Kaip ki­še­nė­je ir be tua­le­to

Kaip ki­še­nė­je ir be tua­le­to

TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI

Kaip kišenėje ir be tualeto

Į „Šiaulių krašto“ redakciją kreipėsi žagarietė, siūlydama pasidomėti, kaip XXI amžiuje vargsta trijų asmenų, 11 mėnesių vaikelį auginanti šeima.

Visi trys glaudžiasi socialinio būsto 16 kvadratinių metrų kambarėlyje ir neturi net lauko tualeto.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Ankšta

Žagarėje (Joniškio rajonas) Kęstučio gatvėje 35 numeriu pažymėtas namas mena dar praėjusio šimtmečio pradžią.

Beldžiamės į medžio pjuvenų lakštais apkaltas duris. Jas atveria jaunutė moteris, kviečia užeiti.

Kambaryje tamsu, nes moteris po maitinimo vaikelį buvo užmigdžiusi. 11 mėnesių guvus berniukas lovoje šypsosi.

Mažajam šiuose namuose nėra kur mokytis vaikščioti, pilna daiktų. Vaiko vežimėlį šeima laiko laiptinėje.

16,14 kvadratinio metro kambarėlis. Dvi lovos, televizorius, apvalus staliukas, komoda, viryklė ir krosnis rikiuojasi ratu pasieniais.

Vaiko lovelė, pristumta prie komodos, beveik užtveria praėjimą.

Tualetas – kibiras

Jauna mama Gabija Kurauskienė maistą vasarą gamina ant viryklės, žiemą – ant krosnies, kuri kartu šildo patalpą.

Moteris sako, kad neretai krosnis springsta, nes kaminas apgriuvęs. Vienintelis kambario langas – medinis, patręšęs.

Tačiau dabar didžiausia bėda – gamtiniai reikalai, nes nėra net lauko būdelės.

Jei mažylis savo reikalus atlieka į sauskelnes ar puoduką, tėvams lieka kibiras. Turinio irgi praktiškai niekur nevalia išpilti, nes užterši gamtą.

Jauna moteris kibirą vakarais tempia į gatvę ir išlieja į kanalizacijos šulinėlį.

Lauko būdeles nugriovė

„Praėjusiais metais seniūnas nugriovė lauko tualetus, kuriais naudojomės. Kodėl nugriovė, aš nežinau“, – pasakoja 18-metė Gabija.

Tas 16 kvadratinių metrų kambarėlis – socialinis būstas, buvo paskirtas Gabijos vyrui, kai šis dar gyveno vienas.

Praėjusiais metais Aurelijus ir Gabija sukūrė šeimą, gimė kūdikis. Beveik tuo pačiu metu buvo nugriautos ir tualeto būdelės. „Dovana“ gimtadieniui.

Antisanitarinės sąlygos

Gabija nesako, kad jų šeima ideali. Net anyta pritaria, kad sūnus – ne „aukso gabalas“, kaip tik šiomis dienomis nubaustas „parų sėdi“. Bet gyvenimo sąlygos – antisanitarinės, ypač mažam vaikeliui.

Kambaryje sklinda ir nemalonus kvapas, galima užsikrėsti ligomis.

Visos šeimos pajamos – 900 litų per mėnesį socialinių pašalpų ir išmokų už vaiką.

Niekieno „būdelės“

Žagarės seniūnas Alvydas Urbonas paaiškino, kad „būdelės“ buvo nuverstos, kai pradėta tvarkyti aikštė.

Pradėjus kiloti dokumentus, paaiškėjo, kad minėtos lauko būdelės, stovėjusios už 50 metrų nuo namo, ne kiemo teritorijoje, niekam oficialiai nepriklausė.

Bandymai spręsti situaciją

Seniūnas tąsyk šeimai patarė rašyti prašymą dėl gyvenamojo būsto pagerinimo.

Keitimo į geresnį būstą šeima laukia jau beveik metus.

„Situacija apgailėtina. Suprantu, kad šeimai su mažu vaikeliu taip gyventi negalima. Pasiūliau Gabijai Kurauskienei rašyti Savivaldybei dar vieną prašymą, – kad įrengtų lauko tualetą sandėliuke, kurio ketvirtadalis priklauso jos šeimai“, – sakė seniūnas.

Žada didesnį butą

„Šiaulių kraštui“ pradėjus domėtis šeimos istorija, ji pajudėjo iš mirties taško.

Joniškio rajono savivaldybės Socialinio būsto fondo naudojimo komisijos pirmininkas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Aivaras Rudnickas, išgirdęs apie varganą žagariečių gyvenimą, informavo, kad šiuo metu tinkamo būsto Žagarės mieste nėra, tačiau jaunai šeimai žadama siūlyti 40 kvadratinių metrų ploto butą su patogumais prie Žagarės prisišliejusiame Žvelgaičių kaime.

Autorės nuotr.

KAMBARĖLIS: 16,14 kvadratinio metro ploto kambarėlyje net nebėra normalaus tako praeiti tarp baldų.

PROBLEMA: Gabija Kurauskienės šeimai gyventi tenka be tualeto.