Jauno verslininko vizija – turėti penkis verslus

Jauno verslininko vizija – turėti penkis verslus

Jau­no vers­li­nin­ko vi­zi­ja – tu­rė­ti pen­kis vers­lus

Šiau­liuo­se 27 me­tų trans­por­to in­ži­ne­ri­jos ma­gist­ras Min­dau­gas Baub­lys va­do­vau­ja UAB „Mi­nau­ta“. Po stu­di­jų grį­žo tęs­ti šei­mos vers­lo ir va­do­vau­ti nau­jai įmo­nei. „Smul­kusis vers­las tu­ri per­spek­ty­vą, – sa­ko jau­nas vers­li­nin­kas. – Svar­bu į vis­ką žiū­rė­ti po­zi­ty­viai.“

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Jau pla­nuo­ja plėt­rą

M. Baub­lys yra iš tų jau­nų žmo­nių, ku­rie ma­no, jog ge­riau pa­čiam im­tis vers­lo, nei dirb­ti sam­do­mą dar­bą.

Gal­būt ga­lė­jo ir in­ži­ne­ri­jos moks­li­nin­ko ke­lią rink­tis – ma­gist­ro dar­bą ap­si­gy­nė, ga­vęs 10 ba­lų įver­ti­ni­mą.

„Su­kū­rė­me su­spaus­to oro ge­ne­ra­vi­mo įran­gą – „am­ži­ną va­rik­lį“ – įro­dė­me, kad tai ga­li­ma, bet prie jo dar rei­kia dirb­ti, idė­ją pa­li­kau ki­tiems stu­den­tams to­bu­lin­ti“, – šyp­so­si pri­si­mi­nęs stu­di­jas.

Į Šiau­lius at­va­žia­vo, kai šei­mos vers­le įvy­ko per­vers­mas, at­si­sky­rė du ak­ci­nin­kai. Nuo pir­mos die­nos ėmė­si va­do­vau­ti prieš pu­sant­rų me­tų įsteig­tai bend­ro­vei „Mi­nau­ta“, ku­rios ak­ci­nin­kas yra tė­vas.

Pir­mie­ji me­tai bu­vo sėk­min­gi, apy­var­ta sie­kė 100 tūks­tan­čių eu­rų per me­tus. Plė­to­ja­mi du vers­lai – au­to­ser­vi­so ir ve­te­ri­na­ri­jos vais­ti­nės.

Pla­nuo­ja au­to­ser­vi­so plėt­rą, nau­jų au­to­mo­bi­lų pre­ky­bą, ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ką no­ri steig­ti.

„Ma­no vi­zi­ja – tu­rė­ti pen­kis vers­lus, jei­gu vie­nam pra­sčiau, ki­tas gel­bė­ja, – sa­ko vers­li­nin­kas. – Aiš­ku, vie­nas vis­kam ne­pava­do­vau­si, kur­si­me dar­bo vie­tas, žiū­rė­si­me, kas at­sa­kin­gai dir­ba, ga­li va­do­vau­ti.“

„Su tė­vu vi­sa­da ga­liu pa­si­tar­ti, bet ran­kos man at­riš­tos, ga­liu va­do­vau­ti, kaip man at­ro­do ge­riau­siai, – tei­gia M. Baub­lys. – Yra po­ten­cia­lo įgy­ven­din­ti vers­lo idė­jas – per stu­di­jas su­kaup­tos ži­nios, su­for­muo­tas mąs­ty­mas.“

Va­do­va­vi­mo pra­sme jau­čia­si nau­jo­kas. Bet nė­ra nau­jo­kas au­to­ser­vi­so vers­le, šei­ma jį plė­to­ja jau 15 me­tų.

Pats mėgs­ta „pa­si­krapš­ty­ti prie ma­ši­nų“, dar stu­di­juo­da­mas iš­mė­gi­no ir klien­tų priė­mė­jo dar­bą vie­no­je Vil­niaus au­to­ser­vi­so bend­ro­vė­je.

Kas sun­kiau­sia?

„Pra­de­dant vers­lą lyg ir vis­kas aiš­ku, kaip steig­ti įmo­nę, nuo ko pra­dė­ti, bet dirb­ti pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga, biu­rok­ra­ti­jos dar daug, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi. – In­for­ma­ci­ją gau­ti, nuo­lat mo­ky­tis yra sun­kiau­sia.“

Prie vi­sų va­do­vo dar­bų, ku­rie ne­nut­rūks­ta „24 va­lan­das per pa­rą“, nuo­lat tu­ri do­mė­tis tei­sės ak­tais, sek­ti in­for­ma­ci­ją.

„Vis­ko neiš­ma­ny­si, o pa­gal­bos pra­de­dan­čiam vers­li­nin­kui nė­ra daug. Pats tu­ri gi­lin­tis į įsta­ty­mus ir mo­kė­ti ap­si­gin­ti“, – tei­gia M. Baub­lys.

Tik pra­dė­ju­si dirb­ti įmo­nė iš kar­to su­lau­kė mo­kes­čių ir dar­bo ins­pek­to­rių. Tik­ri­no, kas kiek dir­ba, kiek už­dir­ba, pro­ble­mų ne­ra­do.

Kol kas vie­nin­te­liai ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai pra­ne­šė, jog rengs pa­tik­ri­ni­mą. Puo­lė skai­ty­ti įsta­ty­mus, kon­sul­tuo­tis ir iš­siaiš­ki­no, kad dar ne vis­ką yra pa­da­ręs.

„Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je tu­ri­me kon­sul­tan­tą, kai krei­piau­si į ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus, taip pat tei­gė, jog ga­li kon­sul­tuo­ti, – sa­ko vers­li­nin­kas. – Gal kiek­vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je taip yra? Bet yra bai­mės, jei­gu klau­si, ar nea­teis tik­rin­ti? Nė­ra dar taip, kad ins­ti­tu­ci­jos atei­tų ne tik­rin­ti, o pa­dė­ti.“

Pa­čiam nuo­lat ky­la klau­si­mų, ar ge­rai at­lie­ka sa­vo dar­bą, jei­gu ne­ge­rai, tai kur tu­rė­tų pa­si­temp­ti?

Ky­la ir min­čių steig­ti įmo­nę pra­de­dan­tiems jau­niesiems vers­li­nin­kams kon­sul­tuo­ti. Svars­to ją su drau­gais vers­li­nin­kais, jie tam pri­ta­ria. Men­to­riai ir tei­si­nė pa­gal­ba la­bai pra­vers­tų.

„Tu­ri vers­lo vi­zi­ją ir pa­si­tik­ri­ni su kon­sul­tan­tu, kaip ją įgy­ven­din­ti, – da­li­ja­si idė­ja M. Baub­lys. – Va­žiuo­tu­me ir pa­si­žiū­rė­ti, ar tei­sin­gai vis­ką da­ro.“

Apie spe­cia­lis­tų paieš­ką ir al­gas

Bend­ro­vė­je dir­ba 14 dar­buo­to­jų. Ko­lek­ty­vas jau­nas, ke­tu­riems – per 40 me­tų, ki­tiems – 25–27 me­tai. Pas­ku­ti­nė dar­bo vieta įsteig­ta rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tui. Jau­nas spe­cia­lis­tas priim­tas prieš ke­lias die­nas.

Įsi­ti­ki­nęs, jog ge­ra ko­man­da ir dar­bo ko­ky­bė – svar­biau­si da­ly­kai. Ne vie­nas dar­buo­to­jas stu­di­juo­ja uni­ver­si­te­te, ko­le­gi­jo­se, su­da­ro tam są­ly­gas. Siun­čia dar­buo­to­jus ir į mo­ky­mus.

„Tech­no­lo­gi­jas bū­ti­na sek­ti, – sa­ko M. Baub­lys. – Dar­bas su au­to­mo­bi­liais vis su­dė­tin­ges­nis, įran­go­je dau­giau elekt­ro­ni­kos – rei­kia ir dau­giau mąs­ty­ti. Jei­gu re­mon­tuo­si au­to­mo­bi­lius plak­tu­ku – nie­ko ne­bus. Pas mus vis­kas at­vi­ra – ga­li at­va­žiuo­ti pa­si­žiū­rė­ti, kaip dir­ba­me.“

Įsi­ti­ki­nęs, jog bend­ra­vi­mas su klien­tu la­bai svar­bus: „Ne vie­nas sa­vo au­to­mo­bi­lius net var­dais va­di­na. Rei­kia ir pa­ro­dy­ti, ir pa­sa­ky­ti, kur ko­kios pro­ble­mos yra ar ga­li kil­ti.“

Dar­bi­nin­kų ne­te­ko ieš­ko­ti. Vie­ni li­ko dirb­ti po šei­mos vers­lo per­tvar­kos, jau­ni dar­bi­nin­kai pa­tys krei­pė­si dėl dar­bo. „Tie, ku­rie atė­jo su no­ru dirb­ti, tie ir dir­ba, o dir­bant vis­ko iš­moks­ta­ma“, – tei­gia darb­da­vys.

Bet rin­ko­da­ros spe­cia­lis­to ieš­ko­jo pus­me­tį. Rei­ka­la­vo bū­ti bai­gus mar­ke­tin­go stu­di­jas, tu­rė­ti bent me­tus šio dar­bo pa­tir­ties, mo­kė­ti dirb­ti su kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis. Pri­va­lu­mas – ang­lų ir ru­sų kal­bų mo­kė­ji­mas.

„Kan­di­da­tų bu­vo gal pen­kio­li­ka, bet vie­ni ma­no lū­kes­čių nea­ti­ti­ko, ki­ti po po­kal­bio pa­tys tei­gė, jog ne­tiks, – pri­si­mi­nė darb­da­vys. – Vie­nu me­tu svars­čiau gal iš vi­so rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų nė­ra. Kai atei­na is­to­ri­kas, tai, ma­nau, lo­gi­kos nė­ra – ieš­ko bet ko­kio dar­bo.“

Apie at­ly­gi­ni­mus ir vers­lo si­tua­ci­ją

Per po­kal­bį su dar­bo ieš­kan­čiu ga­liau­siai vi­sa­da klau­sia, ko­kia yra jū­sų kai­na?

„Kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo kai­ną, ki­tas ga­li bū­ti la­bai ge­ras spe­cia­lis­tas, bet man neį­per­ka­mas – esa­me ma­ža įmo­nė, ne­ga­li­me mo­kė­ti di­de­lių at­ly­gi­ni­mų“, – tei­gia M. Baub­lys.

Jo nuo­mo­ne, smul­kiajam vers­lui di­de­lė pa­ra­ma bū­tų, jei­gu ma­žė­tų dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mas. To­kie mo­kes­čiai su­da­ro 30 pro­cen­tų, jei­gu ma­žė­tų – dar­buo­to­jai ga­lė­tų dau­giau gau­ti į ran­kas. Di­dė­tų ir var­to­to­jų per­ka­mo­ji ga­lia.

„Iš tie­sų smul­kusis vers­las su­ku­ria dau­giau­siai dar­bo vie­tų, o kad jis su­ktų­si, tu­ri su­ktis vi­sas ra­tas,– svars­to vers­li­nin­kas. – To­je gran­di­nė­je vie­nas su ki­tu vi­si esa­me su­si­ję. Svar­bu, ir kad jau­ni­mas nee­mig­ruo­tų. Mū­sų vers­le, pa­vyz­džiui, 24–30 me­tų žmo­nės, jau­nos dir­ban­čios šei­mos yra pa­grin­di­niai au­to­mo­bi­lių pir­kė­jai.“

Pab­rė­žia, jog smul­kusis vers­las ypač su­si­jęs su kul­tū­ri­ne ap­lin­ka, mies­tie­čių įpro­čiais. Šiau­lie­čius lai­ko šil­tais žmo­nė­mis, bet ma­to, jog pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi, kul­tū­ri­nės veik­los stin­ga.

„Ren­gi­nių lyg ir yra, bet bend­ra­vi­mo kul­tū­ros nė­ra, – pa­žymi. – Net jau­ni žmo­nės nei­šei­na į mies­tą tie­siog su­si­tik­ti mėgs­ta­mo­se vie­to­se, pa­bend­rau­ti, pa­va­ka­rie­niau­ti ka­vi­nė­se. Dau­giau bend­rau­ja siau­ra­me ra­te.“

Ne vie­nas vers­li­nin­kas, kad su­ma­ny­mus įgy­ven­din­tų, tu­ri praei­ti biu­rok­ra­ti­nius ke­lius.

„Drau­gas tu­ri ka­vi­nę, te­ra­są no­ri įsi­reng­ti, lau­ke mu­zi­ka lei­džia­ma tik iki 22 va­lan­dos, o klien­tai no­ri ir il­giau pa­sė­dė­ti, ypač tu­ris­tai, – tei­kia pa­vyz­dį. – Juk ir pa­ti ka­vi­nė ga­lė­tų triukš­mo ly­gį kont­ro­liuo­ti, tam yra ap­sau­gi­ninkai. Jei­gu nė­ra klien­tų, tai ar ga­li už­dirb­ti pi­ni­gų? O pre­kes jis ve­ža ma­ši­no­mis, pas ma­ne ga­li jas re­mon­tuo­ti. Jei­gu ši gran­di­nė yra stip­ri – tai vi­siems tik ge­riau.“

Jo žo­džiais, kai vie­nur – stab­dis, ki­tur – stab­dis, pra­de­da­mi pi­ni­gai tau­py­ti, ko­ky­bės kar­te­lė nu­lei­džia­ma. Vers­las ne­beuž­dir­ba, at­ly­gi­ni­mų ne­ga­li di­des­nių mo­kė­ti, per­ka­mo­ji ga­lia ma­ža – ka­ru­se­lė ir su­ka­si.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VA­DO­VAS: Au­to­ser­vi­so įmo­nei va­do­vau­jan­tis in­ži­nie­rius Min­dau­gas Baub­lys ge­rai iš­ma­no ir au­to­mo­bi­lių re­mon­to meist­ro dar­bą.

NUOS­TA­TA: Min­dau­gas Baub­lys, tę­sian­tis šei­mos vers­lą, sa­ko, jog nie­ka­da ne­gal­vo­jo dirb­ti už­sie­niuo­se: „Man Lie­tu­va svar­bi, o už­sie­ny­je ga­liu ato­sto­gau­ti.“