Joniškio ligoninei trūkstant gydytojų teks keisti darbo režimą

Archyvo nuotr.
Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas sakė, kad rajono ligoninėje be galo sunku dirbti, anksčiau net nemanė, kad taip gali būti, bet mato prasmę čia dirbdamas.
Joniškio rajono savivaldybės Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje kalbėta apie permainas Joniškio ligoninės veikloje nuo balandžio mėnesio, trūkstant gydytojų ir daliai netrukus išeisiant į pensiją tenka pertvarkyti darbą. Ligoninės direktorius Martynas Gedminas taip pat užsiminė ir apie naujas paslaugas vaikams, nuo birželio perimamą maitinimą į savo rankas, atsakinėjo į politikų klausimus apie ligoninės ateitį, kito personalo (ne gydytojų) darbo vietas, gydytojų pritraukimo problemas ir kt.

 

85 procentai paslaugų išliks

Ligoninės diektorius Martynas Gedminas Sveikatos Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje priminė, kad šią vasarą baigiasi licencija 3 iš 4 rajone gerai žinomų terapeutų (su dviem atsisveikinama gegužės gale, su dar vienu – birželį) ir, nors jie dar galėtų dirbti, nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį, tad tenka keisti įstaigos veiklos modelį.

Situacija nesikeistų, jeigu būtų įmanoma prisikviesti naujų gydytojų į išeinančiųjų vietas, tačiau tai labai sudėtinga, nes Šiaulių regionas, o tuo labiau – Joniškis visada buvo ir išlieka nuošaliau. Labiausiai patrauklūs universitetinių klinikų miestai – Vilnius, Kaunas, taip pat dabar gydytojus vilioja Klaipėdos ligoninė. Panevėžys irgi patrauklesnis, nes gerai ir greitai pasiekiamas iš Vilniaus ar Kauno.

Žiūrint į Joniškio ligoninės statistiką, apie 85 procentai paslaugų, kas buvo atliekama, išliks. Tie pacientai, – nesvarbu ar jaunesnio, ar vyresnio amžiaus, – kuriems dėl sveikatos negalavimų reiktų atsigulti į ligoninę, bet nėra didelės pablogėjimo rizikos, dieną atvežti į Skubios pagalbos skyrių, bus guldomi į Slaugos skyrių ir reikalingas paslaugas gaus per Dienos stacionarą, Slaugos paslaugos irgi išlieka. Tačiau maždaug 15 procentų ligonių, kurių atvejai sudėtingesni, reanimacijos reikalaujančios būklės, gydytojų stebėjimas per naktį, bus vežami ir guldomi į Šiaulių ligoninę. Ligoninės direktoriaus teigimu, tokių sunkesnių pacientų per savaitę įprastai pasitaiko 2–3.

Kito personalo reorganizacijos kol kas nebus

Skubios medicinos pagalbos skyrius dirbs nuo 8 iki 20 valandos ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Naktimis skyrius nedirbs.

„O kas bus su pacientu, kuriam nematysite grėsmės sveikatai ir paguldysite į Slaugą, o ten begulint situacija staiga pablogės?“ – klausė Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Marcijonas Urmonas.

„Slaugytoja visada galės susiskambinti telefonu su gydytoju. Jei kas, bus kviečiama greitoji medicininė pagalba“, – paaiškino ligoninės vadovas.

Komiteto narę N. Valuckienę domino: kas, faktiškai nelikus Vidaus ligų skyriaus, laukia kito dirbančio personalo? Ar visos investicijos į gydytojų pritraukimą pasiteisino, jei vis tiek nepavyksta dabar trūkstamų gydytojų prikviesti? Gal tą pritraukimo programą reiktų keisti?

Ligoninės direktorius patvirtino, kad Vidaus ligų skyriaus personalo reorganizacija dabar nenumatoma. Du žmonės planuoja išeiti į pensiją, keli prisijungs prie plečiamų ambulatorinių paslaugų, kiti išlieka. Gal kiek ir prabanga turėti Slaugos skyriuje su 21 ligoniu du slaugytojus dieną ir naktį, kai kitose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Klaipėdos hospise vienas slaugytojas lieka su 40 pacientų, bet kol kas taip lieka.

Investicijos, pagal M. Gedmino, pasitvirtino, nes išspręsta galėjusi anksčiau įvykti ligoninės griūtis, be to, trys dirbantys šiauliečiai gydytojai save tiesiogiai tapatina su Joniškio ligonine ir tai didelis pasiekimas.

N. Valuckienė pastebėjo, kad Joniškio ligoninė ne kartą buvo pateikiama kaip pavyzdinė rajono ligoninė, netgi buvo kalbama, kad planuojama atidaryti vaikų ligų skyrių. Tad viltys sukeltos labai didelės, bet...

„Dėl vaikų skyriaus, – čia ne daktarų bėda, bet Joniškio bėda. Joniškyje nėra tiek vaikų, kad reikėtų vaikų skyriaus. O dėl tos pavyzdinės (ligoninės)... Lietuvoje turbūt yra neįprasta, tačiau bet kur kitur, – JAV, Kanadoje, Vokietijoje ar Belgijoje, kur pažiūrėtumėte, visur yra tas pats: rajono ligoninė – taip, veikia, bet ten naktį nebūna gydytojų. Ir čia yra ateitis. Bet mano, kaip vadovo pozicija, kad Joniškio ligoninė ir išliks pavyzdinė tokio lygmens ligoninė, nes bus Dienos chirurgijos paslaugos, Dienos stacionaras, kurio kitur nėra, ir slaugos paslaugos, o skubi pagalba, ji irgi bus, mes priimsime pacientus“, – teigė direktorius.

Apie Joniškio ir kitas ligonines

Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje dalyvavo ir keletas kitų komitetų narių. Viena jų, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Rimantė Misiūnienė direktoriui adresavo net tris aktualius klausimus: kodėl kaimyninės Pakruojo ir Akmenės ligoninės turi Vidaus ligų skyrių, o Joniškis neturės? Sveikatos apsaugos ministras giriąs Joniškio ligoninę, bet kodėl pas antrinio lygio gydytojus specialistus konsultacijos Akmenėje, Pakruojyje gaunamos per 2–3 dienas, o Joniškyje reikia laukti du tris mėnesius? Ar tiesa, kad ligoninės direktorius M. Gedminas yra ir kitos medicinos įstaigos Kaune bendrasavininkas ir jei taip, ar gydytojas nepaliks Joniškio?

„Jūsų įvardintose ligoninėse tos paslaugos nėra, yra „iškamša“, kuri netikra ir aš galiu tai pagrįsti, nes tų rajonų gyventojai pas mus atvažiuoja paslaugų gauti (širdies ritmo atstatyti ir pan.)“, – atsakydamas teigė viešai transliuojamame posėdyje Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.

O gydytojų specialistų paslaugų, pasak jo, Joniškio ligoninėje reikia palaukti, nes pacientai turi teisę rinktis, kur gydytis ir į Joniškį jie atvažiuoja iš viso regiono, net iš toliau, pavyzdžiui, Telšių.Tačiau artimiausiu metu bus sprendžiama ši problema, kad Joniškio rajono pacientai galėtų greičiau patekti pas pageidaujamą specialistą.

Direktorius patvirtino esąs mažosios bendrijos „Olm Klinika“ bendrasavininkas. Sparnų kelti, kol kadencija nesibaigs (dar liko 2,5 metų), jis sakė nesiruošiąs, dėl antros kadencijos dabar negalėtų aiškiai atsakyti. Čia (Joniškio ligoninės – aut. past.) jo likimas priklauso ir nuo steigėjų (savivaldybės tarybos), o ten, minėtoje klinikoje – nuo jo paties. Be to, per tuos kelerius likusius metus dar daug kas gali pasikeisti, o rajono ligoninėje tikrai be galo sunku dirbti.

„Tačiau čia dirbdamas matau labai daug prasmės. Manau, kad reikia suteikti paslaugas žmonėms, kurie stojo į Baltijos kelią ir uždirbo man nepriklausomybę ir laisvę, ir aš jaučiu tam pareigą“, – teigė M. Gedminas.

Keletas naujovių

Ligoninės direktorius taip pat papasakojo apie kitas laukiančias naujienas. Pavyko rasti gydytoją pediatrą ir nuo gegužės arba birželio mėnesio bus teikiamos ankstyvosios raidos dienos stacionaro paslaugos vaikams.

Taip pat – nuo birželio mėnesio ligoninė perima maitinimą į savo rankas, nes kai ateina viešuosius pirkimus laiminčios įmonės, kurios tiesiog dempinguoja kainą, kokybė nėra gera. Ligoninės Slaugos skyriuje atsižvelgiant į atsiliepimus kas mėnesį pastebima, kad kitos paslaugos vertinamos aukštai, o maitinimas siekia tik 5–6 balus iš 10, tad nors ligoninė, direktoriaus teigimu, turi rūpintis medicininiais reikalais, o ne apsikrauti pirkimais, sandėliais ir kitkuo, teks tai daryti.