J. Pabrėža: nematau prasmės būti Etikos komisijoje

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių miesto tarybos narys Juozas Pabrėža atsisakė būti Etikos komisijos nariu, nebematydamas prasmės toliau dirbti tokios sudėties komisijoje.

Vasario 1 dieną Šiaulių miesto taryba koreguos pačios įsteigtos Etikos komisijos sudėtį ir veiklos reglamentą.

Etikos komisijoje lieka 14 narių vietoje iki šiol buvusių 15. Tarybos narys Juozas Pabrėža raštu paprašė išbraukti jį iš šios komisijos, nes nebemato prasmės būti jos nariu.

Nenorėjęs plačiai komentuoti politikas akcentavo, kad jam, dirbusiam ne vienoje komisijoje, keistokas yra pats Etikos komisijos suformavimas, kurioje – beveik pusė Tarybos narių. Jo manymu, tiek Antikorupcijos, tiek Etikos komisijos suformavimas iš pusės Tarybos narių yra tarsi Tarybos posėdžio tęsinys. Dirbęs Etikos komisijoje beveik metus J. Pabrėža sakė blogai joje jaučiasi ir nebenori dalyvauti posėdžiuose.

Etikos komisija turėtų būti sudaroma išlaikant Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą daugumos ir mažumos proporcingumo principą. Kadangi iš 31 Tarybos nario 18 mero A. Visocko rinkimų komiteto „Dirbame miestui“ narių neigia turį daugumą, apsimetę mažuma į Etikos komisiją delegavo 10 savo atstovų. Dar du buvo iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos, kurioje tėra trys nariai, o opozicijai teko tik 3 vietos, todėl komisijos priimi sprendimai yra palankūs valdantiesiems. Naujoje komisijos sudėtyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovo J. Pabrėžos nebelieka.

Komisijos nariu tapo net valdančiųjų deleguotas Virginijus Kinčinaitis, nors praėjusių metų gegužės mėnesį, prieš formuojant Tarybos Etikos komisiją, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jį pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Kadangi pagal įstatymą Etikos komisijos pirmininko pareigos priklauso opozicijai, jas eina socialdemokratė Roma Janušonienė.

Gruodžio pabaigoje susikibo du Etikos komisijos nariai – valdančiųjų atstovė Irina Barabanova ir opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas. Jie vienas kitą kaltino grasinimais. Z. Medžidovas aiškino, kad I. Barabanova žadėjo jį „sutvarkyti“ ir kreipėsi dėl grasinimo į policiją, tačiau įvertinus aplinkybes policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo sudėties. I. Barabanova kaltino opozicionierių esą grasinus jai „atsilyginti“, jei Etikos komisija priimtų nepalankų jam sprendimą kitame tyrime. Valdančiųjų atstovė buvo gudresnė ir kreipėsi į tą pačią Etikos komisiją, kurioje absoliučią daugumą sudaro jos politiniai bendražygiai.

Neseniai Etikos komisija balsų dauguma atsisakė svarstyti mero Artūro Visocko elgesį dėl to, kad jis neįtraukė opozicijos klausimų į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Kitas Etikos komisijos posėdis vyks sausio 29 dieną. Jos darbotvarkėje trys klausimai: opozicijos atstovų Egidijaus Jankausko ir Zakiro Medžidovo „veiksmų svarstymas“. Pastarasis bus svarstomas du kartus. Žinant Tarybos narių proporcijas šioje komisijoje ir kaip mero komanda drausmingai balsuoja, kyla abejonių, ar Etikos komisija netaps „susitvarkymo“ su valdančiųjų kritikais priemone.