­mas ga­li pri­šauk­ti ne­lai­mę

Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Al­gir­das Da­ne­lis sa­kė, kad va­sa­rą pa­dau­gė­ja gal­vos, kak­lo, stu­bu­ro trau­mų, ku­rių pa­ti­ria mo­to­cik­li­nin­kai, dvi­ra­ti­nin­kai, že­mės ūkio dar­buo­to­jai, mė­gė­jai nar­dy­ti.

„No­rė­čiau kreip­tis į jau­ni­mą – ne­pa­mes­ki­te gal­vos bū­da­mi prie van­dens! No­ri­ma pa­ro­dy­ti sa­vo šau­nu­mą, šok­ti į van­de­nį iš aukš­tai, da­ry­ti sal­to, bet tam rei­kia bū­ti pa­si­ruo­šus. Net pro­fe­sio­na­lai spor­ti­nin­kai, šo­ki­nė­jan­tys į van­de­nį, pa­ti­ria trau­mų. Tai­gi tai di­de­lė ri­zi­ka“, – pa­žy­mė­jo A. Da­ne­lis.

Gy­dy­to­jas pa­ta­rė vi­sa­da prieš pra­de­dant mau­dy­nes pa­si­tik­rin­ti, koks yra van­dens tel­ki­nio dug­nas, net jei mau­do­tės ži­no­ma­me eže­re ar upė­je. Mat po žie­mos, slen­kant le­dams, ne­re­tai dug­no rel­je­fas pa­si­kei­čia, bu­vu­sios gi­les­nės vie­tos tam­pa sek­les­nė­mis, ir ne­riant že­myn gal­va ga­li pa­kak­ti vos ke­liais cen­ti­met­rais sek­les­nės vie­tos, kad pa­tir­tu­mė­te rim­tą gal­vos, kak­lo ar stu­bu­ro trau­mą.

Pa­sak A. Da­ne­lio, pa­ty­rus gal­vos ar stu­bu­ro trau­mą van­de­ny­je, yra ri­zi­ka ir pri­ger­ti: „Ge­rai, jei žmo­gus są­mo­nin­gas ir po van­de­niu ne­kvė­puo­ja, tuo­met plau­čiuo­se esan­tis oras jį iš­ke­lia į pa­vir­šių. Ki­tu at­ve­ju yra ri­zi­ka jei ne nu­skęs­ti, tai pri­trau­kus į plau­čius van­dens su­si­rgti plau­čių už­de­gi­mu.“

Nu­ken­tė­ju­sia­jam rei­kia su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą. Išt­rau­kus iš van­dens, bū­ti­na ne­del­siant kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą ir klau­sy­ti jų inst­ruk­ci­jų. Svar­bu ži­no­ti tiks­liai, kur esa­te, kad grei­ta­jai pa­gal­bai ne­rei­kė­tų klai­džio­ti.

Neu­ro­chi­rur­gas at­krei­pė dė­me­sį, kad daž­niau­siai trau­mų pa­ti­ria ne­blai­vūs as­me­nys. Mat al­ko­ho­lis slo­pi­na sa­vi­sau­gos jaus­mą ir pra­de­da elg­tis neat­sa­kin­gai, per drą­siai.

Tie­sa, gy­dy­to­jas pa­si­džiau­gė, kad vi­suo­me­nės švie­ti­mas duo­da vai­sių, ir jei­gu prieš ke­lis de­šimt­me­čius ne­riant pa­tir­tų trau­mų pa­si­tai­ky­da­vo apie 40 at­ve­jų per me­tus, tai, pa­vyz­džiui, per­nai to­kių at­ve­jų bu­vo apie 10.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

DAR­BY­ME­TIS: Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riaus gy­dy­to­ja te­ra­peu­tė Vi­ta­li­ja Mi­liu­vie­nė sa­kė, kad karš­čiai į li­gos pa­ta­lą pa­gul­dė ne ma­žiau pa­cien­tų nei gri­pas.

ĮS­PĖ­JI­MAS: Va­kar Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je (iš kai­rės) anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ma­to­lo­gas And­rius Bub­liaus­kas, odos ir ve­ne­ros li­gų gy­dy­to­jas Vac­lo­vas Vait­ke­vi­čius ir neu­ro­chi­rur­gas Al­gir­das Da­ne­lis kal­bė­jo, ko­kie pa­vo­jai ty­ko va­sa­rą, kaip jų iš­veng­ti ir ko­kių prie­mo­nių im­tis iš­ti­kus bė­dai.