
Naujausios
Kapinėse verda gyvenimas
Apsilankyti Šiaulių miesto K. Donelaičio kapinėse paskatino skaitytojo skambutis. Atokioje miesto vietoje esančioms kapinėms, pasak jo, trūksta šeimininkiškos rankos.
Amžinojo poilsio vietoje nuo ryto iki vėlyvos valandos verda gyvenimas su savo didesnėmis ar mažesnėmis problemomis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kaip autostrada
Saulėtos dienos vidurdienis. Kapinėse darbymetis: kažkur girdėti pjaustomo akmens garsai, pro šalį su vandens sklidinais laistytuvais skuba garbaus amžiaus žmonės, antai moterys ant kapo sodina gėles, ant tolėliau esančios kapavietės lyginamas juodžemis.
Sutiktas ponas Petras pasakoja į kapines atvykstantis po kelis sykius per savaitę: gyvena toje pačioje K. Donelaičio gatvėje.
Žmogus pasakojo, kad prie kapinių įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje vėlesniu metu visada privažiuoja jaunimo: iki paryčių čia groja muzika, girdisi juokas ir rėkavimai. Naktinės orgijos amžinojo poilsio vietos pašonėje drumsčia ramybę ne tik mirusiesiems, bet ir gatvės gyventojams.
Ką jaunuoliai veikia kapinių aikštelėje, šiaulietis pasakyti negali, nežino. Įtaria, kad svaiginasi. Bėda, kad į atokią vietą policija labai retai užsuka.
Šiaulietį dar labiau piktina po pačias K. Donelaičio kapines „it kokia autostrada kiaurą dieną zujantys automobiliai“.
„Žmonės įsigudrino prie pat savo artimųjų kapo privažiuoti, nenori prieiti pėsčiomis. Kapinių keliukais važiuoja taip, kad net dulka“, – sako Petras.
Nebeliko gėlių pardavėjų
Garbaus amžiaus šiaulietė Tatjana į kapines atvyko taksi automobiliu. Sako, važiuotų 5-ojo maršruto autobusu, bet, kad jis tik kartą per valandą kursuoja.
Dar sunkiau savaitgaliais, nes už kelių šimtų metrų nuo kapinių sustojantis „penktukas“ nevažiuoja, tad į kapines tenka klampoti iš Pramonės gatvės.
Ponia Tatjana savo artimuosius K. Donelaičio kapinėse lanko bemaž penkias dešimtis metų. Jos akyse kapinės ne sykį keitėsi: kadaise buvo daugiau medžių, paskui jie buvo išretinti.
Moteris pasigenda ir gėlių pardavėjų, anksčiau nuo pat ankstyvo ryto iki vakaro stovėdavusių prie kapinių pagrindinių vartų.
Tatjana pastebėjo, kad išnykus pardavėjams sumažėjo ir gėlių vagysčių nuo kapų. Iki tol, sako, vakare pasodinęs, ryte jau rasdavai tuščias duobeles.
Lapai ant kapaviečių
Kapinėse pluša seserys Zita Alminskienė ir Regina Tišinienė. Tvarko tėvų kapą.
Moterys turi pastabų dėl kapinių medžių. Užvertusios galvas žiūri į pašonėje augančią, tačiau dėl senumo sunkiai lapus besprogdinančią liepą. Mano, kad tą medį reikėtų pjauti.
„Pažiūrėkite, kiek kapinėse medžių. Rudenį neįmanoma suspėti lapus šluoti“, – ranka mosteli ponia Zita. Tačiau problema ne tik lapai – medžių šaknys iškilnojusios ir kapų bortelius.
Šnekios seserys K. Donelaičio kapines palygina su Ginkūnų kapinėmis. Pastarosiose medžių, teršiančių kapavietes, beveik nėra.
Baksteli į tvorą
Arvydas Račas, Šiauliuose pagarsėjęs kalėdinėmis girliandomis tviskančio namo šeimininkas, džiaugiasi pastaraisiais metais kapinėse įvesta tvarka: pristatyta konteinerių, tvarkingi takeliai, laistyti skirtas vanduo, rakinami įvažiavimo vartai, laiku pjaunama žolė, krūmai.
Gal derėtų pasirūpinti nuo 1958 metų veikiančias kapines juosiančia betonine tvora, kuri vietomis suklypusi, vietomis suskilusi, o kitur ir visai nugriuvusi.
Apleisti kapai užlaidojami
Pavaikščioję po 4 300 kapaviečių turinčias kapines, atrandame ir nemažai žolėmis apaugusių apleistų kapaviečių.
Savivaldybės sprendimu, lygiai metus ieškoma neprižiūrimose kapavietėse palaidotų žmonių artimųjų. Neatsiradus jiems, apleistose kapavietėse leidžiama laidoti naujus mirusiuosius.
Pernai buvo suskaičiuota, kad neprižiūrimų kapaviečių K. Donelaičio kapinėse yra apie 130. Paskelbus paiešką, kelių dešimčių mirusiųjų artimieji atsirado.
Darbas gena darbą
Visų Šiaulių miesto kapinių priežiūra rūpinasi UAB „Ecoservise projektai“. Kapinių vadovė Vaida Buračienė sako, kad pastebėjimų dėl kapinių tvarkymo sulaukia kone kasdien. Ir visi jie panašūs, kokius „Šiaulių kraštui“ paminėjo pašnekovai.
V. Buračienė patikino, jog yra daroma maksimaliai viskas, kad kapinėse būtų tvarkinga ir gražu.
Vadovė informuoja, kad Savivaldybė yra numačiusi kapinių tvoros remontą. Netrukus turėtų būti pradedami atnaujinti ir kapinių takeliai.
Birželio 5-ąją, tuojau po Tėvo dienos, kapinėse bus pjaunami medžiai. Kapavietes prižiūrintiems žmonėms pakako parašyti pareiškimą, kad jiems trukdantis medis būtų nupjautas.
Pasigenda žmogiškumo
V. Buračienė turi priekaištų ir patiems mirusiųjų kapus lankantiems gyventojams.
Didžiausia problema – automobiliai, kuriems „tik spėk vartus atidarinėti“.
„Vieni sako vežantys žemių maišus, kiti akmenį, dauguma per langą mojuoja neįgaliojo pažymėjimu. Mes ne policija, tikrinti bagažinių ir dokumentų negalime, todėl tenka pasitikėti“, – sako pašnekovė.
Ji įtaria, kad didelė dalis neįgaliųjų pažymėjimų, kurie pagal kapinių taisykles atveria vartus į kapinių teritoriją, nėra tikri.
Liūdniausia, anot V. Buračienės, kad privažiuodami prie pat savo artimųjų kapų žmonės neretai svetimų kapaviečių bortelius apgadina ir kitokių eibių pridaro.
„Į kapinių teritoriją turėtų įvažiuoti tik žmonės, turintys judėjimo negalią. Siūlėme tai Savivaldybei. Kol kas sprendimo nėra“, – sako pašnekovė.
Ir simbolinis įvažiavimo mokestis sudrausmintų, mano V. Buračienė.
Nemenka problema ir šiukšlės bei žaliosios atliekos, kurias kapus prižiūrintys artimieji „paslepia“ ir po kaimyninio kapo medeliu, ir kapinių pakraščiuose augančiuose krūmuose.
Vadovę stebina žmonių elgesys: juk įmonė nupirko nedidelių plastikinių konteinerių, kuriuos galima būtų nusitempti ir prie savo artimųjų kapo, o baigus darbus sugrąžinti ant tako!
„Dabar yra taip: nupjovė žmonės nuo kapavietės tujas ir sukišo į krūmus, prie kurių šiukšliavežė neprivažiuoja. Darbininkai tuos krūmus išvalė, o po kelių dienų – naujas šiukšlynas“, – į netvarką baksteli pašnekovė.
V. Buračienė pasigenda žmonių atsakingumo – nejaugi sunku šiukšles iki artimiausio konteinerio panėšėti.
O tiesa tokia: mirusiųjų miestelyje verda gyvenimas. Kapines prižiūri ir kapus tvarko gyvieji, ir jų būna visokių, tad ir problemos įvairios.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
K. Donelaičio kapinės, žmonių žodžiais, panėšėja į autostradą, kur tiesiog zuja automobiliai.
Seserys Zita Alminskienė (kairėje) ir Regina Tišinienė sako metai iš metų kovojančios su liepa, kuri rudeniop tėvų kapą lapais tiesiog užkloja.
Šiaulietis Arvydas Račas pretenzijų kapinių prižiūrėtojams neturi, kartais tik pasigenda lankytojų sąmoningumo.
UAB „Ecoservise projektai“ Šiaulių miesto kapinių vadovė Vaida Buračienė pažadėjo, jog būtinieji darbai K. Donelaičio kapinėse netrukus turėtų prasidėti.
Kapinių taisyklės galioja. Bet ar galioja?
Kapinių tvorai tikrai reikalinga greitoji pagalba.
Apleisti kapai.