Jei iškris medikai – ką darys ligoniai?

Archyvo nuotr.
Vy­gan­das Su­da­ris, Pak­ruo­jo li­go­ni­nės di­rek­to­rius, tei­gia, kad iš mi­nis­te­ri­jos su­lau­kia tik raš­tų ir įsa­ky­mų.
Sveikatos apsaugos ministras visuomenę ramina: šalies ligoninės apsaugos priemonėmis aprūpintos pakankamai. Valdžioje nesantieji skambina pavojaus varpais: rajonų ligoninėse situacija kritinė.
Kuo iš tiesų gyvena mažosios gydymo įstaigos? To „Šiaulių kraštas“ ketvirtadienį teiravosi Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo, Pakruojo ligoninės direktoriaus Vyganto SUDARIO.

„Nieko nesulauksime, kol nesiimsime iniciatyvos„

– Dėl ligoninių turimų apsaugos priemonių girdime prieštaringos informacijos. Tad turi jų rajonų ligoninės ar neturi? Pavyzdžiui, jūsų?

– Apsaugos kombinezonų turime. Po savaitės laukiame atvežant respiratorių, nes jų neturime nė vieno. Akinių turim, medicininių kaukių pagal šiandieninę situaciją turime pakankamai.

Tik vakar, trečiadienį, atsirado galinčių pasiūlyti šių priemonių – Kinija lyg ir vėl pradeda dirbti. O savaitės pradžioje visur buvo vien nuliai. Tačiau kainos žiauriai sukilusios.

Respiratoriai FFP2, kurie kainuodavo du eurus, dabar kainuoja penkis, aukštesnio apsaugos lygio – dar brangiau. Yra ir po 15-19 eurų. Tiekėjai ir kainos labai keičiasi, sunku ir įvardinti.

Kai buvo paskelbta ekstremali situacija, pradėjom patys visur ieškoti reikalingų priemonių. Šiaip ne taip gavome apsauginių kostiumų.

Situacija dėl apsaugos priemonių visur panaši. Kol buvome maitinami pažadais, kad čia visko bus, laukėme. Bet galiausiai supratom, kad nieko nesulauksim, kol patys nesiimsime iniciatyvos.

Dabar jau patys tuo rūpinamės. Netgi ekspres tyrimo testais. Aišku, jie yra ne tokie tikslūs, kokie atliekami laboratorijose, tačiau turėsime nors tokį išaiškinamumą.

Pradėjome veikti savarankiškai, kas kartais yra kur kas efektyviau.

– Iš kokių lėšų įsigyjate apsaugos priemonių?

 – Bent mes dabar perkame iš savų lėšų. Bet visas sąskaitas kaupiame ir jas pateiksime savivaldai. O jau ji tegul jas siunčia Vyriausybei.

Patys perkame priemones, nes tai susiję su galimu ligos protrūkiu. Geriau jau mes būsime apkaltinti, kad prisipirkome jų, nors ir nieko nebuvo. Bet jeigu įvyktų blogasis scenarijus, aš tikrai jausčiausi kaltas, jei nieko neturėčiau.

„Baikim skaičiuoti, kiek kartų gydytojas nenusišypsojo„

– Kokių priemonių ėmėsi Pakruojo ligoninė, siekdama užkardyti kelią koronavirusui?

– Pakruojo ligoninėje, kaip ir visose kitose, karantino laikotarpiu neteikiamos ambulatorinės paslaugos, nevyksta jokios konsultacijos, stacionariniai ligoniai, kiek įmanoma, išleisti į namus.

Saugom Slaugos skyrių ir jame gulinčius senolius, nes jie yra pati pažeidžiamiausia grandis.

– Kokie ligoniai būtų gydomi Pakruojo ligoninėje, padaugėjus užsikrėtusiųjų COVID-19?

– Pagal patvirtintą naujausią metodiką, nelabai planuojame, kad pas mus bus tokių ligonių, nes lengvos formos bus gydomos namuose, o stacionare – tik sunkios ligos formos.

Nesame ta ligoninė, kuri priimtų karščiuojančius ligonius. Kadangi mes reanimacijos neturim, tai tokie ligoniai, manom, bus vežami į Šiaulius. Dėl to mes neturime ir plaučių ventiliacijos įrangos, nes jai reikia turėti ir reanimatologų. Tokią įrangą reikia centralizuoti Šiaulių ligoninėje.

Į mažesnes ligonines turėtų ateiti srautai kitomis ligomis sergančių ligonių – stacionaro, dializuojami ligoniai ir kiti.

Antra vertus, niekas nežino, kokia situacija ir koks protrūkis gali laukti ligoninių. Tuomet, ko gero, tektų įsijungti ir reanimacijos skyrius turinčioms ligoninėms – Radviliškio, Joniškio, Kelmės.

Pakruojui, neturinčiam intensyviosios terapijos, ko gero liktų kitų ligų turintys ligoniai – juk ne vien koronavirusu žmonės serga.

– Kokios priemonės, jūsų nuomone, yra efektyviausios, užkertant kelią viruso plitimui?

– Pirmoji užtvanka, galinti pristabdyti ligos plitimą, yra apsirūpinimas apsaugos priemonėmis. Toliau turėtų eiti masinis tyrimas, kuris padidintų išaiškinamumą, kad kuo daugiau užsikrėtusiųjų galėtų karantinuotis.

Čia, savo supratimo srityje, ledus turėtų pralaužti politikai. Gerai, kad ledai šiek tiek pajudėjo – pradėtos steigti mobilios tikrinimo stotelės.

Iniciatyvos jau imasi savivaldos merai. Į karą stojo vietinės valdžios, ne vien tik centralizuotas valdymas, kuris yra sulėtėjęs, o reakcija – labai sudėtinga.

– Kaip dirbtų ligoninės, jei iš rikiuotės imtų kristi medikai?

– Jei taip atsitiktų, tektų uždaryti ligoninę. Specialistų trūkumą jautėme ir įprastomis sąlygomis, tad karo sąlygomis net nebus iš kur jų prisikviesti – vis tiek pagrindinė jėga bus sukoncentruota didžiuosiuose gydymo centruose.

Pažiūrėkit, kas darosi Panevėžio ligoninėje – kas pakeis 50 karantinuotų medikų? Jei Šiauliuose ar dar kur nors susidarys panaši situacija – ką tada darys ligoniai, kas juos gydys?

Būtent todėl tokioje situacijoje nebežiūrėkim, kas kam nepatinka, pabaikim skaičiuoti, kiek kartų gydytojas nenusišypsojo ir panašiai.

Mums šiuo metu nebeįdomu, ką galvoja į ligoninę neįleidžiamas lankytojas. Galvokit jūs ką norit. Mes saugom tuos, kurie čia guli.

Darome tai, kas yra reikalinga, stengiamės, kiek galime. Nebevaidiname ir nebepataikaujame neturintiems kompetencijos sveikatos priežiūros srityje.

– Ar sulaukiat pagalbos iš ministerijos, valdžios institucijų?

– Taip, sulaukiam – daugybės raštų, ateinančių įsakymų ir nurodymų pavidale.

Susijusios naujienos