Naujausios
Tikslas – pabūti kartu
Neseniai Šiaulių rajono Šiupylių kaimo parke trankiai atšvęstos Joninės, o pora savaičių anksčiau – ir Antaninės. Susirinkę vietiniai gyventojai tarpusavyje bendrauja, kaip sakoma, vargais ir džiaugsmais dalijasi, vietos šeimininkių skanėstų ragauja, ir pašoka, ir padainuoja.
Iniciatyvų varikliukas – sumanytoja ir generatorė – Šiupylių bendruomenės pirmininkė Ž. Žvirblienė įsitikinusi, kad tokios šventės sustiprina kaimynų santykius, prijaukina naujakurius, kurių pastaraisiais metais kaime ėmė pastebimai daugėti.
Bendruomenėje be linksmų nuotaikingų vardinių paminėjimų kiekvienais metais vyksta Rudens mugė – kur kitur, jeigu ne joje vietiniai gyventojai aptartų metų derlių, pasipuikuotų išaugintomis gėrybėmis ir paragautų vietinių šeimininkių suspaustų sūrių bei kitų skanėstų.
Šiemet gyventojai aktyviai susibūrė paminėti ir Lietuvai svarbias datas. Vadovės Živilės žodžiais, nebuvo taip, kad salė lūžtų, nes bendruomenės namų salytė nėra didelė, tačiau žmonės aktyviai dalyvavo Vasario 16-osios žygyje bei noriai jungėsi prie ta proga surengtos Žemės ūkio agentūros akcijos „Vienybės žibintai“.
Šiupyliškiai šiemet paminėjo ir Kaimynų dieną, o pernai surengė Draugystės pikniką.
„Mūsų tikslas – kartu pabūti, susitikti, pasikalbėti, reikalus aptarti. Be vaišių pabuvimas nebeįsivaizduojamas. Ir didžiausi mūsų kulinarai yra vyrai, kurie ir plovą verda, ir kitokius patiekalus gamina!“ – pasakoja energingoji pirmininkė.
Sako, būtinai privalanti paminėti tradicija tapusias bendruomenines Kalėdas. Anksčiau kaimo vaikus vietinis Kalėdų Senelis – Živilės vyras Tadas – aplankydavo kiekvieno namuose. Pernai šovė idėja įrengti Kalėdų Senelio rezidenciją, kurios durys būtų atviros ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Buvusios Šiupylių pagrindinės mokyklos direktoriaus gyvenamajame namelyje papuošė patalpą, pastatė eglutę, o Kalėdų Senelis noriai su gausiais lankytojais bendravo, dovanas dalijo, eilėraščių klausėsi. Į Šiupylių Kalėdų Senelio namus šventinės dvasios pajausti atvyko ne tik vietiniai gyventojai, sulaukta nemažai svečių iš kitų seniūnijų.
Vienybė kalnus verčia
Ž. Žvirblienė gimė ir užaugo Šiupyliuose. „Čia gyvenu ir gyvensiu. Tikiuosi, kad ir mano vaikai čia gyvens, kad mano tėvelių namai liks ateinančioms giminės kartoms ir kad kiekviena šeima čia kurs savo istoriją“, – sako ji.
Šiupylių bendruomenės pirmininke Ž. Žvirblienė tapo prieš porą metų. Sako, kad, stojusi į naujas pareigas, nerimavo, ar pavyks sutelkti gyventojus. Tada narių bendruomenėje buvo tik 34, todėl iškart davė sau pirmą užduotį – pakviesti žmones burtis. Dėl to ji aplankė ne tik Šiupylių, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Po metų rezultatas jau džiugino – per metus bendruomenė išaugo iki 88 narių, daugiausia Šiupylių gyventojų, bet ir iš netoliese esančių Lukošaičių, Norvaišių, net iš už 7 kilometrų esančių Gruzdžių.
Šiandien narių bendruomenėje, pasak pirmininkės, arti šimto, o šitiek tikrai gali nuveikti didelių darbų.
Tad ir verčia kalnus: Šiupylių parkas aktyvių bendruomenės narių dėka tapo pavyzdine poilsio erdve, kurioje, be krepšinio, tinklinio aikštelės, atsirado treniruokliai sportinei formai palaikyti, vaikams – žaidimų aikštelė.
Savo rankomis ir lėšomis gyventojai įsirengė laužavietę su suoleliais – kad „skaniai ir sočiai“ bendraudami praleistų laiką tiesiog parke. Netrukus savo vietą čia atras ir iš bendruomeninių lėšų įsigytas teniso stalas.
Šiupyliškiai tame pačiame parke pernai pasistatė pavėsinę-sceną.
Visi dalykai, sako pašnekovė, ateina iš poreikio – ieškojo kažkokios vietos, kurioje galima būtų susiburti lietui lyjant – taip pavėsinė-scena ir atsirado. Taigi dabar kaimo renginiams nebereikia scenos nuomotis iš Kuršėnų kultūros centro.
Bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja talkose – ne vien sezoninėse, bet ir tokiose, kaip sakoma, esant poreikiui. Ir lapus kartu grėbia, ir po smarkių vėjų nulaužytas šakas renka. Bendruomenės jaunimas skatinamas eiti padėti senjorams – lapų pagrėbti, malkų paskaldyti, kitų darbų nuveikti. Šiupylių mergaitės noriai talkina vietos kapinėse, tvarko apleistus kapelius.
„Pati turiu tris vaikus. Kai paraginu eiti padėti kaimynams, jie pasikviečia ir draugus – taip ratas užsisuka. Jaunimui turi nurodyti kryptį, o paskui jau patys klausia, ką dar galima padaryti“, – džiaugiasi vadovė.
Patenkinta, kad pavyko suburti stiprų branduoliuką – žmonės tiesiog užsikrėtė geriems darbams, patys aktyviausi žmonės atsidūrė reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje.
„O kitiems sakau: jei jūs nenorite arba dėl kažkokių priežasčių negalite padėti, bent į šventes ateikite, palaikykite bendruomenę šitaip, o ne vien nario mokesčiu – savo senimo mes tikrai neverčiame dirbti.“
Pirmieji nariai, nuo kurių bendruomenė prasidėjo, vadovės žodžiais, jau garbaus amžiaus, todėl talkose padėti nebelabai ir pajėgūs.
„Tačiau šie žmonės visada atvertomis širdimis: reikia sūrio – bus, reikia užkandžių – bus, per talkas atvyksta šeimininkė su pilnu puodu – išeiname laimingi ir sotūs.“
Šiupylių kaimo bendruomenė kitais metais švęs įkūrimo 20-metį.
Gruzdžių seniūnijos geranoriškos pagalbos kuriant aplinką šiupyliškiai neatsisako, tačiau stengiasi kuo daugiau nuveikti savo jėgomis – įsitikinę, kad, prieš kažko reikalaudami, pirmiausia patys turi kažką duoti.
Todėl Živilė, grįžusi po darbo Šiauliuose, kone kiekvieną vakarą apeina parką, kad įsitikintų, ar kamuoliai į vietas sudėti, ar šiukšlės surinktos. Jei tvarkos trūksta, bus pokalbis su jaunimu, teks jiems sutvarkyti. Ir vaikų tėvai dėl to nepyksta – bendruomenė yra kaip savas kiemas.
Vieni privalumai
Į bendruomenišką gyvenimą aktyviai jungiasi ir į Šiupylius atvykstantys naujakuriai – pastebima, kad pastaraisiais metais atsikrausto nemažai jaunų šeimų su vaikais. O tai esantis ženklas, kad kaimas neištuštės ir neišnyks.
Žmonės, įsitikinusi pirmininkė, Šiupylius renkasi dėl daugybės privalumų – geros dislokacijos, asfaltuoto kelio, erdvių kiemų, juolab kad viskas ranka pasiekiama – Gruzdžių mokykla ar darželis – vos už 7 kilometrų, iki Šiaulių, kuriuose nemažai gyventojų dirba, – 20 minučių, iki Kuršėnų – panašiai. Savu automobiliu tokie atstumai juokingi, be to, kursuoja ir mokykliniai autobusiukai. Kaime yra bendruomenės namai, parduotuvė, biblioteka.
Jei nauji gyventojai į kaimą atsikrausto, bendruomenės nariai daro žygius su jais susipažinti ir įtraukti į kolektyvą.
„Pernai reikėjo inkilų – vienas naujakurys pasiūlė ir pagamino jų dešimt. Kuo daugiau mūsų, tuo didesnius darbus galima nuveikti. Bendruomenė be žmonių nieko nepadarys.“
