Naujausios
Kam naudinga energetinė krizė
Sulaukėme brangiausio šildymo sezono, už šilumą mokėsime brangiau nei skandinavai. Gyventojai keikia šilumos tiekėjus. Tiekėjai parengė projektų, kaip šilumą gaminti perpus pigesniu, nei dujos, biokuru, bet niekaip neprasiskina kelio iki pinigų. Kieno naudai dirba valdžios galvos?
Energetinės krizės akivaizdoje jėgaines rengiasi statyti privačios verslo įmonės.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Jėgainės statyba metus žlugdoma
Bendrovė „Šiaulių energija“ dar pavasarį ketino pradėti statyti biojėgainę, gaminančią 9 MW elektros energijos ir 20 MW šilumos energijos. Tokio šilumos kiekio užtektų karštam vandeniui ruošti ne šildymo sezono metu ir nebereikėtų tam naudoti dujų.
Metai baigiasi, o jėgainės statyba nė nepradėta. Projektas nejuda iš vietos dėl vienintelės priežasties — iki šiol nėra kvietimo teikti energetinių projektų paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti.
Šalies šilumos ūkiui, taip pat kogeneracinėms jėgainėms statyti, yra numatyti šimtai milijonų litų ES paramos, skiriamos Lietuvai 2007— 2013 metais. Baigiasi 2008 metai, bet iš jų nė centas dar nepajudintas — Ūkio ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) dveji metai rengia neparengia ES pinigų skirstymo metodikos.
„Vėluojame jau metus, vis laukiame paramos gairių, nes jeigu pradėtume statybą be sutarties dėl ES paramos gavimo, jos iš viso nebesulauktume, — sako bendrovės generalinis direktorius Česlovas Kasputis. — O statyba brangsta dėl kiekvieno uždelsto mėnesio.“
„Šiaulių energija“ metų pradžioje jau buvo išrinkusi rangovą, kuris tada įsipareigojo jėgainę pastatyti už 97 milijonus litų. Tačiau belaukiant ES paramos prabėgo daugiau nei šeši mėnesiai ir rangovas atsisakė statyti jėgainę už tokią kainą.
Dabar vyksta naujas rangovo konkursas ir neabejojama, jog statybos kaina bus didesnė. „Šiaulių energija“ tik yra iškėlusi sąlygą, jog kaina negali viršyti 104 milijonų litų.
Didžioji dalis lėšų, statant jėgainę, būti investuojama iš banko paskolos. Ūkio ministerija prieš metus tokiems projektams žadėjo iki 18 milijonų litų ES paramos.
Jeigu LVPA, kaip žada, pakvies paraiškas teikti spalį ar lapkritį, tada, pasak Č. Kaspučio, statyba prasidėtų kitų metų pavasarį, o jėgainė pradėtų veikti 2011 metais.
Rengiasi nelaukdami paramos
Kogeneracinę jėgainę rengiasi statyti ir Šiaulių bendrovė „Putokšnis“. Bendrovės generalinio direktoriaus Alvydo Stulpino teigimu, apie savą jėgainę privertė galvoti gresiantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, būtinybė mažinti energetines sąnaudas.
„Esame vieni didžiausių elektros energijos vartotojų, — sakė A. Stulpinas. — Ne apie elektros pigumą ar brangumą mums tenka galvoti, o apie tai, ar iš viso jos nepristigsime, kai bus uždaryta Ignalinos atominė.“
Būsimoji jėgainė bendrovės reikmėms gamins 60 procentų elektros ir 40 procentų garo, jos galia — 4 MW. Statybai leidimai jau išduoti, projektą įgyvendinti numatoma 2010 metais.
Ar bus ieškoma ES paramos? A. Stulpinas sako, jog statytų jėgainę ir be jos. Bet dar laukia, kada bus paskelbtos paramos sąlygos. „Jeigu projektas jas atitiks, teiksime.“
Nepramušama siena
Bendrovės „Radviliškio šiluma“ projektas statyti du 5 MW galingumo biokuro katilus yra tokios pat stadijos, kaip “Šiaulių energijos“ jėgainės. Rangovas renkamas. Statyba kainuotų 11 milijonų litų. Pusę reikalingų investicijų tikimasi gauti iš ES.
„Eurokomisarė Grybauskaitė sako, jog paramos pinigų yra, bet mes niekaip jų nepasiimame, vis atsimušame kaip į sieną“, — sako bendrovės direktorius Zigmantas Abromavičius, piktindamasis, kad ES pinigų skirstytojai neskuba.
Pasak bendrovės vadovo, jeigu paaiškės, kad ES paramos dalis projektui bus mažesnė, jį teks koreguoti, mažinti darbų apimtis. Visą projektą įgyvendinus, dujų kiekis šilumai gaminti sumažėtų iki 20 procentų, o biokuro padidėtų — iki 80 procentų.
Iš Šiaulių apskrities šilumos tiekėjų bendrovių dar „Pakruojo šiluma“ parengusi projektą, kaip perpus sumažinti dujų suvartojimą. Statytų 2 MW galingumo šiaudų granulėmis kurenama biokuro katilą. Projektui įgyvendinti reikėtų 1,6 milijono litų.
„Sutartys su rangovu jau pasirašytos, bet nesame užtikrinti, kad gausime ES paramą, — sako bendrovės vadovas Jonas Bumelis. — Imtume paskolą, statytume iš savo lėšų, jeigu paramos nesulauktume“.
Bėgtų nuo dujų
Bendrovė „Akmenės energija“ dar prieš penkerius metus ketino statyti 4 MW galingumo biokuro katilą. Projektas taip ir liko neįgyvendintas.
Pasak bendrovės vadovo Alberto Valančiaus, tada dujos dar buvo pigios, todėl galimybių studija parodė, kad projektas neatsipirks, jeigu negaus ES paramos. Paramos negauta.
Dujoms brangstant, „Akmenės energijos“ tiekiama šiluma tapo viena brangiausių šalyje — 31,14 cento už kilovatvalandę. Todėl, pasak A. Valančiaus, su rajono valdžia vėl pradėta kalbėti apie investicinį projektą, kuriam įgyvendinti reikėtų 4 milijonų litų.
Bendrovė „Joniškio energija“ iš keturių valdomų katilinių vienoje prieš dvejus metus pastatė biokuro katilą.
„Kol dujų kaina buvo mažesnė, didesnio efekto degindami biokurą nejautėme, — sako bendrovės generalinis direktorius Jaunius Zabarauskas. — Dabar jau statytume biokuro katilus visose katilinėse. Tačiau tai tik planai, konkrečių projektų dar nėra“.
PROJEKTAS: Metus nejuda iš vietos „Šiaulių energijos“ projektas Pietinės katilinės korpuse statyti jėgainę, kurioje deginant biokurą būtų gaminama 9 MW elektros ir 20 MW šilumos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Kelmės šiluma“ pajuto naudą
Šiaulių apskrities savivaldybių gyventojams šiluma šį šildymo sezoną brangsta per 40 procentų. Išskyrus kelmiškius. Iš šilumos tiekėjų įmonių vienintelė „Kelmės šiluma“, veikianti kaip UAB “Litesco“ filialas, šilumos kainą padidino tik 12 procentų — iki 22,5 cento už kilovatvalandę.
„Kelmės šiluma“ vienintelė apskrityje šilumai gaminti nenaudoja dujų. Degina medieną, kuri tarp kitų kuro rūšių sudaro 80 procentų. Biokurui deginti šilumos ūkis buvo pertvarkytas dar 2001 metais. Juo pakeista skalūno alyva, nors visiškai jos iki šiol neatsisakyta.
„Tik dabar pajutome, kad apsimoka deginti biokurą, — sako “Kelmė šiluma“ direktorius Adolfas Stongvilas. — Mūsų kaina, nors ją ir teko dididinti, dabar bus mažiausia apskrityje“.
Šilumos kainos šį šildymo sezoną (centai už kilovatvalandę be PVM)
„Akmenės energijos“ — 31,14
„Joniškio energijos“ — 29,44
„Kelmės šilumos“ — 22,5
„Radviliškio šilumos“ — 24,27
„Pakruojo šilumos“ — 26 (gyventojams, nes dotuojama Savivaldybės) ir 29 centai ( įmonėms)
„Šiaulių energijos“ — 25,73
Komentaras
Tyliai dirbama „Gazpromo“ naudai
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas :
— Gamtinių dujų kaina dabar siekia 1434 litus už tūkstantį kubinių metrų, biokuras kainuoja per 700 litų. Už 2008— 2009 metais šildymo sezono metu sudegintas 900 milijono kubinių metrų dujų Rusijai sumokėsime apie 1,3 mijardo litų, o jeigu kūrentume vietinį biokurą, sumokėtume tik apie 600 milijono litų. Be to, šie pinigai liktų Lietuvoje, o dabar jie iškeliauja į Rusiją.
Skandinavijos šalys (Danija, Švedija ir Suomija), naudojančios centralizuotam šilumos tiekimui iš visų kuro rūšių apie 62 procentų biokuro, komunalinių atliekų ir kito vietinio kuro, praktiškai nepajuto nesuvaldomo dujų kainos kilimo įtakos šilumos kainai.
Čia šilumos kaina nuo 2005 metų iki dabar išliko stabili apie 18 cento už kilovatvalandę. Beje, ir Lietuvoje įmonės, deginančios daugiausiai biokurą, išlaikė 18— 22 cento už kilovatvalandę kainas. Tik biokuro dalis pas mus tarp kitų kuro rūšių sudaro 16 procentų, nors yra galimybių didinti iki 68 procentų. Dujų dalis — 78 procentai.
Jeigu valdžios institucijų paklaustumėte, kaip stabilizuoti šilumos kainas, atsakytų, jog visos priemonės numatytos. Taip pat ir kogeneracinių jėgainių statyba. Tą raportuoja ir Europos Sąjungai. Šiaulių jėgainė, beje, strateginiuose planuose pirmu punktu įrašyta. Bet mes įvardijame, kad dveji metai viskas stovi vietoje — dėl nepradėtų ES paramos 2007— 2013 metams skyrimo procedūrų.
Tyliai dirbama „Gazpromo“ naudai. Jeigu pereisime prie vietinio kuro iš atsinaujinančių šaltinių, tai sumažinsime dujų vartojimą. Jeigu apšiltintume namus, tai dujų poreikį sumažintume dar labiau. Vadinasi, dujininkų pelnas mažės, jų įtaka kris.
Šiaulių įmonės, kaip kitų įmonių, bėda — ir laiku neperskaičiuotos šilumos kainos. Per trejus metus visos šilumos įmonės patyrė daugiau nei 300 milijonų litų nuostolių ir toliau varomos į duobę. Jeigu šilumos įmonės bankrutuos, jos pereis kreditoriams. O kreditoriai — kuro tiekėjai.
Dar vienas iš nesmagių dalykų — šilumos mokesčius konkrečiam žmogui lemia ne šilumos kaina, o suvartotos šilumos kiekis. Jis priklauso nuo namo būklės. Bet ta bendra namo padėtimi niekas nesirūpina, tai palikta Dievo valioje.
Tik 17 procentų daugiabučių turi namo bendrijas. Kitiems savivaldybės skiria administratorių. Jis turėtų rūpintis ir analizuoti, kiek ir kodėl namas suvartoja šilumos, siūlyti išeitis. Žmonės administratoriams moka, bet jiems nė už ką nereikia atsiskaityti, jokios jų veiklos kontrolės nėra.
Skausmas ir bėda — daugiabučių renovacija. 145 tūkstančių daugiabučių namų turime, o prisiliesta prie 700. Visiškai renovuotų yra tik gal 20. Čia yra tik imitacija, kad renovavimas vyksta. Milijardus litų sumokame „Gazpromui“, bet namų renovacijai milijardo litų gaila.
Renovuotame name per mėnesį vienam kvadratiniam metrui apšildyti suvartojamos 8 kilovatvalandės, taupančiame energiją — 15 kilovatvalandžių, masinės sovietinės statybos — 25 kilovatvalandės (o tokių namų per 55 procentai), visai kiauruose namuose — 35 ir 40 kilovatvandžių ( tokių per 22 procentai).
Todėl 60 kvadratinių metrų butui apšiltinti, kai šį sezoną vidutinė kaina yra 23 centai už kilovatvalandę, vieniems teks mokėti per 100 litų, kitiems — per 300 ar net iki 500 litų.
citata: „Eurokomisarė Grybauskaitė sako, jog paramos pinigų yra, bet mes niekaip jų nepasiimame, vis atsimušame kaip į sieną“
citata:J eigu pereisime prie vietinio kuro iš atsinaujinančių šaltinių, apšiltintume namus, tai sumažinsime dujų vartojimą. Vadinasi, dujininkų pelnas mažės, jų įtaka kris.
