Kaimynų bendrystė ne dėl „paukščiuko“

Kai­my­nų bend­rys­tė ne dėl „paukš­čiu­ko“

Ke­tu­rio­li­ka me­tų gy­vuo­jan­ti Kur­šė­nų Pa­ven­čių bend­ruo­me­nė gi­mė iš kai­my­nys­tės. Pa­na­šiu lai­ku sta­tė­si na­mus, au­gi­no vai­kus. Su­si­bū­rę į bend­ruo­me­nę su­si­py­lė sa­vo kal­ną, pa­si­sta­tė sa­vo bib­lio­te­ką, pa­si­so­di­no sa­vo par­ką, ku­riuo džiaug­sis jų anū­kai, taip, kaip jie da­bar džiau­gia­si prieš ke­lias­de­šimt me­tų tė­vų pa­so­din­to par­ko pa­vė­siu. Bend­ruo­me­nė džiau­gia­si ir sa­vo Eu­ro­pos čem­pio­nu.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Už­siau­gin­ta bend­rys­tė

Su Kur­šė­nų Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ke Ilo­na Ke­rie­ne iš­puo­se­lė­ta­me par­ke­ly­je su­si­ti­ko­me pa­sku­ti­nią­ją jos ato­sto­gų die­ną. Ją vėl įsuks moks­li­nė, ti­ria­mo­ji, pe­da­go­gi­nė veik­la Šiau­lių uni­ver­si­te­te. I. Ke­rie­nė – che­mi­jos moks­lų ma­gist­rė, že­mės ūkio moks­lų dak­ta­rė, dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją ap­si­gy­nu­si Lie­tu­vos ag­ra­ri­nių miš­kų moks­lo cent­ro Žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­te. Dak­ta­ro dar­bo te­ma su­si­ju­si su bioak­ty­vių­jų jun­gi­nių ty­ri­mais, bio­lo­gi­niais ter­ša­lais gri­kiuo­se.

Pa­ven­čių bend­ruo­me­nei ji va­do­vau­ja nuo 2015-ųjų. Bend­ruo­me­nė įkur­ta 2004-ai­siais.

Bend­ruo­me­nių kū­ri­mo va­ju­je su­si­kū­rė įvai­rių bend­ruo­me­nių – dėl „paukš­čiu­ko“, dėl fi­nan­sa­vi­mo, dėl pa­tal­pų ir net dėl po­stų. Pa­ven­čių bend­ruo­me­nė gi­mė iš kai­my­nų bend­rys­tės.

Bend­ruo­me­nę su­da­ro kiek per dvi­de­šimt šei­mų. Kiek­vie­nas, ku­ris sto­ja į ją, ži­no, kad sto­ja ne dėl to, jog jo pa­var­dė kaž­kur bus įra­šy­ta, su­mo­kė­tas na­rio mo­kes­tis – 10 eu­rų per me­tus šei­mai. Bend­ruo­me­nės bran­duo­lį su­da­ro šei­mos, ku­rios pa­na­šiu lai­ku vie­na­me iš Pa­ven­čių kvar­ta­lų sta­tė­si na­mus, au­gi­no vai­kus, šven­tė vai­kų ir sa­vo gim­ta­die­nius.

„Kai­mai nyks­tan­tys, mies­te­liuo­se, mies­tuo­se – ne­ma­žas žmo­nių su­sve­ti­mė­ji­mas, o mes gra­žiai drau­giš­kai gy­ve­nam! Pra­dė­jom svars­ty­ti, gal įtei­si­nam sa­vo drau­gys­tę? Tu­rė­sim ju­ri­di­nį sta­tu­są, su­gal­vo­sim bend­rų veik­lų, ga­lė­sim reng­ti pro­jek­tus“, – pa­sa­ko­jo užuo­maz­gas I. Ke­rie­nė.

Bend­ruo­me­nės idė­ja pir­miau­sia ki­lu­si kai­my­nei Ilo­nai Na­vic­kie­nei, ne­tru­ko pri­si­jung­ti bend­ra­min­čių, pa­ven­tiš­kė Vio­le­ta So­lo­gu­bo­va tu­rė­jo ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tir­ties ku­riant bend­ruo­me­nes. Vis­kas pa­vy­ko. V. So­lo­gu­bo­va pir­mą­jį de­šimt­me­tį bu­vo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Sal­dai­nio po­pie­riu­ko tes­tas

Pir­miau­sia, Ilo­nos pa­sa­ko­ji­mu, nau­jai su­si­kū­ru­sios bend­ruo­me­nės akys nu­kry­po ne į pro­jek­tus ir jų fi­nan­sa­vi­mą, o į kvar­ta­le akis ba­dan­tį krū­my­ną, ku­ris bu­vo vir­tęs šiukš­ly­nu. Neuž­te­ko nei mai­šų, nei ka­ru­čių – šiukš­les te­ko vež­ti sunk­ve­ži­miais – pa­dė­jo se­niū­ni­ja.

Ap­re­ti­no krū­mus – erd­vė pra­švie­sė­jo. Po me­tų dar vie­ną prie­ka­bą šiukš­lių po bend­ruo­me­nės tal­kos vis dar iš­ve­žė.

„Ir atė­jo toks lai­kas, kad su­si­ren­kam į tal­ką, bet ne­bė­ra ką da­ry­ti – šiukš­lių nė­ra, nes nie­kas ne­be­mė­to!“ – juo­kė­si bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Kai bend­ruo­me­nė įvei­kė šiukš­les, ėmė gra­žin­ti ap­lin­ką. Taip par­ke­ly­je gre­ta Ven­tos ir K. Do­ne­lai­čio gat­vių pra­si­dė­jo gro­žio kū­ry­ba. Par­ke­liu ei­na ta­kelis, ku­ris, bend­ruo­me­nės rū­pes­čiu, ap­švies­tas trimis ga­na iš­tai­gin­gais švies­tu­vais, li­ku­siais nuo kaž­ku­rios Kur­šė­nų mies­to cent­ro vie­tos. Se­niū­ni­ja ap­mo­ka už elekt­rą: už­si­žie­bia Kur­šė­nų mies­to ži­bin­tai – už­si­žie­bia ir bend­ruo­me­nės par­ke­lio.

Bend­ruo­me­nės žmo­nės pa­ma­tė, kad ne­ma­žai Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių tu­ri lau­ko tre­ni­ruok­lių aikš­te­les, o jie – mėgs­tan­tys spor­tuo­ti. Pa­ra­šė pro­jek­tą, ga­vo da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą. Tre­ni­ruok­liai bu­vo pa­sta­ty­ti par­ko aikš­te­lė­je, se­niū­ni­ja sky­rė at­li­ku­sių ša­li­gat­vio ply­te­lių.

Kai pa­sta­tė tre­ni­ruok­lius, pa­ma­tė, kad rei­kia pa­si­mo­ky­ti, kaip jie vei­kia, kaip spor­tuo­jant pa­dė­ti sau, o ne pa­kenk­ti – te­ko su­reng­ti mo­ky­mus. Da­bar ry­tais kai­my­nai daž­niau­siai su­si­tin­ka bū­tent čia – mie­gus pra­blaš­ko, rau­me­nis ir są­na­rius pra­tam­po, nuo­tai­ką pa­ke­lia.

Ir pa­sa­ko­ji­mais apie bu­vu­sius šiukš­ly­nus čia ne­la­bai kas be­ti­ki – sal­dai­nio po­pie­riu­ko ne­ra­si. Se­niū­ni­ja šie­nau­ja par­ką, pa­ke­les, bet šiukš­lių rink­ti val­džiai, kai yra bend­ruo­me­nė, ne­rei­kia.

Bend­ruo­me­nys­tės na­mai

Ilo­na sa­ko, kad di­džiau­sia bend­ruo­me­nės ver­ty­bė yra jos žmo­nės – ini­cia­ty­vūs, nea­be­jin­gi, ga­būs, tvar­kin­gi.

Su­ka­me žvy­ruo­ta K. Do­ne­lai­čio gat­ve ir Ilo­na nea­ki­vaiz­džiai dė­ko­ja kiek­vie­nam kie­mui, gro­ži­si žy­din­čiais kai­my­nų kie­mais, ku­rių ne vie­nas yra bu­vęs pri­pa­žin­tas, no­mi­nuo­tas gra­žiau­sia Kur­šė­nų mies­to so­dy­ba, skai­čiuo­ja įvai­riau­sius kai­my­nų nuo­pel­nus ir ti­tu­lus.

Šiau­lių ra­jo­no Me­tų tau­to­dai­li­nin­kės teks­ti­li­nin­kės Vir­gi­ni­jos Šim­kie­nės šei­mos kie­mas. Teks­ti­li­nin­kė da­ly­vau­ja įvai­rio­se pa­ro­do­se, vyk­dė edu­ka­ci­nes veik­las bend­ruo­me­nė­se, sa­vo mez­gi­niais rė­mė kū­di­kių na­mus Šiau­liuo­se. V. Šim­kie­nė yra ži­no­ma rū­bų kū­rė­ja, įval­džiu­si įvai­rias mez­gi­mo bei nė­ri­mo tech­ni­kas. Ak­ty­viai bend­ruo­me­nės veik­lo­je da­ly­vau­ja rank­dar­bių meist­rė, mez­gė­ja, vė­lė­ja Ro­ma Mi­ka­laus­kie­nė.

Ilo­nos ir Ro­mo Na­vic­kų, Jo­lan­tos ir Rai­mun­do Ka­li­naus­kų, Nijolės Daukienės, be ku­rių ran­kų, idė­jų ir veik­los bend­ruo­me­nė bū­tų lyg be ran­kų, na­mai.

Ri­mos ir Ri­mo Ja­ra­mi­nų na­mai. Na­gin­gas me­džio meist­ras Ri­mas pa­da­rė ori­gi­na­lią bend­ruo­me­nės lau­ko bib­lio­te­kė­lę.

Ak­ty­viai bend­ruo­me­nės veik­lo­je da­ly­vau­ja Dai­vos ir Alf­re­do Jo­nuš­kų šei­ma. Jo­nuš­kos, pa­sak Ilo­nos, lai­ko krep­ši­nio aikš­te­lės „fron­tą“, o krep­ši­nio aikš­te­lė ge­ro­kai nu­dė­vė­ta spor­tuo­jant. A. Jo­nuš­kos, spor­to klu­bo"Kris­ta­las“ dė­ka pa­sku­ti­nį­jį rugp­jū­čio šeš­ta­die­nį bū­tent Pa­ven­čių krep­ši­nio aikš­te­lė­je vyks­ta Ma­žų mies­te­lių krep­ši­nio ly­gos (MMKL) 3x3 čem­pio­na­to fi­na­lai, kai su­va­žiuo­ja spor­to klu­bai iš vi­sos Lie­tu­vos. Vy­ko ir šie­met.

„Į ku­rį na­mą pirš­tu dur­si, vi­si la­bai daug bend­ruo­me­nei nu­si­pel­nę, nu­vei­kę žmo­nės. O aš, bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, esu tar­si baks­no­to­ja, nes rei­kia to­kio žmo­gaus, ku­ris ­jung­tų idė­joms įgy­ven­din­ti, pa­baks­no­tų, pa­skam­bin­tų“, – juo­kia­si I. Ke­rie­nė, kai priei­na­me jos su vy­ru Gied­riu­mi na­mus. Vers­li­nin­kas Gied­rius Ke­ras yra ak­ty­vus bend­ruo­me­nės na­rys, ki­taip ir ne­ga­lė­tų bū­ti, kai tiek veik­los.

Daug kar­tų Ilo­na mi­nės, kad ak­ty­vūs žmo­nės tu­ri dau­gy­bę už­siė­mi­mų, ne vi­sa­da pa­pras­ta su­ras­ti tar­pe­lį tarp dar­bų ir veik­lų.

„Su­sis­kam­bi­nam – ap­žė­lė mū­sų kal­ne­lis, rei­kia ra­vė­ti. Kar­tais at­si­dūs­ti, ma­no pa­čios dar­že­lis ne­ra­vė­tas, bet vis tiek ei­ni. Per pus­va­lan­dį ke­lios mo­te­rys nu­ra­vi­me, pa­si­kal­ba­me, pa­si­juo­kia­me, pa­si­pa­sa­ko­ja­me, kas įvy­ko ir su­pran­ta­me, kad ge­rai pa­da­rė­me, jog su­si­bė­go­me bent pus­va­lan­džiui – ir dar­bas pa­da­ry­tas, ir pa­bend­rau­ta“, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi Ilo­na.

Ji pri­me­na, kad ak­ty­vūs, iš­si­la­vi­nę žmo­nės tu­ri ir sa­vo nuo­mo­nę, ly­de­rio sa­vy­bių, to­dėl bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­mai tam­pa ir ak­ty­via gin­čų vie­ta, kur gims­ta tie­sa. Bend­ruo­me­nės žmo­nės ži­no – svar­biau­sia neį­si­leis­ti bu­ko pyk­čio, o gin­čas yra va­rik­lis veik­ti.

Ne­lai­mę iš­ne­šio­jo vi­si

Ilo­na pa­sa­ko­ja, kad ne bend­ruo­me­nė ieš­ko nau­jų na­rių, o pa­tys žmo­nės atei­na į ją. Toks „gy­vas pa­vyz­dys“ bu­vo Kos­to ir Al­bi­nos Bud­rec­kų šei­ma, kai ji iš emig­ra­ci­jos Is­pa­ni­jo­je grį­žo į Pa­ven­čiuo­se pa­si­sta­ty­tą na­mą.

„Bud­rec­kai ir bend­ruo­me­nei bu­vo tik­ras lo­bis – Al­bi­na pui­kiai ve­da ren­gi­nius, ra­šo ei­les“, – pa­sa­ko­jo I. Ke­rie­nė.

Li­ki­mas lė­mė, kad bend­ruo­me­nė bu­vo ša­lia įvy­kus di­džiu­lei ne­lai­mei praė­ju­sių me­tų spa­lį, kai, spro­gus du­jų ba­lio­nui, buvo ne­pa­tai­so­mai su­griau­ti Bud­rec­kų šei­mos na­mai.

„Kai pa­ma­tė­me, kad na­mo iš­gel­bė­ti neį­ma­no­ma, maž­daug ke­tu­rias­de­šimt žmo­nių su­si­rin­ko­me tvar­ky­ti griu­vė­sių. Vis­ką iš­ne­šio­jo­me, iš­ve­žio­jo­me griu­vė­sius po ga­ba­lė­lį per ke­lias die­nas. Pa­li­ko­me tuš­čią vie­tą, ku­rio­je jau vėl ga­li­ma gal­vo­ti apie na­mo sta­ty­bą. Vie­nai šei­mai su­si­tvar­ky­ti bū­tų bu­vę neį­ma­no­ma. Kar­tais, kai or­ga­ni­zuo­ji ko­kį ren­gi­nį, bū­na da­lis žmo­nių, ku­rie sa­ko – jei tu­rės lai­ko, tai ateis. To­kia ne­lai­mė su­vie­ni­jo vi­sus. Už­te­ko trum­pos ži­nu­tės – ren­ka­mės, kas ga­lim“, – pri­si­mi­nė I. Ke­rie­nė.

Pa­ven­čiuo­se da­bar iš nau­jo ky­la Bud­rec­kų na­mai.

Auk­so ver­tės jau­nuo­ly­nas

Ilo­na ly­di prie nau­jo­jo Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės par­ko. Jis 2015 me­tais pa­so­din­tas ply­na­me lau­ke. Kol kas ne­tu­ri par­ko sta­tu­so, bet jau ge­ro­kai iš­si­plė­tęs. Pra­džią už­so­di­no bend­ruo­me­nė, tę­si­nį pa­da­rė vie­na par­ti­ja, pa­so­din­da­ma ten ne­ma­žą ąžuo­ly­ną.

Pir­mai­siais me­tais apie vi­sus me­de­lius te­ko ra­vė­ti, kad žo­lė ne­nus­telb­tų me­de­lių. Tai zui­kis ar stir­niu­kas me­de­lius pa­grau­žė, tai saus­ra, tai lie­tus. Vien šie­met vie­to­je nu­ny­ku­sių at­so­di­no ke­lis šim­tus me­de­lių.

Jau­nuo­ly­nas at­si­ra­do iš bend­ruo­me­nės idė­jos, bend­ruo­me­nė tu­rė­jo ir pa­vyz­dį pa­ro­dy­ti, kad nau­ją­jį par­ke­lį rei­kia šie­nau­ti. Bend­ruo­me­nės žmo­nės su­si­dė­jo pi­ni­gus, pa­sam­dė šį pa­va­sa­rį žmo­gų, ku­ris tą dar­bą at­li­ko. Ant­rą šie­na­vi­mą pa­ža­dė­jo at­lik­ti se­niū­ni­ja.

Grįž­tant iš jau­nuo­ly­no su Ilo­na kal­ba­mės apie bend­ruo­me­nės jau­nuo­ly­ną – bend­ruo­me­nės veik­lo­je da­ly­vau­jan­tį jau­ni­mą. Vai­kai jau užau­go ma­ty­da­mi, kaip vei­kia bend­ruo­me­nė, kaip bend­rys­tė ga­li pa­si­tar­nau­ti jų pa­čių gy­ve­ni­mui. Jau­ni­mo gru­pės veik­lo­je da­ly­vau­ja ne tik bend­ruo­me­nės at­ža­los, bet ir jų drau­gai iš ki­tų mies­to ra­jo­nų.

Ilo­nos ir Ro­mo Na­vic­kų duk­ros Ag­nė ir Sand­ra su­kū­rė ne vie­ną me­no pro­jek­tą, gar­si­no Kur­šė­nų kū­ry­bos na­mus, da­bar gar­si­na mies­tą per kur­šė­niš­kių klu­bą Vil­niu­je.

Ilo­nos ir Gied­riaus Ke­rų at­ža­los Gre­ta ir Mar­ty­nas – taip pat no­riai da­ly­vau­ja bend­ruo­me­nės veik­lo­je. Gre­ta stu­di­juo­ja dai­na­vi­mą Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je pas pro­fe­so­rių Vla­di­mi­rą Prud­ni­ko­vą ir vi­sa­da, kai tik yra ga­li­my­bė, sa­vo nuo­sta­biu bal­su pa­puo­šia kur­šė­niš­kių ir Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės ren­gi­nius.

Švie­žiau­sia nau­jie­na iš bend­ruo­me­nės jau­nuo­ly­no – pa­sku­ti­nią­ją rugp­jū­čio die­ną sa­vo iš­puo­se­lė­ta­me par­ke­ly­je bend­ruo­me­nė šven­tė leng­vaat­le­čio, nau­jo­sios Lie­tu­vos spor­to žvaigž­dės – pa­ven­tiš­kio And­riaus Sku­jos iš Eu­ro­pos neį­ga­lių­jų leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to par­si­vež­tą auk­są ir bron­zą.

Vi­sai ne­se­niai And­rius Sku­ja drau­ge su ki­tais bend­ruo­me­nės na­riais dirbo par­ke­ly­je, so­di­no nau­ją par­ką. O da­bar sa­vo bend­ruo­me­nei And­rius pri­sta­tė auk­so ir bron­zos me­da­lius, ku­riuos iš­ko­vo­jo Eu­ro­pos čem­pio­na­te Ber­ly­ne.

And­riui bend­ruo­me­nės šven­tė­je bu­vo įteik­tas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kės Ri­mos Baš­kie­nės per­duo­tas auk­so ženk­le­lis „At­kur­tai Lie­tu­vai –100“.

Dėl Pa­ven­čių atei­ties

Ilo­na pa­sa­ko­ja, kad bend­ruo­me­nė tvar­ko sa­vo erd­vę, ap­lin­ką tu­rė­da­ma ir dar vie­ną be­veik slap­tą tiks­lą į atei­tį – kad į Pa­ven­čius kel­tų­si gy­ven­ti kuo dau­giau jau­nų šei­mų, kad Pa­ven­čiai jau­nė­tų, kad žmo­nės čia mo­ky­tų­si gy­ven­ti bend­ruo­me­nė­je, ap­lin­ko­je, ku­ri ne­bū­tų jiems nei sve­ti­ma, nei ap­leis­ta.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO, Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės nuo­tr.

Kur­šė­nų Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ilo­na Ke­rie­nė džiau­gia­si, kad bend­ruo­me­nės žmo­nės tu­ri bend­rų tiks­lų.

Lau­ko bib­lio­te­kė­lė Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės par­ke­ly­je – nau­jau­sia įgy­ven­din­ta idė­ja. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ilo­na Ke­rie­nė džiau­gia­si, kad žmo­nės da­li­ja­si kny­go­mis.

Bend­ruo­me­nės 2015 me­tais so­din­tas par­kas per tre­jius me­tus jau ge­ro­kai praau­go žo­lę.

Bend­ruo­me­nės par­ko me­džių paunks­nė – pui­ki vie­tai tre­ni­ruok­liams, spor­tui.

Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės tvar­ko­mas ir lan­ko­mas par­kas – pil­nas gy­vy­bės.

Pa­ven­čių bend­ruo­me­nės do­va­na sa­vo na­riui  And­riui Sku­jai, Eu­ro­pos neį­ga­lių­jų leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te Ber­ly­ne ta­pu­siam čem­pio­nu.

Pa­ven­čių bend­ruo­me­nė svei­ki­na Eu­ro­pos čem­pio­ną And­rių Sku­ją ir gar­džia puokš­te.