Naujausios
Kaliausių „manija“ užvaldė Žagarę
Žagarė ir jos apylinkės (Joniškio rajonas) jau savaitę apimtos kaliausių „manijos": jas, įdėdami šlakelį fantazijos ir gyvenimo realybės siužetų, kuria vietos gyventojai, miesto svečiai ir „Kaliausių fabrikėlio“ lankytojai.
Žmonės iš Žagarės, Stungių, Joniškio, Latvijos, Airijos ne tik papuoš savo kiemus, bet šiandien dalyvaus Vyšnių festivalio bendrame kaliausių šokyje ir bandys patekti į Lietuvos rekordų knygą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kaliausių ritmu
Nuo pirmadienio Žagarė gyvena kaliausių ritmu. Viena po kitos rytais ar vakarais jos netikėtai išdygsta prieš akis miesto gatvėmis keliaujančiam vietos gyventojui ar atvykėliui, keldamos šypsenas ir nuostabą.
Prieš kelerius metus joniškietės tautodailininkės, lėlininkės Aušros Petrauskienės pasiūlyta idėja per Vyšnių festivalį kiemus, namus, sodus puošti stilizuotomis paukščių, pulkais puolančių vyšnių uogas, baidyklėmis, prigijo ir tapo tradicija.
„Žagarė nuo seno garsėja vyšniomis, žmonės jas gausiai augina, tad kaliausių būtinai reikia, kad atsigintų nuo špokų. Kaliausės man atrodo tokios paprastos, mielos, bet kasmet norisi kitokio stiliaus, formų, naujovių,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė A. Petrauskienė.
Daugiavaikė kaliausių šeima
Patraukiame per miestą.
Švėtės gatvėje negyvenamoje sodyboje besiruošianti moteris, visą kiemą nuklojusi senais, nebevilkimais, bet spalvingais rūbais, juokauja norinti savo sūnų pagaliau apvesdinti, tad jam parinks tinkamą pačiutę.
Netrukus kieme iškyla jaunieji ir išsimėčiusi, lyg po rimto „baliaus“, kaliausių palyda.
Prie ambulatorijos komplekso dviejų butų balkonų iškyla aukštai iš krūmo besidairantis vyriškis, o apačioje laukia daili panelė pūsta suknia.
Beveik pačiame Petro Cvirkos gatvės gale netoli Žvelgaičio kalno iš tolo švyti petunijų, surfinijų žiedais išpuošta sodyba. Ne mažiau spalvingai ir įspūdingai atrodo šiame fone įsitaisiusi „daugiavaikė šeimyna": kaliausė tėvas, kaliausė motina, ir aštuoni vežimėlyje įtupdyti vaikai.
„Mažas lėlytes – vaikus – pasiuvo mano pažįstama Stasė Šniukienė. Patys kūrėme tėvą su mama. Zigmantas (vyras – aut. past.) sakė užsiimsiantis vyriškais reikalais, tad nuo aukšto nuėmė „bačką“ ir padėjo prie „šeimininko“, na, o aš suradau seną močiutės siuvinėtą staltiesę, vyro mamos austą rankšluostį su inicialiais ir įdaviau „šeimininkei“ kočėlą. Dar "liktarną" pastatėme su naktį šviečiančiu žibintu, kad tamsoje gražiai atrodytų,“ – kaliausių šeimos siužetą nupasakoja Rima Staponkienė.
Nuo sportininkų iki virėjų
Tolėliau einant pasitinka „pora": moteriškė prisėdusi pailsėti, o vyriškis puikuojasi ant krūtinės kabančiais medaliais.
Kaimynystėje vaiposi viena pati raudonlūpė, žaliaplaukė viliokė, sumetusi koją ant kojos, pasipuošusi karoliais ir apyrankėmis.
Sodyboje ties turgaviete skuba du sportininkai – su paspirtuku ir dviračiu.
Kęstučio gatvėje pataikyta tiesiai į temą – prisėdusi virėja dideliame puode maišo vyšnių uogienę.
Kalno gatvėje kaliausių bene daugiausia. Čia galima pamatyti dar vieną jaunąją su balta suknele, ilgaplaukę, išėjusią pasivaikščioti po sodą.
Iš kitos gatvės pusės dalgiu grūmoja giltine virtusi kaliausė, o netoliese nuo jos slapstosi grėbėjėlė, „sugrėbusi“ visą glėbį vyšnių.
Lauko gatvėje iš šieno ritinių pastatyta už namą aukštesnė kaliausė su šakėmis rankoje. Vilniaus gatvėje susibėgo visa kaliausių giminė.
Prisijungė Žvelgaičių kaimas
Kaliausių „manija“ pirmą kartą užsikrėtė prie Žagarės prisišliejusio Žvelgaičių kaimo gyventojai.
Seniūnaitė Regina Gužauskienė sukvietė kaimo iniciatyvinę grupę, siūlydama įsijungti į akciją siekiant kaliausių Lietuvos rekordo.
„Jei dėl rekordo, – darysime, sutiko moterys. Suskaičiavau jau 23 kaliauses,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo R. Gužauskienė.
Žvelgaičių kaime šiomis dienomis sutiksi ant ūkio pastato stogelio įsitaisiusį artoją su plūgu, žveją, iš vonios ištraukusį įspūdingą žuvį, į gimtadienį su balionu ir gėlėmis išsiruošusią damutę, meiliai po medžiu susiglaudusią porelę, į miestą išsiruošusį dviratininką, damą su šuniuku...
Žmonės kurdami, panaudoja nebedėvimus rūbus, kuriuos prikemša šieno, skudurų arba popieriaus. Vieni veidus išpaišo dažais, kiti akis, lūpas iškerpa iš odos, kartono, treti – įsiuva sagas. O kokią žinią kaliausė skelbs, priklauso jau nuo kūrėjo išmonės.
Kaliausės gigantės
Devynios įspūdingos penkių metrų aukščio kaliausės slapstosi parkelyje prie Socialinių paslaugų centro Vaikų globos namų. Jei ne raudonos uogos, tarsi karoliai ant krūtinių, jos, lininės, prikimštos šieno, beveik susilietų su gamta.
„Tai mūsų gigantės, – šypsosi „Kaliausių fabrikėlio“ sumanytoja Aušra Petrauskienė. – Dirbome gal dešimt žmonių pamainomis.“
Fabrikėlyje vaikai ir suaugusieji keičia vieni kitus. Kas pasigamina „dviejų minučių kaliausę“ (mokytoja prieš akis pademonstruoja, kad įmanoma taip greitai ją sukurti), o kas mokosi lopus siūti.
500 kaliausyčių
Lininių lopų šiuose namuose pridėtos kelios dėžės. Taip pat ir senų drabužių. Lopų siuvimo kursai sulaukia nemenko dėmesio. Jais gražinami kaliausių rūbai.
„Aš papuošiau suknelę,“ – rodo Žagarėje gyvenanti Agota Galkauskytė, kartu atsivedusi pusbrolį iš Latvijos Eduardą Bražą.
Iš Airijos į Vyšnių festivalį su šeima atvykusi kraštietė Laima Benedikta Jarulytė-McSherry taip pat prisideda prie lopų siuvimo ir kaliausių gaminimo.
„Pamenu, vaikystėje soduose kaliauses statydavome praktiniais sumetimais, kad išbaidytų paukščius. Jos kartais būdavo apkabinėtos skardinėmis, kad garsiai taukšėtų,“ – prisiminė L. B. Jarulytė -McSherry.
Iš ryto buvo atlėkusi penkių žmonių kompanija iš Stungių kaimo. Norėjo tiesiog padėti papuošti Žagarę paukščių baidyklėmis.
Fabrikėlyje sukrauti penki šimtai ruošinių – pagalių, iš kurių rišama kryžma, po to aprengiama ir prikišama šiaudų. Guli nendrių kaugė. Šių medžiagų, o taip pat lininių skiaučių, parūpino Žagarės regioninio parko direkcija.
„Šie penki šimtai kaliausių bus greitai gaminami ne tik namuose, bet ir pačioje šventėje šeštadienį,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Aušra Petrauskienė.
Siurprizai ir rekordo siekimas
Šiandien atvykusių į Vyšnių festivalį ir tinkamai nepasiruošusių laukia netikėtos kaliausių vilionės.
Mugėje iškart prisistatys „psichologas“, kuris įvertins būklę, ar žmogus pasiruošęs renginiui, ar ne.
"Gydytojas" skirs ypatingų vaistų, kurių sudėties neišduoda, bet viena sudedamųjų dalių gali būti ir vyšnių kauliukai. Taip pat prisiūs festivalio lankytojams lopų ant rūbų ir padarys kaliausių makiažą.
Pastarojo paslapčių prieš kurį laiką fabrikėlyje jau mokėsi Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialo mokiniai.
Gyvos ir dirbtinės kaliausės kartu šoks masinį joniškietės Rasos Kazimieraitienės parengtą šokį ir bandys patekti į Lietuvos rekordų knygą. Kol kas kaliausių rekordo šioje knygoje nėra užfiksuota.
Autorės nuotr.
ŠEIMYNA: Rimos ir Zigmanto Staponkų sodyboje – visa daugiavaikė šeimyna.
IDĖJOS: Aušra Petrauskienė, įkūrusi „Kaliausių fabrikėlį“, šiemet norinčius moko ir lopų siuvimo meno.
KATINAS: Kaliausė– katinas džiaugiasi pagavęs žuvį.
DAMA: Balta dama kažkodėl nepatenkinta.
JŪREIVIS: Kaliausė išsiruošė paplaukioti Švėtės upe.
PASIVAIKŠČIOJIMAS: Pasivaikščioti išėjo dama su šuniuku.
GIMINĖ: Susirinko visa kaliausių giminė.
GREITIS: Tokias kaliauses Aušra Petrauskienė vadina „dviejų minučių kaliausėmis“, nes tiek laiko užtrunka vieną pagaminti.
ATVYKUSI: Laima Benedikta Jarulytė-McSherry (kairėje) į Vyšnių festivalį atvyko net iš Airijos ir užsuko į lopų siuvimo kursus.
VAIKAI: Žagarietė Agota Galkauskytė „Kaliausių fabrikėlyje“ lankosi jau antrus metus, šiemet siūti lopų ji atsiveda ir pusbrolį Eduardą Bražą.
GIGANTĖS: Socialinių paslaugų centro Vaikų globos namų parkelyje iškilo devynios gigiantiškos penkių metrų aukščio kaliausės.
ŠEIMININKAI: Abu šeimininkai susėdo prie stalo.
GRAŽUOLĖ: Viename iš skersgatvių į praeivius žvelgia žaliaplaukė, papuošalais apsikarsčiusi „gražuolė“.
GRĖBĖJĖLĖ: Genovaitė Ramutienė virš krūmo iškėlė kaliausę–grėbėjėlę.
STEBĖJIMAS: Praeinant Švėtės gatve stebite ne tik jūs, bet ir jus kažkas stebi.
AKTYVUMAS: Žvelgaičių seniūnaitė Regina Gužauskienė džiaugiasi, kad kaimo gyventojai aktyviai įsijungė į kaliausių rekordo siekį ir iki šiandienos jau buvo pastatę 20 kaliausių.
LAIMIKIS: Vieno Žvelgaičių kaimo daugiabučio namo gyventojai pasodino žveją, galintį pasigirti vonioje sugautu didžiuliu laimikiu.
NEAPSISPRENDUSI: Ši kaliausė neapsisprendė, ar eina žaisti badmintono, ar į pasimatymą su gėlėmis.
PARDUOTUVĖN: Pasiruošusi į parduotuvę apsipirkti.
AUKŠTOJI: Lauko gatvėje iškilo už namą aukštesnė kaliausė iš šieno ritinių.
MOKINUKAS: Kaliausė išsiruošė į mokyklą.
PORELĖ: Meili porelė stabtelėjo po medžiu Žvelgaičiuose.
PONIUTĖ: Savimi patenkinta poniutė.
SĖDINTI: Gražuolė kaliausė Aušros gatvėje prisėdo ant kėdės.
VAINIKAS: Kaliausė pasipuošė gėlių vainiku.
DEGINASI: Kaliausės irgi nori įdegti.
ARTOJAS: Išėjo lauko arti.
KARININKAS: Nežinia iš kurio karo grįžta šis karininkas.
MATYMAS: Nuo tvoros geriau matyti...
VERPIMAS: Kaliausė gali pamokyti ir verpti rateliu.
JAUNOJI: Kalkių gatvėje jaunoji laukia jaunikio.
VYŠNIUKAS: Sandra Budriuvienė su anūke Daniele sukūrė kaliausę–vyšniuką.
