Naujausios
Atsilapotų nebent prieš Kalėdas
Šiaulietė sako, kad susirgimų skaičius Italijoje ypač išaugo per pastarąsias kelias savaites. Statistika rodo, kad pastarosiomis dienomis per dieną COVID-19 patvirtinama 40-čiai ir daugiau tūkstančių italų, mirčių skaičius kai kuriomis dienomis siekia ir po kiek daugiau nei 600.
„Nuotaikos slogios. Aplinkui visi serga. Serga draugai, giminės, kaimynai, mažų vaikų šalinamės iš tolo – mums pasakyta, kad jie patys neserga, bet yra aktyviausi užkrato nešiotojai. Psichologinė įtampa baisi – baugu, su kuo nors bendrauti, tvyro užsikrėtimo baimė“, – apie įsibėgėjančią naują koronaviruso bangą pasakoja J. Bacytė.
Italijos valdžia, įvertindama nekontroliuojamai augti pradėjusį susirgimų skaičių, pirmomis lapkričio dienomis, paskelbė karantiną. Šalis suskirstyta į tris zonas: geltonąją – jai prieš kelias dienas vykusio pokalbio metu priklausė Italijos sostinė Roma ir jos apylinkės, oranžinę ir raudonąją – pavojingiausią. Zonų spalvos keičiamos maždaug kas tris dienas – priklausomai nuo tomis dienomis užregistruotų susirgimų konkrečiame regione skaičiaus.
Kaip ir pirmosios bangos metu, Šiaurės Italija patekusi į raudonąją zoną ir, panašu, kad pavojus čia yra didžiulis, todėl ir iki gruodžio 3 dienos paskelbto karantino taisyklės čia pačios griežčiausios.
Tačiau italai nebetiki, kad koronavirusui pažaboti užteks laiko iki gruodžio 3-osios. Ir valdžios koridoriuose jau vis garsiau prabylama, kad karantino sąlygomis teks švęsti Kalėdas bei sutikti Naujuosius. Jau kalbama ir apie sąlygas, kokiomis šios šventės galėtų vykti: ne daugiau ne šeši šeimos nariai prie Kūčių stalo, jokios pompastikos, jokių išvykų į kitus šalies miestelius, jokių apsikabinimų ir pasisveikinimų su kaimynais.
Vis dėlto kai kas nesuprantamo prieššventiniu laikotarpiu yra. Anot pašnekovės, Italijoje kalbama, kad kelios dienos iki metų didžiųjų švenčių gali būti plačiai atvertos visos šiuo metu uždarytos ne pirmos svarbos parduotuvės – esą tai tam, kad žmonės įsigytų eglutes, nupirktų artimiesiems dovanų.
„Toks gestas būtų „šakės“. Nesuprantu, kam jo reikia pandemijos laiku“, – kritiškai vietos sumanymus vertina ne taip toli nuo Lombardijos regiono sostine laikomo Milano, gyvenanti tautietė.
Gyvenimas karantino sąlygomis
O kol kas italai gyvena karantino sąlygomis, kurios, sako J. Bacytė, skirtingai nuo pirmo karantino, kur kas laisvesnės – mažiau draudimų, mažiau kontrolės, viskas labiau rekomendacinio pobūdžio. Skirtingai nei prieš kelis mėnesius, kai buvo draudžiama išeiti net iš namų, dabar žmonėms leidžiama ir dirbti, ir tvarkyti neatidėliotinus reikalus.
Valdžios veto uždėtas tik Italijos restoranams ir kavinėms. Tiesa, griežčiausi apribojimai įsikūrusiesiems raudonojoje zonoje – čia leidžiama teikti tik išsinešamo maisto paslaugas. O geltonojoje zonoje esančioms viešojo maitinimo įstaigoms leista tiekti ir pietus vietoje. Tačiau 18 valandą visos viešojo maitinimo paslaugos turi būti nutrauktos, nepriklausomai, kokios spalvos zonoje restoranas arba baras veikia.
Lombardijoje nedirba jokios pramoninių prekių parduotuvės, drabužių, avalynės centrai. Vaizdas dideliuose regiono prekybos centruose atrodo panašiai, kaip atrodytų, mūsiškiame, pavyzdžiui, „Saulės mieste“ – visos parduotuvės uždarytos, išskyrus vienintelę – maisto produktų. Pastarosios parduotuvės, beje, kaip ir vaistinės, šalyje dirba įprastu ritmu.
Dirba ir kirpyklos, ir automobilių salonai – tai glumina italus ir kelia jiems klausimų. Tačiau, įsitikinę, tokią taktiką valdžia pasirinkusi ne be reikalo – apie tai su J. Bacyte pakalbėsime kiek vėliau.
Mokyklos ir universitetai „raudonosios zonos“ gyventojams uždaryti – viskas vyksta nuotoliniu mokymu. Į mokyklą žygiuoja tik mažiausi regiono gyventojai – iki šeštos klasės. Deklaruojama, kad toks pasirinkimas padarytas tam, kad vienų mažamečių palikti negalintys dirbantys tėvai nesugalvotų jų priežiūrą patikėti seneliams, kurie, suprantama, nėra jauno amžiaus ir gali nesunkiai užsikrėsti nuo koronos simptomų nejaučiančių vaikaičių.
Mokslo įstaigos, esančios geltonojoje zonoje, dirba nenuotoliniu principu.
Italijoje yra paskelbta vadinamoji komendanto valanda, ir žmonės iš savo namų negali išeiti nuo 10 valandos vakaro iki penktos ryto. Tačiau darbo dienomis važiuoti tvarkyti neatidėliotinų reikalų gyventojams, nors ir nerekomenduojama, vis dėlto ir nedraudžiama. Prieš kelias dienas J. Bacytė asmeniniais reikalais nuosavu automobiliu vyko į Milaną.
Vis dėlto į kitus šalies regionus, žmonėms keliauti nerekomenduojama primygtinai – bent jau stotyse „tuo klausimu“ vykdoma kontrolė, ir keleiviai privalo įrodyti, kad vyksta išties rimtu reikalu.
Beje, karantino metu iki minimumo sumažintas viešojo transporto skaičius – kad žmonės kuo mažiau važiuotų arba, jei neišvengiama, važiuotų individualiu transportu.
Kompensacijos ir ne kompensacijos
Privatų nekilnojamojo turto verslą turinti J. Bacytė sako žinanti, kodėl Italijos valdžia šio karantino metu pasirinko „rekomendacinių karantino taisyklių paketą“. Priežastis – kompensavimo apkarpymas verslui, už tai, kad jis nedirbtų, kas buvo masiškai daroma pirmos bangos metu.
Tada J. Bacytė, už tai, kad tiesiog sėdėtų namuose, kovo ir balandžio mėnesį, priklausomai nuo buvusių jos pajamų, gavo 600 eurų išmoką, gegužę išmoka šoktelėjo iki tūkstančio eurų, tačiau jai gauti reikėjo pristatyti nemažai dokumentų, susijusių su verslo finansais.
Dabar iš valstybės fondo daugiausiai kompensuojamas tik viešuoju maitinimu užsiimantis verslas, nes jis turėjo užsidaryti be jokių išlygų. Teigiama, kad šio verslo atstovams dabar, skirtingai nei pirmojo karantino metu, suteikiama tris ar keturis kartus didesnės išmokos. Dauguma kitų privačių verslų, anot valdžios, gali nedirbti, tačiau gali ir dirbti – kaip patiems atrodo, tačiau kompensavimas jiems bei pirmuoju pasirinkimu, nei juolab antruoju, nenumatytas arba numatytas su išlygomis.
Taigi, kaip jau minėta, nedraudžiama dirbti, pavyzdžiui, kirpykloms. Ir, anot Jūratės, šios srities verslininkai dėl to išreiškę didelį nepasitenkinimą – juk klientų dėl tiesiog liepsnojančios koronos beveik nėra. Jei valdžia ragina gyventojus nekelti kojų iš namų arba išeiti nebent į darbą ar produktų įsigyti, apie kokią kirpyklą gali būti kalba! Nepaisant to, pagal valdžios supratimą, jei kirpyklų darbas neuždraustas, vadinasi ir kompensavimo už prastovas nėra. Jei darbas neuždraustas, vadinasi, ir mokesčius valstybei, ir už patalpų nuomą reikia mokėti, nežiūrint į kone nulines pajamas.
Tačiau kai kuriose kompensavimo srityse Lietuvai vis dėlto galima būtų pasimokyti iš pavojingo viruso siaubiamos Italijos.
Ši šalis priėmusi sprendimą mokėti kompensacijas dirbančioms ir mažus vaikus auginančioms šeimoms, kurios samdo aukles – išmokos siekia ir 1 000, ir 1 200 eurų.
Vasarą, atslūgus pandemijai, šeimoms buvo išmokėtos vienkartinės išmokos, skirtos atostogoms – mestas planas gelbėti šalies turizmą.
Kompensacijas italai, tačiau tik gyvenantys tuose miestuose, kuriuose yra per 100 000 gyventojų, gavo ir dviračiams bei elektriniams paspirtukams įsigyti. Reikia pripažinti, kad šie pinigai eiliniams piliečiams nenubyrėjo tiesiog iš dangaus – viskas paskaičiuota, suteikta arba nesuteikta atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno italo pajamas ir sumokėtus valstybei mokesčius.
„Pandemijos pradžioje buvo labai daug panikos. O jai atslūgus, žmonės per daug atsipūtė. Dabar vėl kylant susirgimų skaičiui, kyla ir panika, bet ne tik dėl viruso, bet ir dėl to, kad nebėra, iš ko gyventi, nes pagal valdžios programas karantino laiku išmokos mokamos tik tiems, kurių veikla yra uždrausta“, – sako šiaulietė.
Nerimo baimė – esanti ir buvusi
Pirma uždarė visus, ir visus, ką uždarė, visiems davė. O dabar tik barams, restoranams. Išmokas dar ir padidino.
J. Bacytė pasakoja, kad šiuo momentu Italijos žmonės vėl pradėję rimčiau išsigąsti – ligoninės perpildytos, skaičiai auga tiesiog akyse. Baisiausia tai, kad daugybė šios ligos atvejų dabar yra besimptomiai.
„Vieną mano pažįstamą staiga pradėjo dūsinti, parašė man tik tiek, kad jam reikia oro, išvažiavo į ligoninę – uždėjo deguonies kaukę. Situacija komplikavosi“.
Be veidą dengiančios kaukės vietiniai, sako Jūratė, dabar neina net į savo nuosavą kiemą, ji tarsi veido dalis, be kurios rodytis kitiems ne tik nesaugu, bet jau ir nepadoru.
Moters žodžiais, smarkiai tarpusavio bendravimą apribojusi susirgimo baimė kirto per žmonių psichologiją – atrodo, kad aplinkui vieni kitų pradėjo nepastebėti, nepakelti akių, sutiktąjį laikydami potencialiu užkratu.
Deja, yra ir tai, kad, apsirgus kita liga, nei korona, priėjimas prie gydytojų beveik neįmanomas – ne tik ligoninių lovų, bet ir specialistų trūkumas jaučiamas visoje šalyje. Bent jau taip deklaruojama viešai.
„Ir aš štai ką vakar sužinojau. Kai kokiai Italijos ligoninei atveža ligonį su „kovidu“, valstybė už jo gydymą sumoka 2 000 eurų, o kada pagalbos reikia ligoniui su kitokiu negalavimu – išmoka gydymo įstaigai siekia viso labo 200 eurų. Kuris ligonis labiau apsimoka? Ar tuo tikėti? Manau, kad tai visiškai įmanoma. Gi čia Italija! Gal todėl dauguma gydymo paslaugų šiuo metu ir atšaukta?“, – tokie nuosavą verslą Italijoje turinčios lietuvės pasvarstymai.
J. Bacytė atsimena, kas šalyje darėsi pandemijos pirmosios bangos metu, kai koronavirusas italus tiesiog šienavo. Tada absoliučiai viskas buvo uždaryta (dirbo tik maisto fabrikai), buvo griežtai draudžiama išeiti iš namų, nebent į maisto parduotuvę ar kelioms minutėms pavedžioti augintinio. Nepaklususieji draudimams buvo baudžiami.
Neseniai baudos už tai, kad kelios valandos iki karantino paliko namus mieste, prie Como ežero, ir išvažiavo į už 230 kilometrų nuo namų esantį laisvalaikiui nuomojamą namą kalnuose Valle d'Aosta regione, Courmayeur miestelyje, pasivijo ir šiaulietės šeimą. Italui sutuoktiniui paskirtos trys baudos, Jūratei teks sumokėti dvi, dukrai Martynai – tris.
Šiuo metu Italija pagal susirgimų COVID-19 skaičių yra devinta pasaulyje – lapkričio 18 dieną nuo vasario 15-osios čia užfiksuota daugiau nei milijonas du šimtai tūkstančių ligos atvejų ir daugiau nei 46 000 mirčių.
