
Naujausios
Kaimynų bendrystė ne dėl „paukščiuko“
Keturiolika metų gyvuojanti Kuršėnų Pavenčių bendruomenė gimė iš kaimynystės. Panašiu laiku statėsi namus, augino vaikus. Susibūrę į bendruomenę susipylė savo kalną, pasistatė savo biblioteką, pasisodino savo parką, kuriuo džiaugsis jų anūkai, taip, kaip jie dabar džiaugiasi prieš keliasdešimt metų tėvų pasodinto parko pavėsiu. Bendruomenė džiaugiasi ir savo Europos čempionu.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Užsiauginta bendrystė
Su Kuršėnų Pavenčių bendruomenės pirmininke Ilona Keriene išpuoselėtame parkelyje susitikome paskutiniąją jos atostogų dieną. Ją vėl įsuks mokslinė, tiriamoji, pedagoginė veikla Šiaulių universitete. I. Kerienė – chemijos mokslų magistrė, žemės ūkio mokslų daktarė, daktaro disertaciją apsigynusi Lietuvos agrarinių miškų mokslo centro Žemdirbystės institute. Daktaro darbo tema susijusi su bioaktyviųjų junginių tyrimais, biologiniais teršalais grikiuose.
Pavenčių bendruomenei ji vadovauja nuo 2015-ųjų. Bendruomenė įkurta 2004-aisiais.
Bendruomenių kūrimo vajuje susikūrė įvairių bendruomenių – dėl „paukščiuko“, dėl finansavimo, dėl patalpų ir net dėl postų. Pavenčių bendruomenė gimė iš kaimynų bendrystės.
Bendruomenę sudaro kiek per dvidešimt šeimų. Kiekvienas, kuris stoja į ją, žino, kad stoja ne dėl to, jog jo pavardė kažkur bus įrašyta, sumokėtas nario mokestis – 10 eurų per metus šeimai. Bendruomenės branduolį sudaro šeimos, kurios panašiu laiku viename iš Pavenčių kvartalų statėsi namus, augino vaikus, šventė vaikų ir savo gimtadienius.
„Kaimai nykstantys, miesteliuose, miestuose – nemažas žmonių susvetimėjimas, o mes gražiai draugiškai gyvenam! Pradėjom svarstyti, gal įteisinam savo draugystę? Turėsim juridinį statusą, sugalvosim bendrų veiklų, galėsim rengti projektus“, – pasakojo užuomazgas I. Kerienė.
Bendruomenės idėja pirmiausia kilusi kaimynei Ilonai Navickienei, netruko prisijungti bendraminčių, paventiškė Violeta Sologubova turėjo administracinės patirties kuriant bendruomenes. Viskas pavyko. V. Sologubova pirmąjį dešimtmetį buvo bendruomenės pirmininkė.
Saldainio popieriuko testas
Pirmiausia, Ilonos pasakojimu, naujai susikūrusios bendruomenės akys nukrypo ne į projektus ir jų finansavimą, o į kvartale akis badantį krūmyną, kuris buvo virtęs šiukšlynu. Neužteko nei maišų, nei karučių – šiukšles teko vežti sunkvežimiais – padėjo seniūnija.
Apretino krūmus – erdvė prašviesėjo. Po metų dar vieną priekabą šiukšlių po bendruomenės talkos vis dar išvežė.
„Ir atėjo toks laikas, kad susirenkam į talką, bet nebėra ką daryti – šiukšlių nėra, nes niekas nebemėto!“ – juokėsi bendruomenės pirmininkė.
Kai bendruomenė įveikė šiukšles, ėmė gražinti aplinką. Taip parkelyje greta Ventos ir K. Donelaičio gatvių prasidėjo grožio kūryba. Parkeliu eina takelis, kuris, bendruomenės rūpesčiu, apšviestas trimis gana ištaigingais šviestuvais, likusiais nuo kažkurios Kuršėnų miesto centro vietos. Seniūnija apmoka už elektrą: užsižiebia Kuršėnų miesto žibintai – užsižiebia ir bendruomenės parkelio.
Bendruomenės žmonės pamatė, kad nemažai Lietuvos miestų ir miestelių turi lauko treniruoklių aikšteles, o jie – mėgstantys sportuoti. Parašė projektą, gavo dalinį finansavimą. Treniruokliai buvo pastatyti parko aikštelėje, seniūnija skyrė atlikusių šaligatvio plytelių.
Kai pastatė treniruoklius, pamatė, kad reikia pasimokyti, kaip jie veikia, kaip sportuojant padėti sau, o ne pakenkti – teko surengti mokymus. Dabar rytais kaimynai dažniausiai susitinka būtent čia – miegus prablaško, raumenis ir sąnarius pratampo, nuotaiką pakelia.
Ir pasakojimais apie buvusius šiukšlynus čia nelabai kas betiki – saldainio popieriuko nerasi. Seniūnija šienauja parką, pakeles, bet šiukšlių rinkti valdžiai, kai yra bendruomenė, nereikia.
Bendruomenystės namai
Ilona sako, kad didžiausia bendruomenės vertybė yra jos žmonės – iniciatyvūs, neabejingi, gabūs, tvarkingi.
Sukame žvyruota K. Donelaičio gatve ir Ilona neakivaizdžiai dėkoja kiekvienam kiemui, grožisi žydinčiais kaimynų kiemais, kurių ne vienas yra buvęs pripažintas, nominuotas gražiausia Kuršėnų miesto sodyba, skaičiuoja įvairiausius kaimynų nuopelnus ir titulus.
Šiaulių rajono Metų tautodailininkės tekstilininkės Virginijos Šimkienės šeimos kiemas. Tekstilininkė dalyvauja įvairiose parodose, vykdė edukacines veiklas bendruomenėse, savo mezginiais rėmė kūdikių namus Šiauliuose. V. Šimkienė yra žinoma rūbų kūrėja, įvaldžiusi įvairias mezgimo bei nėrimo technikas. Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvauja rankdarbių meistrė, mezgėja, vėlėja Roma Mikalauskienė.
Ilonos ir Romo Navickų, Jolantos ir Raimundo Kalinauskų, Nijolės Daukienės, be kurių rankų, idėjų ir veiklos bendruomenė būtų lyg be rankų, namai.
Rimos ir Rimo Jaraminų namai. Nagingas medžio meistras Rimas padarė originalią bendruomenės lauko bibliotekėlę.
Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvauja Daivos ir Alfredo Jonuškų šeima. Jonuškos, pasak Ilonos, laiko krepšinio aikštelės „frontą“, o krepšinio aikštelė gerokai nudėvėta sportuojant. A. Jonuškos, sporto klubo"Kristalas“ dėka paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį būtent Pavenčių krepšinio aikštelėje vyksta Mažų miestelių krepšinio lygos (MMKL) 3x3 čempionato finalai, kai suvažiuoja sporto klubai iš visos Lietuvos. Vyko ir šiemet.
„Į kurį namą pirštu dursi, visi labai daug bendruomenei nusipelnę, nuveikę žmonės. O aš, bendruomenės pirmininkė, esu tarsi baksnotoja, nes reikia tokio žmogaus, kuris jungtų idėjoms įgyvendinti, pabaksnotų, paskambintų“, – juokiasi I. Kerienė, kai prieiname jos su vyru Giedriumi namus. Verslininkas Giedrius Keras yra aktyvus bendruomenės narys, kitaip ir negalėtų būti, kai tiek veiklos.
Daug kartų Ilona minės, kad aktyvūs žmonės turi daugybę užsiėmimų, ne visada paprasta surasti tarpelį tarp darbų ir veiklų.
„Susiskambinam – apžėlė mūsų kalnelis, reikia ravėti. Kartais atsidūsti, mano pačios darželis neravėtas, bet vis tiek eini. Per pusvalandį kelios moterys nuravime, pasikalbame, pasijuokiame, pasipasakojame, kas įvyko ir suprantame, kad gerai padarėme, jog susibėgome bent pusvalandžiui – ir darbas padarytas, ir pabendrauta“, – dalijosi patirtimi Ilona.
Ji primena, kad aktyvūs, išsilavinę žmonės turi ir savo nuomonę, lyderio savybių, todėl bendruomenės susirinkimai tampa ir aktyvia ginčų vieta, kur gimsta tiesa. Bendruomenės žmonės žino – svarbiausia neįsileisti buko pykčio, o ginčas yra variklis veikti.
Nelaimę išnešiojo visi
Ilona pasakoja, kad ne bendruomenė ieško naujų narių, o patys žmonės ateina į ją. Toks „gyvas pavyzdys“ buvo Kosto ir Albinos Budreckų šeima, kai ji iš emigracijos Ispanijoje grįžo į Pavenčiuose pasistatytą namą.
„Budreckai ir bendruomenei buvo tikras lobis – Albina puikiai veda renginius, rašo eiles“, – pasakojo I. Kerienė.
Likimas lėmė, kad bendruomenė buvo šalia įvykus didžiulei nelaimei praėjusių metų spalį, kai, sprogus dujų balionui, buvo nepataisomai sugriauti Budreckų šeimos namai.
„Kai pamatėme, kad namo išgelbėti neįmanoma, maždaug keturiasdešimt žmonių susirinkome tvarkyti griuvėsių. Viską išnešiojome, išvežiojome griuvėsius po gabalėlį per kelias dienas. Palikome tuščią vietą, kurioje jau vėl galima galvoti apie namo statybą. Vienai šeimai susitvarkyti būtų buvę neįmanoma. Kartais, kai organizuoji kokį renginį, būna dalis žmonių, kurie sako – jei turės laiko, tai ateis. Tokia nelaimė suvienijo visus. Užteko trumpos žinutės – renkamės, kas galim“, – prisiminė I. Kerienė.
Pavenčiuose dabar iš naujo kyla Budreckų namai.
Aukso vertės jaunuolynas
Ilona lydi prie naujojo Pavenčių bendruomenės parko. Jis 2015 metais pasodintas plyname lauke. Kol kas neturi parko statuso, bet jau gerokai išsiplėtęs. Pradžią užsodino bendruomenė, tęsinį padarė viena partija, pasodindama ten nemažą ąžuolyną.
Pirmaisiais metais apie visus medelius teko ravėti, kad žolė nenustelbtų medelių. Tai zuikis ar stirniukas medelius pagraužė, tai sausra, tai lietus. Vien šiemet vietoje nunykusių atsodino kelis šimtus medelių.
Jaunuolynas atsirado iš bendruomenės idėjos, bendruomenė turėjo ir pavyzdį parodyti, kad naująjį parkelį reikia šienauti. Bendruomenės žmonės susidėjo pinigus, pasamdė šį pavasarį žmogų, kuris tą darbą atliko. Antrą šienavimą pažadėjo atlikti seniūnija.
Grįžtant iš jaunuolyno su Ilona kalbamės apie bendruomenės jaunuolyną – bendruomenės veikloje dalyvaujantį jaunimą. Vaikai jau užaugo matydami, kaip veikia bendruomenė, kaip bendrystė gali pasitarnauti jų pačių gyvenimui. Jaunimo grupės veikloje dalyvauja ne tik bendruomenės atžalos, bet ir jų draugai iš kitų miesto rajonų.
Ilonos ir Romo Navickų dukros Agnė ir Sandra sukūrė ne vieną meno projektą, garsino Kuršėnų kūrybos namus, dabar garsina miestą per kuršėniškių klubą Vilniuje.
Ilonos ir Giedriaus Kerų atžalos Greta ir Martynas – taip pat noriai dalyvauja bendruomenės veikloje. Greta studijuoja dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Vladimirą Prudnikovą ir visada, kai tik yra galimybė, savo nuostabiu balsu papuošia kuršėniškių ir Pavenčių bendruomenės renginius.
Šviežiausia naujiena iš bendruomenės jaunuolyno – paskutiniąją rugpjūčio dieną savo išpuoselėtame parkelyje bendruomenė šventė lengvaatlečio, naujosios Lietuvos sporto žvaigždės – paventiškio Andriaus Skujos iš Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato parsivežtą auksą ir bronzą.
Visai neseniai Andrius Skuja drauge su kitais bendruomenės nariais dirbo parkelyje, sodino naują parką. O dabar savo bendruomenei Andrius pristatė aukso ir bronzos medalius, kuriuos iškovojo Europos čempionate Berlyne.
Andriui bendruomenės šventėje buvo įteiktas Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės perduotas aukso ženklelis „Atkurtai Lietuvai –100“.
Dėl Pavenčių ateities
Ilona pasakoja, kad bendruomenė tvarko savo erdvę, aplinką turėdama ir dar vieną beveik slaptą tikslą į ateitį – kad į Pavenčius keltųsi gyventi kuo daugiau jaunų šeimų, kad Pavenčiai jaunėtų, kad žmonės čia mokytųsi gyventi bendruomenėje, aplinkoje, kuri nebūtų jiems nei svetima, nei apleista.
Giedriaus BARANAUSKO, Pavenčių bendruomenės nuotr.
Kuršėnų Pavenčių bendruomenės pirmininkė Ilona Kerienė džiaugiasi, kad bendruomenės žmonės turi bendrų tikslų.
Lauko bibliotekėlė Pavenčių bendruomenės parkelyje – naujausia įgyvendinta idėja. Bendruomenės pirmininkė Ilona Kerienė džiaugiasi, kad žmonės dalijasi knygomis.
Bendruomenės 2015 metais sodintas parkas per trejius metus jau gerokai praaugo žolę.
Bendruomenės parko medžių paunksnė – puiki vietai treniruokliams, sportui.
Pavenčių bendruomenės tvarkomas ir lankomas parkas – pilnas gyvybės.
Pavenčių bendruomenės dovana savo nariui Andriui Skujai, Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Berlyne tapusiam čempionu.
Pavenčių bendruomenė sveikina Europos čempioną Andrių Skują ir gardžia puokšte.