Kai prisikels Prisikėlimo aikštė

Kai prisikels Prisikėlimo aikštė

Kai pri­si­kels Pri­si­kė­li­mo aikš­tė

Va­sa­rio pra­džio­je bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su bend­ro­ve „Šiau­lių plen­tas“, ku­ri re­konst­ruos Šiau­lių mies­to cen­tri­nę Pri­si­kė­li­mo aikš­tę ir jos priei­gas. Net­ru­kus aikš­tės pro­jek­tuo­to­jas Vy­te­nis Ru­do­kas kar­tu su ran­go­vu pra­dės reng­ti dar­bo pro­jek­tą. Pa­ruo­šia­muo­sius dar­bus pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti vos at­ši­lus orams, nes ter­mi­nas to­kiai di­de­lei te­ri­to­ri­jai su­tvar­ky­ti nė­ra pa­ts il­giau­sias – ma­žiau nei dve­ji me­tai.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Re­konst­ruk­ci­jai – dve­ji me­tai

Pa­gal su­tar­tį aikš­tė su priei­go­mis tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ta iki 2019 me­tų gruo­džio, bet V. Ru­do­kas abe­jo­ja, ar iki šio ter­mi­no bus su­spė­ta, nes dar­bų apim­tis la­bai di­de­lė. Pir­miau­siai bus tvar­ko­mos gat­vių at­kar­pos (Til­žės, Var­po, Va­sa­rio 16-osios, Auš­ros alė­jos) ir pa­grin­di­nė ren­gi­nių aikš­tė. Skve­ras prieš Sa­vi­val­dy­bę ku­rį lai­ką dar ne­bus ju­di­na­mas, kad bū­tų kur reng­ti šven­tes.

„Ge­riau­sia bū­tų už­da­ry­ti vi­są cent­rą dve­jiems me­tams, kad dar­bi­nin­kai ga­lė­tų ra­miai dirb­ti, vis­ką pa­da­ry­ti ge­rai, iki ga­lo, ir ta­da ati­da­ry­ti“, – sa­ko ar­chi­tek­tas.

Ta­čiau to­kių dras­tiš­kų prie­mo­nių ne­ža­da­ma im­tis. Pag­rin­di­nės ar­te­ri­jos (Til­žės gat­vės, Auš­ros alė­jos at­kar­pos) bus už­da­ro­mos tik ku­riam lai­kui. Pla­nuo­ja­ma va­sa­rą, kai eis­mas mies­te ma­žiau in­ten­sy­vus.

Kei­sis ren­gi­nių aikš­tės vei­das

Ka­dan­gi Pri­si­kė­li­mo aikš­tė yra vie­nin­te­lė Šiau­lių aikš­tė, pro­jek­tuo­da­mas ją V. Ru­do­kas sie­kęs rea­bi­li­tuo­ti jos uni­ka­lu­mą, kad ji bū­tų at­rak­ty­vi, jau­ki, ati­tik­tų vi­sų po­rei­kius ir lū­kes­čius, ku­rio­je mies­tie­čiai tu­rė­tų vi­sas ga­li­my­bes ir no­rė­tų leis­ti lai­ką ne tik per šven­tes.

Dau­giau­siai dar­bų bus at­lie­ka­ma ren­gi­nių aikš­tė­je. Jos vaiz­das vi­siš­kai pa­si­keis.

Prie Var­po gat­vės at­si­ras ek­ra­no sta­ti­nys-ap­žval­gos aikš­te­lė. Vie­no­je šio sta­ti­nio pu­sė­je (iš gat­vės pu­sės) bus in­for­ma­ci­nis sten­das, virš jo tu­rė­tų at­si­ras­ti me­niš­kas Šiau­lių že­mė­la­pis.

Iš aikš­tės pu­sės sta­ti­nio sie­na at­liks ek­ra­no funk­ci­ją. Ant jo bus ga­li­ma de­monst­ruo­ti fil­mus, šven­čių pro­ga ap­švies­ti Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vo­mis, ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu – mir­gė­ti įvai­rio­mis spal­vo­mis. Ren­gi­nių me­tu prie ek­ra­no bū­tų sta­to­ma sce­na, ki­to­mis die­no­mis čia ga­li įsi­kur­ti lau­ko ka­vi­nė.

Sta­ti­nio vir­šu­je – ap­žval­gos aikš­te­lė su in­for­ma­ci­nė­mis len­te­lė­mis apie ma­to­mus ob­jek­tus. V. Ru­do­kas vi­lia­si, kad gal­būt iš ap­žval­gos aikš­te­lės ma­ty­sis ir „Auk­si­nis ber­niu­kas“.

Vi­sa aikš­tė bus iš­grįs­ta klin­ke­rio ir ak­mens trin­ke­lė­mis. Pa­lei Auš­ros alė­ją kaip aikš­tės ri­ba at­si­ras de­ko­ra­ty­vus ele­men­tas – se­no­jo aikš­tės grin­di­nio ta­kas. Ei­nant link Var­po gat­vės ta­kas virs fon­ta­nu su ver­de­nė­mis kaip bė­gan­čio lai­ko ir at­gi­mi­mo-pri­si­kė­li­mo sim­bo­lis.

Nuo Til­žės gat­vės iki Var­po gat­vės yra be­veik 2 met­rų nuo­ly­dis, iš­ly­gi­nus aikš­tę, nu­si­leis­ti į Var­po gat­vę bus įreng­tos pa­ko­pos. Var­po gat­vė nuo Vil­niaus gat­vės iki Auš­ros alė­jos bus iš­grįs­ta klin­ke­rio ir ak­mens trin­ke­lė­mis kaip pės­čių­jų gat­vės tę­si­nys, ve­dan­tis link aikš­tės.

Be suo­le­lių, gė­lių klom­bų, aikš­tė­je bus ir vai­kų žai­di­mo vie­ta, pro­gra­muo­ja­mas fon­ta­nas, se­nų mies­to fo­to­vaiz­dų eks­po­na­vi­mo sto­vai (iš vi­so aikš­tė­je ir jos priei­go­se nu­ma­to­ma 10 to­kių sto­vų), vie­ta trum­pa­lai­kiams pa­vil­jo­nams sta­ty­ti.

Ar­chi­tek­tas yra su­ma­nęs, kad ap­link fon­ta­ną ga­lė­tų at­si­ras­ti grin­di­nio plokš­tės, ku­rias už tam tik­rą su­mą ga­lė­tų įsi­gy­ti ir jo­se iš­si­kal­ti no­ri­mą už­ra­šą kiek­vie­nas pa­no­rė­jęs. Tik šiai idė­jai įgy­ven­din­ti rei­ka­lin­gas ad­mi­nist­ra­to­rius.

„Jei­gu at­si­ras­tų kaž­kas, kas no­rė­tų ir ga­lė­tų tuo už­siim­ti, bū­tų pui­ku. Įsi­vaiz­duo­kit, jei­gu aš tu­riu to­kią plokš­tę ir pas ma­ne at­va­žiuo­ja sve­čių, kur aš juos pir­miau­siai nu­si­ve­siu? Aiš­ku, į aikš­tę“, – sa­ko V. Ru­do­kas.

Pa­sak ar­chi­tek­to, aikš­tė­je bus ir neiš­baig­tų mo­men­tų, pa­vyz­džiui, mu­zie­ji­nė erd­vė pa­lei Til­žės gat­vę. Čia su lai­ku tu­rė­tų at­si­ras­ti me­ni­niai ak­cen­tai, sim­bo­li­zuo­jan­tys aš­tuo­nis Šiau­lių gy­va­vi­mo am­žius.

Užs­ta­ty­mas rei­ka­lin­gas dėl jau­ku­mo

Daug dis­ku­si­jų ir kai ku­rių šiau­lie­čių pa­si­pik­ti­ni­mo su­lau­kė Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pro­jek­te nu­ma­ty­tas pa­sta­tas prieš Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos pa­sta­tą. Pa­sak V. Ru­do­ko, už­sta­ty­mas nu­ma­ty­tas dar 1999 me­tais pa­tvir­tin­ta­me aikš­tės de­ta­lia­ja­me pla­ne.

Užs­ta­ty­mas prie Auš­ros alė­jos rei­ka­lin­gas tam, kad bū­tų iš­sau­go­tos aikš­tės ri­bos ir bū­tų iš­baig­ta erd­vė, aiš­ki­na ar­chi­tek­tas. To­kia aikš­tė, ko­kia yra da­bar, – per di­de­lė. Pa­sak V. Ru­do­ko, jos plo­tas pri­lygs­ta Mask­vos Rau­do­na­jai aikš­tei. Eu­ro­pi­nės aikš­tės yra kur kas ma­žes­nės.

Kaž­ka­da to­kia bu­vo ir Šiau­lių tur­gaus aikš­tė, ta­čiau Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­go­je su­bom­bar­da­vus mies­tą, dau­gu­ma su­griau­tų pa­sta­tų ne­bu­vo at­sta­ty­ti, tik iš­va­ly­ti griu­vė­siai, o kad erd­vė ne­bū­tų to­kia tuš­čia ir ny­ki, pri­so­din­ta me­džių.

„Ta­da tai bu­vo ge­rai ir pa­tei­si­na­ma, bet da­bar rei­kia at­kur­ti is­to­ri­nę tie­są. Mies­te vis­kas tu­ri bū­ti sa­vo vie­to­se: ir me­džiai, ir pa­sta­tai“, – sa­ko ar­chi­tek­tas.

Vis­gi, ka­da kul­tū­ri­nės pa­skir­ties pa­sta­tas ga­lė­tų at­si­ras­ti prie ko­le­gi­jos, kol kas neaiš­ku.

Prob­le­ma dėl ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tos

Til­žės gat­vė ir Auš­ros alė­ja Pri­si­kė­li­mo aikš­tę da­li­ja į ke­tu­rias zo­nas. Vie­na iš jų – ka­ted­ros priei­gos su Ant­ro­jo pa­sau­lio­nio ka­ro so­vie­tų są­jun­gos ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­ta ir Auš­ros ta­ku, ve­dan­čiu link Sau­lės laik­ro­džio aikš­tės.

V. Ru­do­kas ka­te­go­riš­kas – ka­rių pa­lai­kus iš aikš­tės rei­kė­jo se­niai iš­kel­ti, bet nė vie­na mies­to val­džia ne­si­ry­žo. Ne­ga­na to, pa­lai­do­ji­mo vie­tą per­tvar­ky­ti lei­džia­ma tik mi­ni­ma­liai. Sut­var­ky­mo spren­di­nius ar­chi­tek­tas rengs at­ski­ru pro­jek­tu. Tiks­las – ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tą pa­da­ry­ti vi­zua­liai kuo ma­žiau pa­ste­bi­mą, kad tik atė­jęs prie jos ma­ty­tum, kad čia yra me­mo­ria­las.

Dar vie­nas tiks­las per­tvar­kant ka­ted­ros priei­gas bu­vo iš­tie­sin­ti Auš­ros ta­ką. Jis eis per ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tą. Lei­džian­tis ta­ku že­myn, prie jo įsi­kurs ka­ted­ros ap­žval­gos aikš­te­lė su suo­liu­kais. Neį­ga­lie­siems ir vai­kų ve­ži­mė­liams pra­va­žiuo­ti bus įreng­ti pan­du­sai.

Vie­ta pa­mink­lui bus, trūks­ta tik pa­mink­lo

Pa­sak V. Ru­do­ko, vie­niems pa­mink­lo skve­re prie Sa­vi­val­dy­bės la­bai rei­kia, ki­tiems at­ro­do, kad jis čia ne­rei­ka­lin­gas.

„Ur­ba­nis­tiš­kai čia tu­ri at­si­ras­ti ak­cen­tas ir ne ma­žes­nis, kaip 10 met­rų aukš­čio“, – ti­ki­na ar­chi­tek­tas.

Ka­ted­ros bokš­tas, 16 met­rų aukš­čio vė­lia­vos stie­bas ren­gi­nių aikš­tė­je ir pa­mink­las Tau­tos lais­vei skve­re – tai pa­grin­di­niai aikš­tės ak­cen­tai – do­mi­nan­tės. Pa­sak V. Ru­do­ko, šie ak­cen­tai „kon­so­li­duo­ja erd­vę, su­ku­ria aiš­ku­mą ir jau­ku­mą“. Nuo kiek­vie­no iš šių ak­cen­tų tu­ri bū­ti ge­rai ma­to­mi ki­ti du. Bė­da tik ta, kad nė­ra pa­ties pa­mink­lo.

Pa­sak V. Ru­do­ko, ban­dy­mų or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­są bū­ta ne kar­tą, ta­čiau ban­dy­mai ir lik­da­vo ban­dy­mais. Bū­ta ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų, kai svars­ty­ta, kam tas pa­mink­las iš vi­so tu­rė­tų bū­ti skir­tas, kol ga­liau­siai iš­si­kris­ta­li­za­vo pa­mink­lo Tau­tos lais­vei idė­ja.

Ar­chi­tek­tas ža­da ir to­liau ju­din­ti Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kus, kad kon­kur­sas bū­tų su­reng­tas. Jei­gu tai pa­vyks ir kon­kur­sas vyks sėk­min­gai, gal­būt pa­vyk­tų dar su­spė­ti pa­mink­lą pa­sta­ty­ti iki aikš­tės ati­da­ry­mo. Kol pa­mink­lo nė­ra, ar­chi­tek­tas su­pla­na­vęs tik jo po­sta­men­tą.

Link pa­mink­lo ves grin­di­ny­je įreng­ta švie­sos juos­ta (to­kia pat juos­ta bus įreng­ta ir ren­gi­nių aikš­tė­je, nuo vė­lia­vos stie­bo brė­žian­ti li­ni­ją link ka­ted­ros).

Skve­ras ir to­liau iš­liks ža­liau­sia aikš­tės da­li­mi. Bus iš­pjau­ti tik su­ny­kę me­džiai ir tie, ku­rie la­biau­siai truk­do dar­niai ur­ba­nis­ti­nei struk­tū­rai. Bus pa­so­din­ta nau­jų me­džių, krū­mų ir ki­tų de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų.

Bus daug ne­pa­ten­kin­tų

V. Ru­do­kas nea­be­jo­ja, kad re­konst­ruo­jant aikš­tę ir pa­si­bai­gus re­konst­ruk­ci­jai bus daug ne­pa­ten­kin­tų, tik konst­ruk­ty­vios kri­ti­kos esą kaip vi­sa­da bus ma­ža.

Daug triukš­mo, ti­kė­ti­na kils dėl ker­ta­mų me­džių. Pa­sak ar­chi­tek­to, prieš ke­le­rius me­tus Šiau­liuo­se ap­si­lan­kę ir mies­to cent­ri­nė­je da­ly­je me­džius ver­ti­nę dend­ro­lo­gai iš Lat­vi­jos pa­sa­kė, kad apie 80 pro­cen­tų me­džių yra ser­gan­tys ar su­ny­kę dėl pra­stos prie­žiū­ros.

Me­džių prie­žiū­ra mies­te vi­sa­da bu­vo ko­ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je. Pa­sak V. Ru­do­ko, jie so­di­na­mi bet kur ir bet kaip, ge­ni­mi kaip pa­kliū­va.

Iš­baig­to aikš­tės vaiz­do ne­bus ir dėl lė­šų trū­ku­mo.

„Su tuo, ką mes tu­ri­me, re­zul­ta­to ne­pa­siek­si­me. Čia tik pir­mas eta­pas. Kai at­si­ras ak­cen­tai, ten, kur nu­ma­ty­ta, kai už­si­sta­tys pa­sta­tai ten, kur jie tu­ri bū­ti is­to­riš­kai, at­si­ras erd­vės iš­baig­tu­mas ir jau­ku­mas. Ne­se­niai su­vo­kiau vie­ną da­ly­ką ir nu­si­ra­mi­nau. Mes ne­ver­ti­na­me, mes tik iš­sa­ko­me sa­vo nuo­mo­nę, ver­ti­na lai­kas“, – įsi­ti­ki­nęs ur­ba­nis­tas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Prieš Vals­ty­bi­nės Šiau­lių ko­le­gi­jos pa­sta­tą bus for­muo­ja­mas skve­ras su ža­lio­mis kal­vo­mis ir me­džiais, kad ko­le­gi­jos kie­mas įgau­tų jau­ku­mo, pri­va­tu­mo. Pa­lei Auš­ros alė­ją bus įreng­ta 28 vie­tų au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė su įva­žia­vi­mu iš Var­po gat­vės. Prie Var­po gat­vės – 20 vie­tų au­to­mo­bi­lių ir tu­ris­ti­nių au­to­bu­sų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė su mo­du­li­niu vie­šuo­ju tua­le­tu.

Skve­re prie Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­liks da­bar čia esan­čio po­že­mi­nio vie­šo­jo tua­le­to. Ant­že­mi­nė jo da­lis virs skve­ro te­ra­sa, o rū­sys – pa­gal­bi­nė­mis pa­tal­po­mis (pa­si­dė­ti šva­ros, ap­lin­kos prie­žiū­ros prie­mo­nėms). Prie bu­vu­sio tua­le­to bus pa­sta­ty­tas mo­du­li­nis tua­le­tas.

Rep­re­zen­ta­ci­nė zo­na – skve­ras prieš Sa­vi­val­dy­bę – kei­sis be­ne ma­žiau­siai. Iš jo bus iš­kel­tas fon­ta­nas, cent­ri­nė da­lis bus iš­grįs­ta ba­zal­to trin­ke­lė­mis, skve­ro ga­le nu­ma­to­ma pa­mink­lo Tau­tos lais­vei vie­ta.

Ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas sako, kad iš da­bar Pri­si­kė­li­mo akš­tė­je au­gan­čių me­džių liks tik ke­tu­ri pa­mink­li­niai ąžuo­lai pa­lei Til­žės gat­vę ir du se­ni kle­vai pa­lei Var­po gat­vę. Vi­sa aikš­tė bus iš­grįs­ta trin­ke­lė­mis ir bus skir­ta ren­gi­niams, mu­gėms, kil­no­ja­moms lau­ko ka­vi­nėms, lau­ko ki­no teat­rui ir ki­tiems su­ma­ny­mams.

Skulp­tū­ra „Se­ne­lis su anū­kais“ iš­liks to­je pa­čio­je vie­to­je.

„Aš neat­ve­siu mies­tie­čių į aikš­tę, aš ga­liu su­kur­ti tik prie­lai­das, pa­grin­dą jiems atei­ti čia ir da­ry­ti, ką no­ri. Kur­ki­me tra­di­ci­jas! Da­ry­ki­me ko­kias nors fab­ri­ko die­nas, kur sa­vo pro­duk­ci­ją ga­lė­tų pri­sta­ty­ti įvai­rios šiau­lie­tiš­kos įmo­nės“, – sa­ko Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pro­jek­tuo­to­jas, ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas.

Vy­te­nio RU­DO­KO pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

Taip po re­konst­ruk­ci­jos tu­rė­tų at­ro­dy­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ren­gi­nių erd­vė.

Ka­ted­ros bokš­tas, 16 met­rų aukš­čio vė­lia­vos stie­bas ren­gi­nių aikš­tė­je ir pa­mink­las Tau­tos lais­vei skve­re – tai pa­grin­di­niai aikš­tės ak­cen­tai – do­mi­nan­tės.