Naujausios
Įspūdžiai – teigiami
Ambasadorius kelių dienų vizito metu apsilankė Fotografijos muziejuje, susitiko su šiauliečiais, dalyvavusiais JAV Valstybės departamento finansuotose programose, kūrė ekslibrį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje, ragavo „Rūtos“ šokoladą bei kalbėjosi su mieste veikiančio JAV gamintojo „Intus Windows“ atstovais.
Su R. S. Gilchrist kalbėjomės trečiadienį – pirmąją vizito dieną. Jis jau buvo apsilankęs Zoknių karo aviacijos bazėje, kur kartu su krašto apsaugos viceministru Eimučiu Misiūnu apžiūrėjo JAV finansuojamus infrastruktūros gerinimo darbus – jiems skirti 24 milijonai eurų.
– Aš buvau praeitą savaitę Zoknių aviacijos bazėje, kai atvyko Prezidentas Gitanas Nausėda su kitų NATO oro policijos misiją atliekančių šalių ambasadoriais. Buvau Šiauliuose ir anksčiau: kai dirbau Estijoje, aš atvykdavau su draugais į Kryžių kalną. Vis dėlto tai pirmas kartas, kai matau miesto centrą ir kas jį puošia. Sužavėjo bato, įsimylėjusių kregždžių skulptūros bulvare, Gaidžio laikrodis... Aš sugrįšiu dažniau, – pokalbį pradėjo ambasadorius.
– Jūsų nesuerzino aplink vykstantys rekonstrukcijos darbai?
– Rekonstrukcija reiškia judėjimą pirmyn ir tai rodo, kad čia kažkas vyksta. Aš tikiu, kad po darbų čia bus dar gražiau.
– Jau šiek tiek užsiminėte apie įspūdžius. Kas dar įsiminė?
– Miestas turi daug kuriančių žmonių. Aš turėjau galimybę pietauti su šiauliečiais, kurie dalyvavo mainų programose ir buvo išvykę į Jungtines Valstijas. Nudžiugau, kai išgirdau, ką jie nuveikė, ką jie daro Šiauliuose – nors esu ambasadorius Lietuvai, man turi rūpėti ir tai, kas vyksta čia. Mano įspūdžiai – labai pozityvūs.
Šiauliai taip pat yra svarbūs Jungtinėms Valstijoms dėl aviacijos bazės. Mes esame įsipareigoję ginti Baltijos šalių oro erdvę – čia yra jos pagrindinis taškas daugiau nei 15 metų. Su krašto apsaugos viceministru matėme daug vykdomų infrastruktūros tvarkymo darbų. JAV investavo į aviacijos bazę, tad buvo malonu matyti, kas ten jau padaryta.
Ryšys ne tik tarp valdžių
– Jūs ambasadoriumi pradėjote dirbti visai neseniai – nuo šių metų sausio. Kokie pagrindiniai principai, kuriuos norite įgyvendinti būdamas šiame poste?
– Jungtinės Valstijos ir Lietuva palaiko labai stiprius santykius. Tai įtvirtinta mūsų vertybėse ir demokratijose. Glaudus bendradarbiavimas – mūsų esminė vertybė. Aš stengsiuosi padaryti geriausia, ką galiu, kad ji būtų dar labiau įtvirtinta. Stengsiuosi būti matomas ambasadorius, kuris keliauja ne tik po Vilnių. Kelis kartus buvau Šiauliuose – ir dar čia atvyksiu. Mus jungia ne tik ryšys tarp valdžių, bet ir tarp žmonių.
– Kaip Jūs įvertintumėte tai, ką pavyko nuveikti per pastarąjį pusmetį?
– Prabėgus mėnesiui, kai pradėjau dirbti ambasadoriumi, turėjome sustoti dėl koronaviruso. Taigi tie vienatvės mėnesiai buvo sudėtingi. Ypač ambasadoriui, kuris nori ištrūkti, pamatyti Lietuvą. Vis dėlto mes tapome gerokai produktyvesni ir išmokome įvykdyti darbus nuotoliu, kaip ir visi išmoko. Nuo gegužės-birželio, kai draudimai laisvėjo, aš sutikau daug Lietuvos žmonių ir pajutau šilumą, sklindančią iš jų.
– Šiek tiek minėjote apie karantiną. Kaip jis pakeitė Jūsų darbą ir darbotvarkę?
– Mano ir ambasados darbotvarkės nepasikeitė, o pats darbas pasikeitė labai labai greitai. Jau mėnesį buvau ambasadoriaus pareigose, kai turėjau išvykti į Vašingtone vykusią konferenciją ir kelis susitikimus savaitei, paskui grįžti į Lietuvą. Vilniuje vyko Bukarešto devyneto konferencija, kurioje susitiko Rytų ir Vidurio Europos šalių atstovai. Tą savaitę mes buvome labai užsiėmę, o jos pabaigoje greitai supratome, kad viskas keičiasi. Sekmadienio vakarą suvokiau, kad mes turime sustabdyti veiklą mūsų ambasadoje.
Vėliau prasidėjo virtualūs susitikimai su ministrais. Mes supratome, kad mūsų santykiai išliko stiprūs – nesvarbu, ar mes klausimus sprendžiame akis į akį, ar nuotoliu. Džiaugiuosi, kad vėl galiu gyvai susitikti, bet suprantu, kad gali tekti ir vėl keliems mėnesiams atsitraukti.
Didžiulių pokyčių neįžvelgia
– Kaip manote, ar pandemija gali įnešti pokyčių tarptautinėje politikoje? Gal bus rokiruočių tarp valstybių lyderių?
– Problemos, susijusios su pasauline sveikata, pandemijomis, bus tos, kurias vyriausybės ir diplomatai nagrinės dažniau – ne tik valstybiniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Jungtinės Valstijos dabar yra krečiamos labai aukštų sergamumo koronavirusu rodiklių. Aš labai tikiu JAV institucijomis ir kad nuo to visuomenė taps stipresnė.
Didžiojoje politikoje pasikeitimų nematau. Manau, kiekvieną valstybę koronavirusas paveikė skirtingai. Jungtinių Valstijų demokratinės vertybės išlieka stiprios, mes ruošiamės rinkimams, nors COVID-19 komplikuoja juos.
– Šį rudenį Jungtinėse Valstijose, jau minėjote, vyks prezidento rinkimai, mūsų šalyje bus renkamas naujas parlamentas. Ar šių rinkimų rezultatai kaip nors gali pakeisti tarpvalstybinius santykius?
– Prieš atvykdamas į Lietuvą aš buvau JAV Senate, kuris turėjo pritarti mano paskyrimui. Ką pamačiau – tai stiprų supratimą apie šį regioną ir Lietuvos, kaip partnerio, vertinimą.
Tokio požiūrio laikosi ir respublikonai, ir demokratai – tai didelis sutarimas. Žvelgdamas per savo 30 metų diplomato karjerą, aš matau Jungtinių Valstijų užsienio politikos nuoseklumą, nepaisant, kokia administracija yra valdžioje. Kartais kalba, retorika keičiasi, bet JAV interesai yra nesikeičiantys.
– Šie metai įsimins ne tik dėl koronaviruso. Visame pasaulyje kilo protestų „Black lives matter“ banga – jie prasidėjo būtent Jungtinėse Valstijose. Eisena vyko ir Vilniuje. Tačiau dalis žmonių sako, jog tai ne viso pasaulio, o būtent JAV reikalas. Jūsų akimis, ar ši tema aktuali tik Jungtinėms Valstijoms, ar ir visam pasauliui?
– „Black lives matter“ protestai siunčia žinutę kiekvienam žmogui. Aš manau, kad tai rodo pažangą visuomenėse, kai diskusijų būdu aptariamos problemos. Su naujomis žiniomis, su nauju supratimu mes einame į priekį.
Jungtinėse Valstijose diskusijos vyksta jau penkerius šešerius metus. Tai žinia, kuri eina už JAV ribų, ji – visoms visuomenėms. Mes turime būti budrūs diskriminacijos atžvilgiu. Turime ieškoti kelių, kaip mums tapti tolerantiškesniems.
Diskriminacija paveikia mažumas. Nors moterys yra daugumoje, mes dar turime užtikrinti, kad jos turėtų vietą „prie stalo“ politiškai ir ekonomiškai. Mes turėtume susimąstyti, kaip geriau galėtume integruoti rasines ir religines mažumas, neįgaliuosius, LGBT žmones. Mes turime kovoti, kad užtikrintume demokratijos naudą kiekvienam.
