Naujausios
Paliktos atviros duobės
– Kas žinoma apie spalio 19-osios tragediją?
– Toliočių kaimo 48 metų gyventojos mirties priežasčiai nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ekspertų išvadomis, priežastis – sustojusi širdis (nepatikslinta).
Man pranešė spalio 19-osios rytą. Žmonės ėjo į stotelę ir pamatė.
Žinau, kad ji turėjo sveikatos problemų, todėl tikiu, kad širdis galėjo sustoti. Klausimas, ar ji sustojo prieš įkritimą į tą duobę, ar sustojo iš išgąsčio, įkritus žemyn galva. Tą dieną jos sūnui suėjo 17 metų. Tikėtina, kad ji vis dėlto ėjo spalio 18-osios vakarą, sutemus, nešė vaikui tortą. Rytą tortą radome šalia jos...
Apžiūrint duobę nekilo abejonių, kad čia buvo kasta žemė, greičiausiai tiestas kabelis, vesta požeminė trasa. Įduba buvo akivaizdi ir kitoje tako pusėje, ir prie stulpelio, ant kurio užrašyta, kad čia kasti draudžiama. Galvoju, arba kasėjai duobę paprasčiausiai paliko, arba ją išplovė lietus. Nors sunku įsivaizduoti, kaip lietus išplautų taip, kad liktų pusės metro gilumo duobė.
Ta duobė buvo vos per vieną pėdą nuo pėsčiųjų tako link Voveriškių traukinių stotelės. Sutemus į ją galėjo įkristi bet kas – tamsoje einantis vaikas, močiutė, bet kas. Apšvietimas šioks toks yra nuo traukinių stotelės, bet duobė vis tiek beveik nematoma.
Po tragedijos nuvykau pas Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūną Ričardą Šiumberevičių. Jis žaibiškai sureagavo. Duobė prie įvažiavimo į Toliočių kaimą užkasta tą pačią dieną. Bet kita duobė, ta, kuri ties pėsčiųjų taku, kažkodėl neužpilta – toliau savo nosies nemato, užkasė tik vėliausiai iškastą. Tą duobę „suskubta“ užkasti tik vakar – nuvykau pažiūrėti ir radau kasėjus „skubančius“. Nuo spalio 19 dienos, kai į tą duobę įkrito moteris, praėjo dvi savaitės.
– Sakote, kad po darbų duobių buvo palikta ir daugiau?
– Skirtingai negu ta, kuri nuo geležinkelio buvo nors ir blankiai, vis dėlto apšviesta, kita duobė, iškasta kelkraštyje ties įvažiavimu į kaimą, naktį jokio apšvietimo neturėjo, jos tiesiog nesimatė. Kai po tragedijos užkasė, kitą dieną ant užpiltos žemės pamačiau automobilio rato atspaudus – kažkas būtų įvažiavęs.
Maža to, darbininkai, iškasę duobę, net nepasirūpino tinkamu jos aptvėrimu – aptvėrė nuo žolės, bet ne nuo kelio pusės: kur duobė, o kur „stop“ juosta! Nei juoktis, nei verkti, kaip atsainiai žiūrima į savo darbą.
– Grįžkime prie duobės, kuri šalia pėsčiųjų tako ir kuri tapo nelaimės vieta.
– Šitas takas – vienintelis takas, skirtas Toliočių kaimo žmonėms pėsčiomis per geležinkelį grįžti į kaimą ir šalia esančias sodų bendrijas nuo kelio Šiauliai–Palanga.
Geležinkelininkai niekada neskyrė dėmesio geležinkelį kertančių žmonių saugumui – niekada nebuvo padėta smėlio dėžė, kad žmonės pasibarstytų smėlio esant plikledžiui, laipteliai irgi apledėję, ne vienas žmogus griuvo, ne vienas susižalojo. Takas turėtų būti prižiūrimas, sulygintas, kad žmonės kojų neišsisukinėtų.
– Nelaimės prie Šiaulių miesto prilipusiame kaime nėra retenybė. Netrūko ir ant geležinkelio.
– Toliočius tiesiog persekioja tragedijos, nelaimių būna praktiškai kasmet. 2006 metų vasarą prekinis traukinys suvažinėjo dvi paaugles. Žmogus nuskendo tvenkinyje prie geležinkelio. Traukinys sužalojo ir dar vieną žmogų. Buvo nutrenktas ir automobilis. Labai taikliai viena toliotiškė pasakė: „Aukų tiek, kad turime kelius apšviesti gedulo žvakelėmis.“
Atrodytų, kur didžiausia skaudžių nelaimių statistika, ten dėmesio saugumui turėtų būti skirta daugiausia. Deja.
Vėžlio greitumu
– Taigi, kas toliau?
– Toliau laukiame vėl kokio tragiško įvykio. Pernai rašiau Šiaulių rajono savivaldybei dėl didžiulio griovio pagrindinėje Toliočių kaimo Topolių gatvėje. Žiemą, kai prisninga ir danga susilygina su kelkraščiu, tas kelias virsta čiuožykla. Net ir važiuojant minimaliu greičiu ratai slysta į griovio pusę. Neslėpsiu, važiuoja žmonės priešpriešine eismo juosta, kuo toliau nuo to griovio. Gerai, jei niekas nevažiuoja priešprieša. Pernai spalį kreipiausi su prašymu pavojingiausiose kelio vietose įrengti atitvarus.
Savivaldybės komisija prašymą apsvarstė, mano žiniomis, pripažino, kad ruožas tikrai pavojingas ir kad atitvarus įrengti tikslinga. Tai va, suėjo metai, artėja dar viena žiema, o atitvarų mes taip ir neturime. Niekam nerūpi, kad kelias su stačiu grioviu nesaugus maždaug 400 gyventojų iš kaimo ir greta esančių sodų bendrijų.
Kita problema – Toliočiai 40 metų gyvena visiškoje tamsoje. Mūsų vaikai mokyklinių autobusiukų laukia tamsoje, jie eina prie tų autobusėlių visiškoje tamsoje, tamsoje grįžta iš mokyklos būrelių. Į kaimą autobusas juk nevažiuoja – žmonės nuo kuršėnkelio tamsoje tuo pačiu pėsčiųjų per geležinkelį taku taip pat turi eiti tamsoje. Tamsoje parkulniuoja ir nuo Voveriškių kelio.
Daug kartų kalbėjau su seniūnu dėl kaimo apšvietimo. Tiesa tokia, kad reikia laukti patekimo į prioritetinį sąrašą. Tas sąrašas jau sudarytas prieš kažkiek metų. Įsivaizduoju, kad jis juda vėžlio greitumu. Vienu žodžiu, prioritetiniame sąraše Toliočių kaimo nėra ir greičiausiai dar ilgai nebus.
Per 40 metų vienintelis dalykas, kuris kaime buvo padarytas prieš kokius 7 metus, pakeista asfalto danga pagrindinėje kaimo Topolių gatvėje. Dar trijose kaimo gatvėse apie kažkokį asfaltą nedrįstu net svajoti. Ne taip lengva pakliūti į tą prioritetinį sąrašą. Dėkui seniūnui, kuris, esant reikalui, nurodo bent pagreideriuoti, jei reikia, skaldelės papilti.
Mūsų daugiabučių kiemai irgi baisios būklės, neasfaltuoti. Seniūnaičių susirinkime man pavyko įtikinti seniūnaičius ir vieną kiemą vis dėlto pavyko įtraukti į prioritetinį sąrašą pirmu numeriu, dar vienas kiemas įtrauktas 11 numeriu. Viliuosi, jei į sąrašą įtrauktas, reikalai kada nors turėtų pajudėti.
Dėl gatvių apšvietimo. Seniūnaičių sueigose vieni seniūnaičiai skundžiasi, kad viena kita kaimo lemputė nedega. Sėdžiu ir galvoju: tai kas kad viena kita nedega, bet jie turi apšvietimą. Tas apšvietimas toks aktualus gyventojams. Pavyzdžiui, iš Topolių gatvės pasisukant į Beržų gatvę, ties posūkiu, beveik neįmanoma pamatyti pėsčiojo – žingsnis iki tragedijos. Paradoksas: priemiestis ir aklina tamsa.
– Gal būtų veiksminga gyventojams kreiptis tiesiai į rajono Tarybos narius ir garsiai vėl ir vėl kalbėti apie kaimo problemas?
– Ir juokinga, ir graudu. Internetu stebėjau Šiaulių rajono savivaldybės spalio 15 dienos Tarybos mažumos valandą, kur tikėjausi gauti atsakymus į rajono žmonėms aktualius klausimus. Dvi valandas stebėjau. Ir žinot ką, tik dvi Tarybos narės tame posėdyje atstovavo žmonių interesams kalbant apie privažiavimus, kelių asfaltavimą, apie renovacijas.
Žinote, kas tame posėdyje aktualiausia buvo Tarybos nariui Algiui Mačiuliui? Ogi paklausti mero, Administracijos direktoriaus ir kitų valdžios žmonių, kodėl jo nuotraukų tiek mažai Savivaldybės feisbuko platformoje, kai jis šitiek visokių renginių aplankė. Štai į tokį rajono žmonėms „aktualų“ klausimą turėjo atsakyti rajono vadovai. Deja, tik tokias problemas kai kurie išrinktieji ir mato. Va, ir galvoju, ir kas čia galėtų kaimo žmonių gyvenime pasikeisti, jeigu toliau savo atvaizdo nematoma. Kokių mes čia apšvietimų norime, jei yra politikų, kurie naudingi tik tiek, kad sau gražūs ir nori būti viešumoje. Dabar jau aišku, kad ir į renginius jis ėjo ne su rajono žmonėmis susitikti, o tiesiog ruošėsi rinkimams. Bet va, nepavyko pralįsti į Seimą – per mažai jį rodė feisbuke!
Komentarai
Rengiamas oficialus raštas
Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnas Ričardas Šiumberevičius "Šiaulių kraštą" informavo, jog žemės ruožas, kuriame įvyko incidentas, yra priskirtas geležinkelio bendrovei, taigi ji atsakinga už teritoriją.
Seniūno žiniomis, incidento vietoje buvo vykdomi žemės kasimo darbai. Kodėl baigę darbus darbininkai paliko neužpiltas duobes, klausimas be atsakymo.
"Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliams" yra rengiamas Šiaulių rajono savivaldybės mero raštas su prašymu atsakingiau vykdyti darbus. Jei patys to nepadaro, tenka paraginti. Man visai nesuprantama loginė prasmė, kodėl reikėjo palikti tas duobes..." – sakė R. Šiumberevičius.
Apie paliktą duobę kelkraštyje ties įvažiavimu į Toliočių kaimą R. Šiumberevičiui taip pat žinoma – ši duobė iškasta ir palikta valstybiniame plote, už kurį atsakinga Šiaulių rajono savivaldybė. Savivaldybės, seniūno teigimu, niekas apie šiuos kasinėjimus neinformavo – nuo spalio mėnesio įsigaliojus naujai leidimų kasinėti išdavimo ir derinimo tvarkai, leidimai kasinėjimams iki 50 centimetrų gylio nereikalingi.
Rangovas įspėtas susitvarkyti
Sandra TRINKŪNAITĖ-RIMKIENĖ, "Lietuvos geležinkelių" grupės ryšių su visuomene vadovė:
"Dėl įvykio atliekamas policijos pareigūnų tyrimas ir jo komentuoti mes negalime. Mūsų žiniomis, įmonė dėl šio įvykio nėra įtraukta į tyrimo apimtį.
"LTG Infra" ("Lietuvos geležinkelių" grupė, vykdanti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, priežiūros ir plėtros veiklą – red. past.) minimame ruože vykdė elektrifikavimo darbus, kuriuos pagal sutartį atliko rangovas, pasitelkęs subrangą. Įmonė skubiai kreipėsi į rangovą ir įspėjo, kad pagal sutartinius įsipareigojimus teritorija būtų kuo skubiau tinkamai sutvarkyta, išlyginta, o toje vietoje, kur paruošta vieta konstrukcijoms – ne tik paženklinta ir aptverta, bet papildomai uždengta apsauginiais skydais."
