Naujausios
Kapinėse gali atsirasti mokamų kapaviečių
Šiaulių miesto savivaldybei bankai nebesiveržia skolinti pinigų, todėl naujoms Daušiškių kapinėms pradėta dairytis privatininko. Savivaldybė privačiam investuotojui leistų įrenginėti ir mokamų kapaviečių kvartalus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kapinės – išsimokėtinai
„Lėšų neturime, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. – Preliminariai kapinių įrengimas gali kainuoti 20 milijonų litų. Svarstome galimybę sudaryti viešo ir privataus kapitalo partnerystės sutartį.“
Savivaldybė per 25 metus išsimokėtų statybos ir kapinių priežiūros kaštus. Būtų apmokamos ir privatininko paimtų paskolų palūkanos. „O už kapinių priežiūrą mes ir dabar kasmet mokame“, – aiškina direktorius.
Mokėtų ir gyventojai
Partneris skelbtų ir rangos konkursus. Kokį „partnerystės“ mokestį Savivaldybei tektų kasmet mokėti? Konkurso būdu parinkus privatų partnerį būtų įsipareigota mokėti atitinkamą sumą.
„Manau, už laidojimo vietas gyventojai neturėtų mokėti, – svarsto V. Damulevičius, – bet gali atsirasti mokamų kapaviečių kvartalai“.
„Šiaulių krašto“ klausiamas, ar jau yra potencialių investuotojų kapinėms įrengti, direktorius konkrečiai neatsakė, bet priminė, kad pavyzdžių yra: Vilniuje taip įrengtos Žirnių gatvės kapinės.
Kitoks scenarijus galėtų būti, jeigu valstybė iš savivaldybių perimtų naujų kapinių įrengimo funkciją. Apie tai buvo prabilęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Vilniuje – po 750 litų už hektarą
Prieš dešimt metų Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą įrenginėti Žirnių gatvės kapines, pasitelkus privatų kapitalą.
Ten buvo nuspręsta, jog sutartis galioja 20 metų, ir jai pasibaigus kapinės turi būti perduotos Savivaldybei.
Konkurso nugalėtojas neturi teisės imti iš gyventojų mokesčio už kapavietės skyrimą. Bet jam leidžiama teikti paslaugas, susijusias su laidojimo veikla, įrengti kapavietes, statyti paminklus už papildomą mokestį. Kapavietės įrengimo įkainį tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Dalį šių sostinės kapinių leista paversti mokamomis. Nustatyta, jog ne mažiau kaip 50 procentų nuo įrengtų kapaviečių ploto turi būti paruošta laidoti ir nemokamai suteikiama gyventojams.
Bendra mėnesinė savivaldybės mokamo mokesčio suma už kapinių eksploatavimą tada buvo nustatyta ne didesnė kaip 750 litų už hektarą teritorijos, kurioje įrengtos nemokamos kapavietės.
Kol kas svarstomas detalusis planas
Daušiškių kapinių teritorijos detalųjį planą Šiaulių miesto taryba svarstys šį ketvirtadienį. Jeigu pritars, planas bus teikiamas tvirtinti Šiaulių rajono tarybai.
Lygiagrečiai rengiamas techninis projektas, nes detalųjį planą patvirtinus, ketinta nedelsti ir skelbti rangos konkursą. Bet jeigu bus einama viešos ir privačios partnerystės keliu, pirmiausia reikės konkurso investuotojui parinkti.
65 hektarų plote – 39 hektarai kapinėms
Šalia pietinio miesto aplinkkelio kapinių teritorija planuojama 65 hektarų plote. Kapinės užimtų 39 hektarus. 100 metrų pločio sanitarinė apsaugos zona įeina į kapinių teritoriją.
Anksčiau svarstyta, jog kapinės būtų įrenginėjamos etapais. Pirmame etape kapaviečių kvartalai būtų įrengti 25 hektarų plote, kurio užtektų 20 metų.
18 hektarų sklypas – tarp kapinių ir suplanuoto gyvenamojo kvartalo – planuojamas želdynų teritorijai, visuomeninei, komercinei paskirčiai. Svarstyta, jog gali būti statoma koplytėlė, krematoriumas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Šalia Šiaulių naujoms miesto kapinėms įrengti Savivaldybė dairosi privatininko.
