
Naujausios
Istorinė galimybė: būti ar žlugti?
Šiaulių rajono Bazilionų miestelyje žlunga projektas pastatyti priestatą, kuriame tilptų ir darželinukai, ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo (1939–2015) Lituanistikos centras. Nors už priestato projektą sumokėta apie 50 tūkstančių litų, pinigų projektui įgyvendinti nebeliko. Darželinukus žiemą šildo paršiukams skirti radiatoriai. O kur dėsis tūkstančiai retų knygų, kurių verte Bazilionai gali pasivaržyti ir su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Projektas yra, bet nebetinka
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad Bazilionų mokyklai-daugiafunkciam centrui ketinama statyti priestatą, kuriame įsikurtų vaikų darželis ir Romualdo Ozolo Lituanistikos centras. 2014 metų balandį parengtas priestato projektas, kuris kainavo apie 50 tūkstančių litų.
Šiaulių rajono Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys pasakojo, kad pritarus tuometinei rajono Tarybai, buvo nuspręsta parengti projektą perkeliant vaikų darželį ir mokyklą po vienu stogu. Tam reikėjo pastatyti priestatą, kuris sujungtų mokyklą ir valgyklą. Priestato antrame aukšte buvo numatyta įrengti darželį, o pirmasis taptų Lituanistikos centru su biblioteka ir skaitykla.
Projektas, pasak R. Gorio, buvo išskirtas į du etapus. Pirmojo etapo sąmata buvusi apie 1 milijoną eurų.
„Prieš daugiau nei metus Savivaldybė teikė paraišką investicijų fondui, ir lėšos – apie 600 tūkstančių eurų – lyg ir buvo numatytos Bazilionams, tačiau dabar paaiškėjo, kad jau patvirtintas projektas nebeatitinka finansavimo sąlygų aprašo reikalavimų“, – pasakojo R. Gorys.
Tą „Šiaulių kraštui“ patvirtino ir rajono Savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Alfredas Budrys. Jo teigimu, gali būti finansuojami tik tokie projektai, kur nebus statoma „nė vienos naujos sienos“, o tik rekonstruojamos esamos patalpos. O esamos patalpos – dviejų aukštų L formos nedidelė tipinė mokykla ir už keliasdešimties metrų – atskiras valgyklos pastatas.
146 vaikų problema
Iš viso Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre ugdomi 146 vaikai, iš jų – 20 darželinukų.
Ateinančiais mokslo metais darželinukų skaičius gali padidėti dar keturiais vaikais, jeigu juos bus, kur ugdyti. Šis vaikų skaičius dar padidėtų, jeigu darželio patalpos būtų šiuolaikiškos, nes į Bazilionus ir vaizdingas miestelio apylinkes yra atsikėlę jaunų šeimų, kurios vaikus, važiuodami į darbą, vežasi į Šiaulių darželius.
Mokinių skaičių, pasak R. Gorio, ateinančiais mokslo metais planuojama išlaikyti tokį pat. Čia mokosi miestelio ir aplinkinių kaimų, gretimo Kelmės rajono vaikai.
Artimiausias vaikų darželis – už maždaug 10 kilometrų – Kurtuvėnuose arba Bubiuose. O mokyklos, kuri teiktų ir vidurinį išsilavinimą, arčiau nei Kelmė, Tytuvėnai ar Šiauliai – nėra.
Vaikus šildo „paršiukų radiatoriai“
„Mokykloje dar šiaip taip telpame, bet darželiui verkiant reikia patalpų, kitaip prarasime ne tik mūsų ugdymo įstaigos, bet ir istorinio miestelio patrauklumą“, – sako R. Gorys.
Darželis iki šiol veikia nuomojamose iš Bazilionų žemės ūkio bendrovės patalpose. Ne kartą rašėme, kad rūsyje stovi vanduo, pašalus jis virsta ledu ir sprogdina pamatus. Prastos patalpos yra šildomos elektriniais radiatoriais, kokiais sovietiniais laikais šildydavo kiaulides. Toks pastato šildymas yra ne tik prastas, bet ir labai brangus.
Mokyklos-daugiafunkcio centro vadovo teigimu, pastatą žemės ūkio bendrovė pardavinėja, todėl į jį neinvestuojama. O darželiui iškiltų grėsmė atsidurti gatvėje, jeigu pastatą bendrovei pavyktų parduoti.
Bazilionai rūpi ir Čikagai, ir Vilniui
R. Ozolas Bazilionams, kuriuose augo, brendo, baigė mokyklą, kur yra tėviškė, dovanojo per visą gyvenimą kauptą savo biblioteką. Joje – apie 15 tūkstančių knygų.
R. Ozolas Bazilionams paskyrė ir savo asmeninį archyvą, kuris yra labai svarbi Lietuvos nepriklausomybės kūrimo istorijos dalis. Čia yra net tie R. Ozolo rankraščiai, kurių dar negalima nei skaityti, nei juo labiau publikuoti. Šių rankraščių norėjo ir Signatarų namai, ir įvairūs asmenys, bet šią medžiagą R. Ozolas patikėjo būtent Bazilionams.
Dar praėjusį savaitgalį iš Vilniaus parvežtas apie 5 tonų krovinys, kuriame R. Ozolo bibliotekos dalis, reti leidiniai bei Sąjūdžio stalas, ant kurio buvo pasirašinėjami svarbiausi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dokumentai. Dėl šio stalo varžėsi sostinėje esantys muziejai, bet R. Ozolas jį dovanojo Bazilionams.
R. Ozolo ryšių dėka po jo mirties užmegztas bendradarbiavimas su JAV Čikagos lituanistinių tyrimų ir studijų centru. Jis siunčia į Bazilionus retą išeivijoje leistą lituanistinę literatūrą, senuosius vadovėlius. Dėl kai kurių knygų iš Čikagos Bazilionai galėtų varžytis ir su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Apie tai plačiai rašėme birželio 30 dienos „Šiaulių krašto“ kultūros, meno, literatūros leidinio „Atolankos“ numeryje.
Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre leidžiamas ir R. Ozolo fondo leidinys – kultūros ir istorijos žurnalas „Padubysio kronikos“.
Alternatyva – „žvirblis“?
Mokyklos vadovas R. Gorys teigia, kad „deramasi, kaip išsiversti be priestato“, perkeliant darželį į mokyklos patalpas – skiriant tam dvi klases ir gabalą koridoriaus. Jis teigia, kad Savivaldybės turimų lėšų tokiai investicijai pakaktų.
„Atidavus dalį patalpų darželiui su mokiniais tektų labai susispausti, ir Lituanistikos centrui vietos nelabai randasi. Todėl tai tik žvirblis rankoj“, – sako R. Gorys.
Savivaldybės Turto skyriaus vedėjas A. Budrys teigia, kad įgyvendinus šią alternatyvą būtų surasta vietos darželiui, bet liktų kitos dvi problemos: „pagarbus R. Ozolo atminimo įamžinimas“ ir tai, kad mokyklos pastate ugdomiems vaikams nereikėtų eiti per lauką į valgyklą, ar „nei šis, nei tas su tačke vežti maistą vaikams per sniegą“. Tam reikėtų pastatyti koridorių – galeriją, jungiančią valgyklą su mokykla.
A. Budrio teigimu, skyrus klases vaikų darželiui, remontas gavus lėšų galėtų prasidėti tik kitais metais.
Paremontuotų ir įjungtų šildymą
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras teigia, kad R. Ozolo Lituanistikos centras „be abejo, gyvuos Bazilionuose“.
Jeigu nebepavyktų pastatyti naujo priestato prie mokyklos, mero žodžiais, yra dvi alternatyvos: „mažėjant vaikų ieškoti patalpų pačioje mokykloje, jas suremontuoti“, arba „išnaudoti esamą Bazilionų kultūros centro pastatą, kuriame daugybė nenaudojamų patalpų“.
Meras vardijo, kad būtų pigiau gerai suremontuoti dalį didžiulių patalpų Kultūros namuose R. Ozolo Lituanistikos centrui, nei statyti naują.
Tačiau žiemą miestelio Kultūros namai – nešildomi. „Galvotumėme, kaip šildyti patalpas. Bet ten stogas pakeistas, vietos daug“, – sako A. Bezaras.
Pasak mero, dar bus tariamasi su rajono Taryba, nes „skubotų sprendimų prikepant projektų, kurių neįmanoma įgyvendinti, pakankamai paveldėta iš praėjusios kadencijos“.
Meras priminė pastatytą mokyklą Raudėnuose, kurios „nelabai kam bereikia, nes nėra vaikų“, renovuotus kai kuriuos kultūros namus, kuriuose beveik niekas nesilanko, nes – „mažėja žmonių“.
Giedriaus BARANAUSKO repr.
PROJEKTAS: Taip turėjo atrodyti Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras įgyvendinus projektą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VIETA: Pievoje tarp mokyklos pastato ir valgyklos, vietoj priestato, kuriame turėjo tilpti ir darželinukai, ir Romualdo Ozolo Lituanistikos centras, gali atsirasti tik koridorius-galerija.
Redakcijos nuotr.
GALIMYBĖ: Šiaulių rajono Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys sako, jog kol nebuvo priestato projekto, buvo pinigų jam statyti, dabar yra projektas, bet vis nebeatsiranda pinigų jam įgyvendinti.
KOMENTARAS
R. Ozolo palikimo vertė – neišmatuojama
Alvydas MEDALINSKAS, politologas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, R. Ozolo bendražygis:
– Ne tik Bazilionai, Šiaulių rajonas, bet ir Šiauliai Romualdui Ozolui buvo labai svarbūs. Būtent dėl to jis pasirinko Bazilionus savo palikimui saugoti. Ir būtent dėl to Bazilionų apylinkėse esantis miškas paties R. Ozolo buvo padovanotas tam, kad būtų tam tikras indėlis į mokyklos priestato, kuriame įsikurtų ir vaikai, ir knygos, statybas.
Romualdas pats perdavė knygas ir dar paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis, dienomis nenustojo klausinėti, ar pajudės Bazilionuose Lituanistikos centro kūrimo reikalai, statybos.
R. Ozolo palikimas rūpi jo bendražygiams, Sąjūdžio bendraminčiams ir Šiauliuose, ir Vilniuje. Visi puikiai prisimena R. Ozolą ne tik kaip puikų, bet ir kaip labai atsidavusį valstybei žmogų, 1988 metais, kai tik susikūrė Sąjūdis, jis nenuilstamai dirbo Lietuvos laisvei.
Romualdas Ozolas aiškiai žinojo, kam paskirti savo palikimą – aiškiai nurodė Bazilionus, Šiaulių rajoną.
Labai norisi tikėti, kad ir Šiaulių rajono, ir Šiaulių politikai bus tokie patriotai, koks buvo Romualdas Ozolas. Mes kartu su Romualdu važiavome į pirmąjį Sąjūdžio mitingą Šiauliuose ir po to ne kartą buvome Šiauliuose, todėl žinau, kaip Šiauliai ir Bazilionai Romualdui buvo svarbu. Tai susiję su jo svarbiausiais gyvenimo faktais.
R. Ozolas sakė ir suprato, kad ne viskas turi koncentruotis sostinėje. Reikia suvokti, kad Bazilionuose kuriamas Lituanistikos centras turi labai glaudžius ryšius su Šiaulių universitetu. Būtent pirmieji R. Ozolo žingsniai yra dėl bendradarbiavimo su Čikagos lituanistinių tyrimų ir studijų centru. R. Ozolas suvokė regionų stiprinimo reikšmę ir numatė tokio centro steigimą būtent Bazilionuose. O dabar jau Bazilionų, Šiaulių rajono reikalas pagarbiai įprasminti palikimą.
R. Ozolo atminimo įamžinimas, deramas centro įkūrimas – visos valstybės reikalas. Ir ta tema vyko pokalbių aukščiausiosios valdžios lygmenyje, su svarbiais valdžios pareigūnais. Deja, dabar yra rinkimų laikotarpis, kai daug kas žadama, skamba daug gražių žodžių. Bazilionų centrui įprasminti reikės laukti ir kol bus išrinkta naujoji valdžia ir su ja tęsti šį pokalbį.
Neabejoju, kad turi būti suvokta ir Šiauliuose, ir Šiaulių rajone, ir Bazilionuose, ir Vilniuje, ir Vyriausybėje, koks svarbus šis Romualdo Ozolo palikimo, atminimo, pagarbos jam įprasminimas. Įprasminti – reiškia ne tik pastatyti, įkurti, bet ir skleisti žinią, rengti susitikimus, konferencijas, mokslinius tyrinėjimus.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
BENDRAŽYGIAI: Romualdas Ozolas ir Alvydas Medalinskas 2013 metų birželio 3 dieną Vilniuje, Mokslų akademijoje surengtoje konferencijoje-forume „Sąjūdžio Lietuva: viltys ir tikrovė“, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 25-ąsias metines.