Naujausios
Jaunimas mokosi skraidyti
Keturi jaunesnieji ir vienas vyresnysis leitenantai šį mėnesį baigs mokymus skraidyti sraigtasparniais ir po pirmojo savarankiško skrydžio bus „pakrikštyti“. Šios dienos lakūnai laukia su jauduliu.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Stengiasi mūsų labui
Vieni, išgirdę sraigtasparnių gaudesį, piktinasi, kiti susižavėję pakelia akis į dangų, o vaikai ir pamojuoja juos pamatę, treti, išvydę raudonas švieseles kybančias virš ežero, svarsto, ar tik ne ateiviai žvalgosi.
Šiaulių padangę raižantys vyresnysis leitenantas Petras Kleponis ir jaunesnieji leitenantai Mindaugas Lazutka, Audrius Gineitis, Rokas Pauliukaitis bei Gediminas Puišys supranta, kad sraigtasparnių keliamas triukšmas gyventojams sukelia nepatogumų. Šiomis dienomis pilotai tobulino skrydžius ratu aerodrome ir jo prieigose bei kybojimus ore, tad didelis garsas buvo neišvengiamas.
„Stengiamės dėl visų“, — sako jaunieji pilotai. Sraigtasparniais vykdomos paieškos ir gelbėjimo darbai, gaisrų gesinimo operacijos, organų transportavimas.
Mokymų metu sraigtasparnių lakūnai dažniausiai skraido aerodromo ribose arba virš Rėkyvos ežero. Tik dėl didelio aerodromo užimtumo teko skraidyti virš miesto.
„Virš miesto įdomiau skraidyti“, — šypsodamasis prisipažįsta Rokas Pauliukaitis.
Įtampa
Skraidyti sraigtasparniais lakūnai pradėjo šių metų pradžioje. Programa yra 15— 17 valandų trukmės. Iki savarankiško skrydžio jiems liko 3— 4 valandos.
Mokymai vyksta ryte ir po pietų apie tris valandas, maždaug tiek laiko sraigtasparnyje užtenka kuro. Pilotai skraido po 20— 30 minučių, po to užleidžia vietą kitam mokiniui.
„Iš pradžių užtekdavo ir 10 minučių. Išlipdavome visi šlapi. Rankų nejausdavom, nes iš vairalazdės “sultis spausdavom“, — juokiasi Mindaugas. Dabar jau skrenda nebe taip įsitempę.
„Jeigu 20 minučių kybai ore, išlipus atrodo, kad 20 kilometrų nesustodamas mynei dviračiu, — savo potyriais dalijasi Audrius.
Liepos pabaigoje lakūnų laukia jaudinantis įvykis — pirmasis savarankiškas skrydis. Jo metu teks atlikti įgulos vado užduotis. Po skrydžio — linksmoji dalis „krikštynos“. Tradicinis spyris į užpakalį, kad nusileidimai būtų “minkšti“ ir laistymas vandeniu.
„Eskadrilės draugai kažką dar yra sugalvoję, bet mums nesako“, — šypsosi lakūnai.
Kodėl sraigtasparnis?
Mindaugas Lazutka sako, kad sraigtasparnio valdymas visai kitoks, nei lėktuvo, daug sudėtingesnis: „Su sraigtasparniu yra ką veikti. Dirba ir rankos, ir kojos. Iš pradžių buvo labai sudėtinga. Nelengva ir dabar.“
Paklausus, kodėl pasirinko pilotuoti sraigtasparnį, tik Mindaugas sako, kad tai buvusi jo svajonė. „Dar besimokydamas Karo akademijoje sutikau žmogų, kuris pasakodavo, kaip gera skraidyti sraigtasparniu. Mane “užkabino“ tie pasakojimai“, — prisimena M. Lazutka.
Petras Kleponis prisipažįsta planavęs skraidyti su transporto lėktuvais, tačiau po mokslų grįžęs į Aviacijos bazę Šiauliuose sužinojo, kad teks sėsti už sraigtasparnio šturvalo. „Iš pradžių buvo šokas. Tačiau jau po pirmo karto supratau, kad su sraigtasparniu skristi daug maloniau“, — dabar džiaugiasi Petras.
Audrius apie sraigtasparnius irgi nesvajojo, tačiau, jeigu dabar pasiūlytų persėsti, pavyzdžiui, į transporto lėktuvą, nesutiktų.
Rokas sako, kad ir lėktuvas, ir naikintuvas, ir sraigtasparnis turi žavesio. Sraigtasparnis turi labai siaurą užduočių ratą. Tačiau ištikus nelaimei kovos lauke, pats mieliausias ausiai — sraigtasparnio garsas, kuris reiškia: „Pagalba jau čia“.
Jaudinasi kiekvieną kartą
Lakūnai prasitaria, kad vis dar jaudinasi prieš skrydį. „Ruošiesi skrydžiui, galvoji, ką ir kaip reikės daryti, ir pradedi jaudintis, — sako Mindaugas. — Po skrydžio galvoji, kokias klaidas darei. Visada stengiesi viską atlikti gerai, tačiau klaidų pasitaiko.“
Audrius prisipažįsta juntąs jaudulį ir skrydžio metu: „Nėra kada atsipalaiduoti. Didesnis ar mažesnis jaudulys visada išlieka.“
„Kas negalvoja, tas ir nesijaudina“, — priduria Rokas.
Iš pradžių daug pastabų iš instruktorių sulaukdavę pilotai, šiandien jų gauna mažiau. Tačiau „užmigti“ neleidžia, po kiekvieno skrydžio duoda pastabų ar patarimų.
Nuotykiai
Paklausti, kokių nuotykių teko patirti, pilotai susimąsto. Rokas: „Kartais įtampoje gali padaryti ne tą, ką reikia. Kartą jau nusileidus, instruktorius liepė stabdyti. Aš ištiesiau ranką link sverties, kuri sustabdo sraigtą. Laimei, instruktorius pastebėjo mano gestą ir spėjo perspėti, kad stabdis ne ten. Būtų įvykusi nelaimė, jeigu būčiau truktelėjęs svertį.“ Petras: “Tragedijos gal ir nebūtų įvykę, tačiau sraigtasparnį būtum apgadinęs.“
Lakūnai sako, kad visada turi galvoti ką darai. Kiekvienas žingsnis turi būti kito piloto dubliuojamas, turi pasakyti, ką ruošiesi daryti.
„Pakilęs sraigtasparnis turi tendenciją suktis į kairę, o jeigu ir vėjas stiprus pučia į tą pusę, reikia daugiau pastangų išlaikyti pusiausvyrą, sugrąžinti sraigtasparnį į pradinę padėtį. Turi būti viskam pasiruošęs“, — sako Audrius.
Humoro jausmas būtų privalumas
VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute vaikinai mokėsi beveik metus, ten įgijo piloto mėgėjo licencijas. Po studijų grįžo į Aviacijos bazę, o netrukus išvyko į kursus Ukrainoje. Ten supažindino su sraigtasparniais Mi-8, išklausė teorijos kursą, vėliau dirbo su treniruokliu. Grįžę į Šiaulius šių metų pradžioje pradėjo skraidyti.
Pasiteiravus, kokiomis savybėmis turi pasižymėti lakūnas, Rokas Pauliukaitis rimtu veidu atsako: „Humoro jausmu.“
„Ukrainoje patyrę lakūnai mokiniams davė ne vieną užduotį, sukūrė įvairių situacijų, kad patikrintų, ar suprantame juokus. Jeigu palieki puoduką su arbata, grįžęs jame gali rasti, pavyzdžiui, druskos“, — pasakoja Rokas.
Žinoma, humoro jausmas nėra pagrindinė savybė. Lakūnai turi būti fiziškai stiprūs, net stipresni už kitus kariškius. Lakūnų sveikata tikrinama kasmet, o kitų kariškių tik kas penkeri.
„Psichologiškai reikia būti stipriems, kad kritinėse situacijose nepalūžtum, nepasimestum“, — priduria Petras.
Skrydžio ir užduočių atlikimo kokybė priklauso nuo poilsio, maisto, nuotaikos. Lakūnams privalu išsimiegoti 8 valandas, o sėsti už šturvalo patartina praėjus porai valandų po valgio. Jeigu lakūną kankina šeimyninės ar kitos problemos, jam gali būti sunku susidoroti su užduotimis.
Sraigtasparnyje dirba įgula, todėl čia ypač svarbus bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu. Čia principams vietos nėra.
PILOTAI: Sraigtasparnių Mi-8 pilotai (iš kairės) Mindaugas Lazutka, Petras Kleponis, Audrius Gineitis ir Rokas Pauliukaitis ore praleidžia nuo trijų iki šešių valandų per dieną.
„Iš pradžių buvo šokas. Tačiau jau po pirmo karto supratau, kad su sraigtasparniu skristi daug maloniau“, — dabar džiaugiasi vyresnysis leitenantas Petras Kleponis.
GARSAS: „Ištikus nelaimei kovos lauke, pats mieliausias ausiai — sraigtasparnio garsas, kuris reiškia: “Pagalba jau čia“, — įsitikinęs jaunesnysis leitenantas Rokas Pauliukaitis.
Jono TAMULIO nuotr.
