Naujausios
Pasmerkti šalčiui ir tamsai
Tarp miškų pasiklydusiame Daugšigalių (Pakruojo seniūnija) kaime tėra penkios sodybos. Dviejose išjungta elektra. Už skolas. Už tą patį be elektros neseniai liko sodyba kaimyniniuose Telišioniuose.
Jose įsikūrę remtini, socialiai nesavarankiški žmonės. Nesusitvarkantys nei su pinigais, nei buityje. Paslystantys „ant bambalio“.
Vieni šių bėdžių gailisi. Kiti mano, jog sveiki žmonės privalo patys rūpintis savo gyvenimais, o ne laukti ištiesta ranka pašalpos.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Nuo speigo – į sodybą be elektros
Apie temstančius Daugšigalius, pradėjusius temti Telišionius žurnalistams papasakojo vyras iš Pakruojo. Jis ir lydėjo „Šiaulių kraštą“ po šias sodybas.
Vyras, jaunystėje gyvenęs Daugšigaliuose, negali abejingai žiūrėti į buvusių kaimynų kasdienybę.
Važiuodamas per šalčius į Daugšigalius, pakruojietis bijojo griūvančioje trobelėje rasti nebegyvus Janiną Kaleinikovienę ir jos neįgalų sūnų Marių.
Jie iš rudens neturėjo nė pagalėlio malkų. Sodyboje jau prieš penkerius metus už skolas išjungta elektra.
„Skurdą tuose namuose ir nusakyti sunku. Buvę kaimynai net patalynės neturi – miega, lovose pasikloję ir užsikloję palaikius drabužius“, – sakė pakruojietis.
Vyras Kaleinikovus rado ne namuose – moteris su sūnumi kaip tik prieš didžiuosius speigus prisiglaudė vienkiemyje už gero puskilometrio, pas Adolį Sakevičių.
Šio vieno gyvenančio vyro sodyboje elektros nėra jau beveik metus. Laidai nukirpti už skolą, nesiekiančią nė aštuoniasdešimties litų.
Dar po keliasdešimt litų prie šios sumos jau pridėjo skolų išieškojimo bendrovė bei antstolių kontora.
Trejetas po tuo pačiu stogu besiglaudžiančių daugšigaliečių sutemus pasišviesdavo žvakėmis.
Šalti tamsūs namai
Pastebėjęs, jog vienoje sodyboje jau beveik porą mėnesių gyvenantys kaimynai sutaria, pakruojietis ėmė juos įkalbinėti bendrai atsiskaityti su elektros tiekėjais. Kad ji vėl būtų įjungta sodyboje.
A. Sakevičius neprieštaravo tokiai idėjai. Pažadėjo pakruojiečiui, kad per šalčius priglaustų kaimynų nevarys lauk, ir įjungus elektrą.
Dėl to redakcijos pašnekovas ėjo į Pakruojo seniūniją, energetikų bendrovę.
Bet pastarosiomis dienomis sužinojo, jog vienkiemio šeimininkas ir įnamiai susipyko.
Kaleinikovai parėjo atgal į savo tamsią nekūrenamą grytelę, prie kurios sukrypusių, sena kabančia spyna užrakintų durų buvo sunešta žmonių kojų ilgai nejudinta pusnis.
Vargiai įmanoma suvokti, kad šioje, nuo stipresnio vėjo galinčioje griūti lūšnoje įmanoma gyventi.
Žvakės
Sodyboje, kurioje gyvena Raja Druzdina ir Jonas Gegieckas, elektros neliko prieš trejetą mėnesių.
„Prasiskolinom už elektrą tris šimtus litų. Sumokėti neturime iš ko. Pagalvokit, kaip reikia gyventi, daug ką perkant. O gaunant tik tris šimtus litų pašalpos“, – apsiašarojo R. Druzdina.
Moteris ruošė pietus iš sūdytų grybų ir bulvių.
Čia pat ant krosnies džiūvo pliauskos iš ką tik nukirstų nedidelių medelių. Jų prikapoja J. Gegieckas, besiverčiantis talkomis pas pažįstamus. Malkų žiemai iš anksto pora pasiruošusi nebuvo.
Redakcijos pašnekovas sakė, kad Rają ir Joną pažįsta taipogi seniai. Jis ankstesniais metais padėjo organizuoti Jono giminaičio, uždaro būdo vienišiaus, laidotuves.
Į tuščią likusią sodybą prie miško nuošaliame kaime niekas iš artimesnių velionio giminaičių nepanoro persikelti.
Pakruojietis išprašė paveldėtojų, kad šie leistų namelyje įsikurti Rajai ir Jonui.
Atgal į praeitį?
Sugyventinių namuose išjungta elektra ir tapo stimulu pakruojiečiui kreiptis į „Šiaulių kraštą“.
Pakruojietis neteisino prasiskolinusiųjų už elektrą pažįstamų.
Jis žino, kad nemaža dalis pašalpų vos gavus nunešama į apylinkių taškus: atsiskaityti už „ant bargo“ ten gautą alkoholį. Dalis likusios sumos taip pat prageriama, kasdieniniams poreikiams belieka grašiai.
Kad sodybose su žemės sklypais gyvenantys žmonės nė nesodina didesnių daržų, neužsiaugina net bulvių.
Miškai, pilni sausuolių, menkaverčiais krūmais apaugę melioracijos grioviai – prie pat Daugšigalių ir Telišionių.
O Kaleinikovų sodybos malkinė – tuštutėlė.
Bet šitaip gyvenančiųjų pakruojiečiui gaila. Ir pikta ant valdininkų, kuriems algos mokamos už neva dirbamą socialinį darbą.
Nors šiuo atveju tikrasis socialinis darbas būtų įtikinti žmones keistis, imtis tvarkyti buitį.
Skirtingi požiūriai
Pakruojietis „Šiaulių kraštui“ pasakojo, ką buvusių kaimynų labui mėgina nuveikti pats.
Apsilankydamas Daugšigaliuose ir Telišioniuose, vis ragina žmones imtis tvarkyti gyvenimą. Žada savo paramą „ėmusiems judėti“. Vyras gali duoti malkų iš savo miško, pakviesti į talką ūkyje ir už ją atsilyginti ne „bambaliu“.
„Nesusitvarkantiems su savo gyvenimu žmonėms privalėtų padėti socialiniai darbuotojai. Juk mato, kam negalima į rankas pašalpų atiduoti. Valdiški padėjėjai pirmiausia galėtų pasirūpinti iš skiriamų pinigų sumokėti už elektrą, kitus mokesčius. Likusius gal ir atiduoti, o gal nupirkti jiems buityje reikalingų priemonių“, – manė redakcijoas pašnekovas.
Tuo tarpu garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje Sibire, kategoriškai nusiteikusi prieš valstybės politiką remti sveikus tinginius ir girtuoklius.
„Kaime gyvenantiems bedarbiams duočiau po hektarą žemės – tegul užsiaugina sau maisto. Ir jokių pašalpų. Mudu su vyru, jau po aštuonias dešimtis metų sulaukę, dar nepritrūkstam sveikatos apsirūpinti pačių augintomis daržovėmis, bulvėmis. Nepatrūks ir kelis kartus jaunesni, žemelę dirbdami“,– savo nuomonę redakcijoje išsakė moteris.
Pakruojietės nuomone, už dyką dalinamos pašalpos tik skatina tinginystę.
Remiamųjų daugėja
Rajone pernai 2600 vidutiniškai kas mėnesį buvo remiama po 2600 žmonių. Šiemet vasarį paramos prašančių skaičius išaugo iki 3250.
Pernai iš valstybės biudžeto socialinei paramai pakruojiečiams buvo skirta 6 milijonai 748 tūkstančiai litų.
Šiemet tam pačiam tikslui skirta beveik pusantro šimto tūkstančių litų mažiau.
Anot socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Daivos Rutkevičienės, skiriant paramą, įstatymai į pretendento socialumą ar asocialumą neatsižvelgia.
GAILESTIS: Viešumo nepanoręs pakruojietis laikas nuo laiko aplanko buvusius kaimynus. Varganai gyvenančių jam gaila.
TAMSA: Šioje daugšigaliečių grytelėje tamsu jau penkerius metus – elektra išjungta už skolas.
ŽVAKĖS: Trijose apylinkių sodybose vakarais bepasišviečiama tik žvakėmis.
PRISIGLAUDĖ: Per šalčius Janina Kaleinikovienė glaudėsi kaimyno namuose.
SKAIČIAVIMAS: Raja Druzdina skaičiavo, kad už kelis šimtus pašalpos litų neįmanoma išgyventi.
Autorės nuotr.
