Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Kai neliks riebių kalakutų, paskers ir višteles
Šiaulietis Seimo narys socialdemokratas Andrius Šedžius, į didžiąją politiką atėjęs iš verslo, įsitikinęs, jog valstybės biudžetą toliau karpant galima sulaukti tik socialinio sprogimo. Jo nuomone, išeitis — kuo greičiau skolintis trūkstamus milijardus iš Tarptautinio valiutos fondo.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Siūlo nebijoti skolintis
— Po antikrizinių biudžeto karpymų Vyriausybė vėl teikia Seimui projektą milijardais litų mažinti biuždeto išlaidas? Ką apie manote?
— Baisi situacija, net pati valdančioji dauguma išsigando teikti tą projektą prieš šventes. Prašo mažinti biuždetą 3,5 miljardo litų. Neabejojama, kad po Prezidento rinkimų — birželį — dar 2 miljardus litų paprašys braukti.
Mes ritamės nuo tokio skardžio, kad baisu. Reikia ne biudžetą mažinti ir atlyginimus karpyti. Blogai, kad valstybiniame sektoriuje tokie dideli atlyginimai, bet juos sumažinus, mažės „Sodros“ biudžetas. Iš ko mokės pensijas, pašalpas? Tas taupymas iš karto smogs antru lazdos galu.
Po didžiojo 20-tuko viršūnių susitikimo nuspręsta skirti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 50 milijardų eurų Rytų Europos šalių ekonomikoms gelbėti. Tai Vyriausybė vietoj to, kad pasiskolintų iš TVF ir nemažintų biudžeto, daro atvirkščiai. Iš pradžių, išskersime riebius kalakutus, paskui ateis eilė kūdoms vištoms, po to ir fermas teks nugriauti.
Nereikia bijoti skolinimosi iš TVF. Juoba kad, anot latvių ekonomisto Smirnovo, nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija, net Lenkija nesugebėtų atiduoti milijardinių paskolų TVF. Kokia išvada? Tos paskolos būtų nurašytos. Juk esame vienoje Europos Sajungos ekonominėje erdvėje. Pasibaigus sunkmečiui, vargu, ar kitoks sprendimas būtų priimtas.
— Tai manote, kad išplauksime didžiųjų ES šalių sąskaita?
— Kito varianto, kaip skolintis iš TVF, nematau. Kitaip sulauksime socialinio sprogimo. Atlyginimus sumažinti valdininkams, teisėjams — tai tik gražiai iš šalies skamba. Esminė problema — daryti ne taip, kad nebūtų turtingų, o taip, kad nebūtų vargšų.
Kaip pinigai uždirbami, negalvojama
— Atėjote į Seimą iš verslo. Koks įspūdis?
— Jau pirmą savaitę mane šokiravo tai, kad pasitvirtino teiginys, jog „politikai pinigų neuždirba, juos tik leidžia“. Seime stebina atotrūkis nuo realybės.
Daug kalbama apie bendrąjį vidaus produktą (BVP). Bet kas realiai yra tas BVP, kaip jis sukuriamas, drįstu teigti, daug politikų nė nežino. Atėję ne iš verslo nė nesuvokia, kaip po kruopelytę, sunkiai dirbant, suplaukia tie milijardai į biudžetą.
— Kokius klausimus keliate?
— Pirmiausia dėl ekonominės padėties. Iš kur Vyriausybė ketina surinkti biudžeto pajamas? Atsakymo nėra.
Pernai iš beveik 27 milijardų litų biudžeto tik 600 milijonų litų deficitas buvo. Tokį palikimą perdavė keturiolikta Vyriausybė. „Mažeikių naftos“ akcijas pardavus, balansas galėjo būti nulinis. Bet ši Vyriausybė po trijų pirmųjų šių metų mėnesių turi jau vieno miljardo litų biudžeto skylę.
Baisiausia, kad biudžetas dabar renkamas išeitinių pašalpų sąskaita. Nedarbas per tuos tris pirmuosius mėnesius augo 6 procentais. Žmonėms buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos už vieną, du ar daugiau mėnesių. Tai dėl to surenkamas gyventojų pajamų mokestis, kurio dalis biudžete yra didžiausia.
Pagal blogiausią scenarijų balandžio pabaigoje nedarbas išaugs iki 20 procentų. Kas penktas bus bedarbis.
Iš ko pajamos bus surenkamos gegužę, birželį? Verslą situacija veda į bankrotą. Valstybę — taip pat.
Daugelis garsių politikų taip ir guodžiasi: „Latviams yra blogiau“. Bet mums nuo to ne geriau.
Latviai gavo paramą iš TVF, tačiau ją ėmė „pravalgyti“. Paskolą reikia imti investicijoms.
Kitas dalykas. Iš kur apskritai dar Lietuva galėtų pasiskolinti pinigų? Ypač, kad iš pat pradžių apie biudžeto skylę tiek skelbtasi: tai bus du, tai penki miljardai. Šnekėjo visi, kas ką norėjo, — be jokios atsakomybės prieš Lietuvos žmones ir prieš investuotojus. Jiems gi kiekviena premjero ar ministro išsakyta frazė pateikiama.
Penkių milijardų skylė, turint tik apie 27 milijardų litų biudžetą, įbaugina. Nenuostabu, kad toks pliurpimas privedė prie to, kad Lietuvai buvo sumažinti skolinimosi reitingai.
Jeigu įmonės savininkas visiems aiškins, kad „mes bankrutuojame, pinigų neturime, tuoj tuoj užsidarysime“, po to prašys banko paskolos, tai koks bankas su juo norės turėti reikalų. Su šalimi — tas pats.
Valdančiojoje daugumoje jau atsirado trintis, nes net jie laikomi nežinioje. Vyriausybė yra atitrūkusi nuo Seimo.riausybe, tuo, ką ji daro.
Algas mažinti, bet ne eiliniams
— Bet vis dėlto reikia valstybės sektoriaus išlaidas mažinti?
— Reikia daryti, bet ne eilinių valstybės tarnautojų, o valstybės įmonių ir įstaigų vadovų. Kai šiandien ligoninės direktorius uždirba 26 tūkstančius litų, urėdas — apie 22 tūkstančius, registrų centro vadovas — 20 tūkstančių litų, tai nėra normalu.
Šiaulių savivaldybė, pavyzdžiui, švaisto lėšas turėdama du mero, du direktoriaus pavaduotojus. Pirmiausia, po vieną turėtų atleisti. Per kadenciją taip vienas milijonas litų išmetamas vėjais.
Seimo narių atlyginimai yra per dideli krizės laikotarpiu, nematau problemų juos mažinti. Bet valstybėje pilna tarnautojų, kurie gauna penkis šešis kartus didesnį atlyginimą.
Taupyti investicijoms — tai toliau gilinti ekonominę krizę, kuri tuoj peraugs į socialinę. Reikia skatinti investicijas, skolintis ir investuoti į tas sritis, kurios duoda darbo žmonėms.
Mes turime pranašumų prieš senasiąs ES nares, nes turime daugybę tokių darbų, kuriuos anksčiau ar vėliau turėsime padaryti. Kiek vien žvyrkelių reikia išasfaltuoti. Jeigu jos turėtų tokią problemą, tai dabar pirmiausia to imtųsi. Bet mums geriau atleisti 4000 kelinininkų.
— Ar pritariate savo frakcijos kolegų nuomonei, kad reikia mokesčių reformą stabdyti?
— Aišku, kad reikia. Iš tų per naktis priimtų įstatymų nebuvo nė vieno, kurį reikėjo priimti ir kuris būtų davęs teigiamą rezultatą. Trijų— keturių mėnesių pakanka suprasti, kad yra padaryta klaida.
PVM padidinimas maisto produktams, spaudiniams, akcizo — degalams davė vienintelį efektą — važiuojame apsipirkti į Lenkiją.
Seimo narių sumažintų perpus
— Ar vėl kandidatuotumėte į Seimą?
— Vėl stengčiausi, kad būčiau išrinktas. Ypač kai pamačiau, kaip yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Žinau, kokius didelius mokesčius pats mokėjau, būdamas verslininku, ir kokius moka tos įmonės, kurių savininkas esu. Mane stebina Seimo nariai, kurie į įstatymų svarstymą ateina neįsigilinę, kolegų posėdžių salėje klausia: „Kaip balsuoti?“
Rima Baškienė pateikė siūlymą, kad Seime gali būti 71 narys — perpus mažiau. Tam pritariu.
Dabar tiek yra parlamentarų vienmandatininkų. Būtų tik viemandatėse apygardose visi renkami, didesnę atsakomybę prieš rinkėjus jaustų. Kokia dabar atsakomybę jaučia tie, kurie yra išrinkti pagal partijų sąrašus? Kur jų rinkiminė apygarda? Sako: „Mano rinkiminė apygarda visa Lietuva“. Tai man labai primena frazę: “Moi dom — sovietskij sojuz“ (lietuviškai: “Mano namai — tarybų sąjunga“ — red. past.).
PARLAMENTARAS: Andrius Šedžius Seime negauna atsakymo, iš kur Vyriausybė ketina surinkti biudžeto pajamas, kai verslas stoja, o bedarbių greitai gali būti ir 400 tūkstančių ?
Jono TAMULIO nuotr.
