Kairiškiai priėmė poetes iš „Vydūno šviesos“

Kairiškiai priėmė poetes iš „Vydūno šviesos“

Kai­riš­kiai priė­mė poe­tes iš „Vy­dū­no švie­sos“

Ak­me­nės ra­jo­no pa­kraš­ty­je, prie ri­bos su Ma­žei­kių ir Tel­šių ra­jo­nais, esan­tys Kai­riš­kiai į po­kal­bį „Be gim­tos kal­bos – nė­ra tau­tos, be tau­tos – nė­ra ir kal­bos“ su­kvie­tė sve­čių iš Kau­no, Vil­ka­viš­kio, Plun­gės, Ma­žei­kių, Nau­jo­sios Ak­me­nės. Dau­ge­lis jų, pri­klau­san­čių aso­cia­ci­jai „Vy­dū­no švie­sa“, at­vy­ko su au­to­ri­nė­mis ei­lė­mis, mu­zi­ki­nė­mis me­lo­di­jo­mis.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Uni­ver­sa­lia­me dau­gia­funk­ci­nia­me cent­re apie lie­tu­vių kal­bos iš­skir­ti­nu­mą ir ki­tas ypa­ty­bes pa­sa­ko­jo Tel­šių ra­jo­no Tryš­kių Laz­dy­nų Pe­lė­dos gim­na­zi­jos lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Ri­ta Ma­siu­lie­nė.

Ji svars­tė apie kal­bos atei­tį: „Jei per sunk­me­čius iš­li­ko lie­tu­vių kal­ba, o kai da­bar są­mo­nin­giau su­vo­kia­me jos ver­tę – ne­tu­rė­tu­me gim­to­sios kal­bos pra­ras­ti“.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė Kai­riš­kių bib­lio­te­kos dar­buo­to­ja Ja­ni­na Či­bi­rie­nė api­bū­di­no lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­to­ją Vy­dū­ną. Jo at­mi­ni­mas pa­ger­bia­mas Lie­tu­vo­je pa­skel­bus 2018-uo­sius Vy­dū­no me­tais, kai mi­ni­ma jo 150 me­tų gi­mi­mo su­kak­tis.

„At­ro­do, ne­daug tep­raė­jo me­tų, bet dėl Vy­dū­no laik­me­čio kal­bos ypa­tu­mų mū­sų kar­tai jo žo­džius sun­ku pa­pras­čiau­siai įsi­min­ti, – tei­gė J. Či­bi­rie­nė. – Pa­vyz­džiui, ne­be kiek­vie­nas iš­kart su­pran­ta Vy­dū­no min­tį: „Kal­boj žmo­nių san­ty­kiai pa­si­da­ro re­gi­mais ir dirb­ti­nais“.

Vie­na iš Lie­tu­vos me­nų ir moks­lo aso­cia­ci­jos „Vy­dū­no švie­sa“ stei­gė­jų Plun­gės li­te­ra­tų klu­bo „Vin­gio­rykš­tė“ va­do­vė Ade­lė Dau­kan­tai­tė pa­brė­žė, jog mo­ko­si iš Vy­dū­no idė­jų.

„Kai pir­mą kar­tą per­skai­čiau Vy­dū­no ci­ta­tą „Die­vas skan­di­na tą, ku­ris plauk­ti mo­kė­da­mas ne­plau­kia“, – pa­si­pik­ti­nau, kaip taip ga­li­ma kal­bė­ti, nes Die­vas ne­skan­di­na“, – sa­kė A. Dau­kan­tai­tė.

Ta­čiau ge­rą­ją pra­smę įžvel­gė, pa­tir­da­ma, kai žmo­gus ga­li įvai­rio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jos pa­da­ry­ti ge­ra, bet to ne­da­ro.

„Sa­vo lai­ku Vy­dū­nui bu­vo sun­ku tap­ti su­pras­tam, at­si­žvel­giant į jo gy­ve­na­mo­sios Ma­žo­sios Lie­tu­vos tuo me­tu ne­dė­kin­gą ap­lin­ką kal­bai, – tei­gė A. Dau­kan­tai­tė. – Tuo tar­pu šian­dien Lie­tu­va yra užau­gu­si Vy­dū­nui. Tad ne­rei­kia vai­ky­tis tuš­ty­bės, bu­ta­fo­ri­jos, kai sta­to­mi pa­mink­lai. O de­ra siek­ti iš­min­ties, gy­ven­ti su mei­le, puo­se­lė­ti svei­ka­tą, ver­tin­ti tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mą. Iš to ga­li­ma sem­tis jė­gos, kad pri­kel­tu­me Lie­tu­vą“.

Plun­giš­kė siū­lė įduo­ti kas­tu­vus tiems, ku­rie iš­ro­vė me­džius ant Ge­di­mi­no kal­no – kad at­so­din­tų.

„Kai to­kio­je dva­sio­je žvelg­si­me į vals­ty­bės rei­ka­lus, tuo­met iš­lai­ky­si­me jos stu­bu­rą – dva­sin­gu­mą, – tvir­ti­no A. Dau­kan­tai­tė. – Jau­ni­mas tu­ri sau­go­ti kal­bos gro­žį, pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi“.

Iš Kau­no at­vy­ku­si taip pat „Vy­dū­no švie­sos“ ju­dė­ji­mo da­ly­vė Jū­ra­tė Jan­kaus­kie­nė skai­tė sa­vo ei­lių, gro­jo pia­ni­nu.

Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Akių li­gų kli­ni­ko­je dir­ban­ti pro­fe­so­rė J. Jan­kaus­kie­nė ke­lio­li­ka me­tų va­do­vau­ja Lie­tu­vos api­te­ra­peu­tų aso­cia­ci­jai. Ku­ri vie­ni­ja šios me­di­ci­nos ša­kos spe­cia­lis­tus, be­si­do­min­čius me­daus ir ki­tų bi­čių pro­duk­tų var­to­ji­mu li­goms gy­dy­ti ar joms iš­veng­ti.

Skai­ty­da­ma pa­skai­tą apie Vy­dū­no įžval­gas šiuo as­pek­tu, pro­fe­so­rė nu­ste­bi­no pri­si­pa­žin­da­ma, kaip daug skai­ty­da­vu­si apie efek­tin­gą me­daus pro­duk­tų po­vei­kį akių ne­ga­la­vi­mams gy­dy­ti, ta­čiau rea­liai ne­la­bai tuo ti­kė­jo.

„Kar­tą kon­fe­ren­ci­jo­je Vo­kie­ti­jo­je ne­ti­kė­tai tiek pa­rau­do akis, kad ne­ga­lė­jau pa­žiū­rė­ti į švie­są, – me­na me­di­kė. – Vie­ti­nis bi­ti­nin­kas įtry­nė me­daus, ir po pus­va­lan­džio ga­lė­jau skai­ty­ti pa­skai­tą“.

Pro­fe­so­rė iš­skir­ti­nai pa­ci­ta­vo Vy­dū­ną: „Rei­kia iš­mok­ti iš­lik­ti svei­kam“.

Ren­gi­nio pa­bai­go­je Kai­riš­kių bib­lio­te­ki­nin­kė J. Či­bi­rie­nė at­si­pra­šė sve­čių, kad per ma­žai su­si­rin­ko vie­ti­nių.

„Vis dėl­to atei­ty­je tu­rė­tų pa­ge­rė­ti rei­ka­lai, – vy­lė­si J. Či­bi­rie­nė. – Kai li­te­ra­tū­ri­nius skai­ty­mus pa­ban­dy­si­me pa­da­ry­ti tra­di­ci­ja su į sve­čius at­vyks­tan­čiais poe­tais“.

Kai­riš­kių kai­mo bend­ruo­me­nės ak­ty­vis­tės pa­den­gė ir sta­lą ve­ge­ta­riš­kais val­giais, ku­riuos mė­go Vy­dū­nas.

Au­to­riaus nuo­tr.

Vie­na iš Lie­tu­vos me­nų ir moks­lo aso­cia­ci­jos „Vy­dū­no švie­sa“ stei­gė­jų Plun­gės li­te­ra­tų klu­bo „Vin­gio­rykš­tė“ va­do­vė Ade­lė Dau­kan­tai­tė Kai­riš­kiuo­se lin­kė­jo: „Kles­tė­ki­te pir­miau­sia gro­žy­je, svei­ka­to­je“.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė Kai­riš­kių bib­lio­te­kos dar­buo­to­ja Ja­ni­na Či­bi­rie­nė ke­ti­na su­kvies­ti poe­tus ir ki­tais me­tais.

Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Akių li­gų kli­ni­kos pro­fe­so­rė Jū­ra­tė Jan­kaus­kie­nė gro­jo pia­ni­nu.

Kai­riš­kių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Dan­guo­lė Dar­gi­na­vi­čie­nė pa­kvie­tė po­pie­tės da­ly­vius vai­šin­tis val­giais, pa­ruoš­tus pa­gal Vy­dū­no mė­gia­mus re­cep­tus.