Naujausios
Kalėdų džiaugsmas iš fokusų dėžutės
Pastorius, fokusininkas, lėktuvų technikas. Tai — danų grandinis Jorgenas Johansenas, į Šiauliuose atvykęs su oro policijos misija. Pasibaigus budėjimui bazėje, danas Evangelijos žodį skleidžia fokusais. Kortų kaladėje jis atranda ir mus, ir Dievą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Išmintimi kalbanti magija
Pokalbį J. Johansenas pradeda fokusu. Mikliai sulanksto dešimties litų kupiūrą, o ją išlankstęs šypsosi: rankose jau — penkiasdešimtinė. Pralinksminęs pakviečia pasinerti į fokusų pasaulį, apie kurį sunku rašyti, bet žavu žiūrėti.
„Fokusas su pinigais — tik dėl juoko. Iš tiesų savo triukais siunčiu žinią žmonėms, kad esu pastorius“, — nusišypso danas ir pasiima kortų kaladę.
Išsitraukia keturias kortas: tris tuščias ir tūzą. Ši korta — Dievas, tuščiosios — mes.
„Kartais pasimetame, kur yra Dievas“, — sako J. Johansenas, įmaišydamas tūzą tarp tuščių kortų. Vis perkeldamas klausia, kokia korta turėtų būti. Vietoje tuščios kortos krenta tūzas: „Juk Dievas yra visur“.
Kitu triuku kortos akyse „pasikeičia“ į vieną tuščią ir tris tūzus — Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią. O visa tai — Jėzus Kristus.
Fokusininkas atsineša fokusų dėžutę, su kuria atkeliavo į misiją. Joje, iš pirmo žvilgsnio, niekniekiai: gumytės, virvutės, nosinaitės, kortos. Bet J. Johanseno rankose šios smulkmenos atgyja ir įgauna prasmę.
Trys skirtingų dydžių virveles pastoriaus rankose simbolizuoja mažus vaikus, suaugusius ir mokytojus, pranašus. Akimirksniu jos tampa vienodo ilgo, visus mus vienodai jungiančiomis vertybėmis. Dar keletas sekundžių — ir surištos virvelės virsta viena — visi vienodai esame Dievo rankose. Tokia Kalėdų žinia.
Mėgstamiausias dano triukas — kiaušinio virsmas antimi. „Atveriamas kiaušinis simbolizuoja geriausią būdą išpakuoti dovaną. Jei dovaną išpakuosi iš išorės, ją sugadinsi. Jei iš vidaus, tuomet kaip iš kiaušinio, išsiris viščiukas.“
Žmonėms patinka iliuzija
„Stebuklai vyksta ne rankose, o akyse“, — mirkteli danas.
Prieš Kalėdas J. Johansenas lankėsi darželiuose, globos namuose ir vaikus smagino triukais.
Danas neabejoja: šypsena mažina atstumą tarp žmonių. Jei gali šypsotis ir sunkiomis sąlygomis — vadinasi, gyveni. Bet gali turėti namus, daug pinigų ir visą gyvenimą nenusišypsoti.
„Dovanoti daiktą — puiku. Bet galbūt padovanotą laimės akimirką vaikas prisimins visą gyvenimą, — tikisi fokusininkas. — Dovanoju šypseną, kad jie patikėtų savimi ir kiti jais patikėtų. Tikiuosi, dovanoju viltį.“
J. Johansenas magija susidomėjo prieš porą dešimtmečių. Pradėjo nuo triuko su dviem gumytėmis. Paskui įsigijo stebuklų dėžutę. Vėliau — dvi dėžutes.
Beveik dešimtmetį iš to gyveno — keliavo po Daniją ir rodė fokusus.
„Žmonėms labai patinka iliuzija. Jie nori būti apgauti“, — sako fokusininkas.
Stebuklas — ir paties gyvenimas
Paklaustas, kaip jo gyvenime persipynė skirtingi darbai, misijos ir specialybės, danas šypsosi: „Išbandau visas galimybes, kurias man suteikia gyvenimas.“
Pirmosios buvo karinėse oro pajėgos, kuriose lėktuvo mechaniku J. Johansenas tarnavo 1980— 1984 metais.
Vėliau įtraukė fokusai, galiausiai pasirinko teologijos studijas Londone.
„Kad rodydamas triuką, pasiųstum mažą, paprastą žinutę, turi mąstyti giliai. Kuo paprastesnis dalykas, tuo labiau į jį turi įsigilinti“, — neabejoja pastorius.
Keletą metų skriejo per gyvenimą: rodė triukus, turėjo parduotuvę, pastoriavo. Po įtempto laikotarpio sugrįžo į karines oro pajėgas. Bet triukų nepamiršo.
J. Johansenas gyvenime sako matęs ne vieną tikrą stebuklą. Stebuklu vadina ir savo paties gyvenimą. Jaunystėje gėrė, bet sutikęs krikščionių, pažino ir Dievą, ir gyvenimą.
Patinka lietuvių išdidumas
Lietuvoje danas vieši trečią kartą. Dabar kapsi antras misijos mėnuo. Dairydamasis po Lietuvą, bendraudamas su vietiniais, danas priėjo išvados: lietuviai — išdidi tauta.
„Man patinka išdidūs žmonės, kurie didžiuojasi savimi, savo identitetu. Aš didžiuojuosi būdamas danu (parodo vėliavėlę ant džemperio — red. past.), didžiuojuosi savo tauta, didžiuojuosi Dievu, didžiuojuosi savo darbu.“
Danas giria, kad lietuviai eina į priekį. „Ir tai — ne burbulas, o sunkaus darbo rezultatas. Tarkime, ekonominė krizė. Ar kalbama apie Lietuvą, Latviją, Estiją? Ne. Linksniuojama Graikija, Italija. Nors jus tebekrečia finansinės bėdos, apie tai negirdime. O tai — geras ženklas mano pasaulyje. Jums tik trūksta daugiau šypsenų“, — sako danas.
Kalėdų džiaugsmas visus metus
Kalėdos J. Johansenui — ypatingas laikas. Šiemet jas teks sutikti be šeimos, toli nuo namų. Kūčių vakarą budės bazėje.
„Aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje Kalėdos dar nėra tokios komercializuotos, kaip Danijoje. Juk iš tiesų ši šventė — gimtadienio vakarėlis. O mes užmirštame, kas yra gimusysis. Per šias Kalėdas norisi taikos ir ramybės.“
Kokia būtų geriausia kalėdinė dovana šiandien? „Kad kas nors nusišypsotų. Viltis, džiaugsmas, taika, meilė — ko daugiau reikia gyvenime?“
Besišypsantis danas save vadina laimingu žmogumi, ieškančiu galimybių.
„Danija keletą kartų buvo išrinkta laimingiausia šalimi pasaulyje. Bet aš tuo abejoju: žmonės žudosi, skiriasi... Amžinosios vertybės — tai yra gyvenimas.“
O kaip tapti laimingu? „Kalėdų džiaugsmą atverta širdimi reikia nešiotis visus metus. Kalėdinė nuotaika išgelbėtų ir visą pasaulį,“ — sako pastorius.
ILIUZIJA: Jorgeno Johanseno trankose 10 litų kupiūtrą miklaii virto penkiadešimtine.
MAGIJA: Jorgenas Johansenas į misiją Šiauliuose atkeliavo su fokusų dėžute.
KORTOS: Ir kortos gali atskleisti dieviškosios trejybės paslaptį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
