Naujausios
Įstatymas moteris varo iš namų
Joniškio krizių centre-nakvynės namuose per 2012 metus pastebimai padaugėjo nukentėjusių moterų, kurių neapsaugo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Socialinės darbuotojos paradoksą aiškina paprastai: jei būstas priklauso vyrui, jam grįžus po laikino priverstinio iškeldinimo, moteris mato vienintelį kelią – išeiti.
Teisininkai svarsto, kad įstatymas netgi gali padidinti užslėptą smurtą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Patikėjo internetine pažintimi
Violeta (vardai tikroje istorijoje pakeisti – aut. past.) – jauna, viena vaiką auginusi moteris, į Joniškį atvyko po mėnesį trukusios internetinės pažinties su vidutinio amžiaus vyriškiu.
Vytas pasirodė patikimas, nes priminė jos tėvą, likęs našlys vienas augino vaiką.
Jau pirmą naktį tarp menkai pažįstamų žmonių įvyko aštrus konfliktas, moteris patyrė prievartą ir iš ryto susirinkusi atsivežtus daiktus išskubėjo atgal į savo rajoną už poros šimtų kilometrų.
Vytas atakavo atsiprašymo skambučiais, prikaišiojo, kaip ji galėjusi pabėgti, juk taip patikusi jo sūnui.
„Norėjau atramos gyvenime, saugumo, patikėjau saldžiais žodžiais. Juolab kad į mano norą įtvirtinti santykius jis reagavo teigiamai: einam iš karto į „zaksą“. Su ankstesniu vyru gyvenome nesusituokę. Nunešėme pareiškimus, pradėjome ruoštis vestuvėms, nors iš tiesų ruošiausi tik aš. Jis dar iki vestuvių kelias paras gėrė, po jų – taip pat“, – prisimena moteris.
Valgį šveisdavo moteriai į veidą
Ištekėdama Violeta išgirdo, kad būsimas vyras – teistas, bet nežinojo, kad ne vieną kartą. Dėl muštynių, pasipriešinimo policijai.
Vyto įprotis nesutarimus spręsti jėga ir psichologiniu smurtu greitai išaiškėjo.
Naujoji žmona niekaip neįtiko: negerai klojo lovą, per ilgai miegojo, neskaniai maistą gamino, net indų, jo nuomone, nemokėjo plauti.
„Tiesiai iš lėkštės man į veidą mesdavo nepatikusį valgį. Jei kas skanu, pavyzdžiui, privirdavau puodą spurgų, suvalgydavo visas iš karto, nė nepalikdamas paragauti“, – pasakoja Joniškyje šiuo metu gyvenanti moteris.
Smurtavo ir kontroliavo
Vytas ėmė kelti ranką: trenkdavo per veidą, tąsydavo už plaukų. Kai Violeta vestuvėse nedalyvusiai kaimynei panoro pademonstruoti suknelę ir ją apsivilko, vyras pašėlo: stumdė, tąsė, spardė, įstūmęs į vonią grasino sukapoti gabalais. Moteris prarado sąmonę.
Pasijutusi besilaukianti, manė, kad reikalai pagerės, vyras taps švelnesnis. Bet šis ėmė įtarinėti, kad vaikas ne jo, prikaišiojo visus, kurie pasirodydavo akiratyje, nors moteris būdavo namuose, net į parduotuvę jos vienos neišleisdavo. Išvažiavęs į darbą po keliolika kartų per dieną skambindavo, laukdamas išsamios ataskaitos, ką nuveikusi.
Moteris ne sykį buvo sumušta, žeminta. Kartą nebeištvėrusi parašė pareiškimą policijai, bet po poros dienų ėmė gailėtis,– ne tiek vyro, kiek jo mažamečio vaiko.
Tarsi migla galvoje
Kas kartą išbėgusi moteris vis rasdavo priežastį grįžti. Vyras ją kaltindavo, ji ėmė jaustis kalta.
„Tarsi kokia migla buvo galvoje. Nesugebėdavau jo įtikinėjimams, atsiprašymams griežtai pasakyti „ne“. Jaučiau atsakomybę, kad esu jo žmona. Galų gale kartais būdavo romantiškas. Rasdavau gėlių ant pagalvės ar kokį gražų raštelį, tai suminkštindavo širdį“, – pasakoja Violeta.
Kantrybės taurė persipildė po eilinio barnio ir tąsymo už plaukų, kai praėjusį gruodį ji liko išvaryta, be pastogės, automobilyje.
Nuvykusi į savivaldybę stende rado informaciją apie Krizių centrą-nakvynės namus. Paskambino nurodytu telefonu. Ten moteris sulaukė palaikymo bei supratimo, buvo apgyvendinta. Būstas priklauso vyrui, tad moteris nė nebandė reikšti į jį pretenzijų.
„Dabar turiu darbą, esu stipresnė ir saugesnė nei kada nors anksčiau. Jaučiuosi nusipirkusi laisvę. Laukiu skyrybų. Vis prisimenu vyro žodžius, kai žemindamas sakydavo mane nusipirkęs už 70 litų, kuriuos mokėjo pateikiant pareiškimus tuoktis“, – prisimena Violeta.
Nukentėjusios 6 šeimos
Violeta – ne vienintelė moteris, po ilgai kęsto smurto išėjusi iš namų.
Joniškio krizių centro-nakvynės namų darbuotojai pastebi paradoksalią situaciją: priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą besikreipiančių nukentėjusiųjų padaugėjo.
Per 2012 metus įstaiga priglaudė šešias šeimas. Visos jos – smurto aukos, nors ankstesniais metais dažniau atvykdavo neturintieji socialinių įgūdžių, todėl nesugebėję susitvarkyti gyvenimo.
(Šiaulių apskrities policija per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo 1386 ikiteisminius tyrimus – aut. past.).
Kai būstas priklauso sutuoktiniui
Krizių centro socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė sako, kad moterys laikino prieglobsčio dažniausiai būna priverstos ieškoti, kai dėl smurto sulaikytas vyras po 2 ar, teismo sprendimu, 14 parų grįžta į namus.
Dažnai jis būna nusiteikęs agresyviai dėl priverstinio iškeldinimo, todėl moteriai vienai ar su vaikais kyla grėsmė dar sykį nukentėti.
„Juk neretai būstas priklauso vyrui arba sugyventiniui, arba jo tėvams. Nors pagal įstatymą yra apribojimai, kad smurtautojas negalėtų priartėti prie aukos, bet realiai tai vyksta“, – paradoksalią situaciją aiškina socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tik suteikia privalumą, kad 14 parų, kol smurtautojas ne namuose, moteris į situaciją gali pažvelgti iš šalies ir imtis keisti gyvenimą.
Smurtautojams reikia psichologinės pagalbos
Socialinė darbuotoja pastebi, kad smurtavę vyrai neretai atgailauja, ieško priežasčių, kodėl taip atsitiko, nesupranta, dėl ko moteris išėjo, daro jai spaudimą.
„Smurtautojai nesuvokia priežasties ir pasėkmių ryšio. Galbūt jie augo šeimoje, kur tėvas dar labiau mušė mamą, vaikus, ir jaučiasi besielgiantys geriau.Tiems vyrams reikia psichologinės pagalbos, bet Joniškyje ji praktiškai neteikiama“, – sako R. Tamulienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SMURTAS: Nuo smurtautojų neapsaugo net įstatymas.
Autorės nuotr.
PAKLAUSA: Joniškio krizių centras-nakvynės namai priglaudžia vis daugiau žmonių, pernai čia laikinai gyveno 131 pavienis asmuo ir 6 šeimos, pastarosios – visos nukentėjusios nuo smurto.
PRIEŽASTIS: Krizių centro–Nakvynės namų socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė sako, kas moterys laikino prieglobsčio dažniausiai būna priverstos ieškoti, kai dėl smurto sulaikytas vyras po 2 ar, teismo sprendimu, po 14 parų grįžta į namus.
Žinojimas drausmina
Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkas Vidmantas Gestautas:
DRAUSMINIMAS: Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkas Vidmantas Gestautas teigia, kad žinojimas apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą smurtautojus iš dalies drausmina.
– Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas šiek tiek padėtį pakeitė. Dabar nebereikia pareiškimo privataus kaltinimo tvarka, tyrėjas be prokuroro gali kreiptis tiesiai į teismą kardomosioms priemonėms skirti.
Matome ir girdime iš teisėtvarkos pareigūnų, kad apie šį įstatymą jau žino kaimų gyventojai. Jie šneka tarpusavyje, kalba, kad gali būti iškeldinti. Žinojimas drausmina.
Laikinai iškeldinus smurtautoją iš namų, jam taikomi apribojimai. Asmuo įpareigojamas nesiartinti, nebendrauti su auka iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Tiesa, pagal šį įstatymą žmogus neiškeldinamas amžinai, bet ir laikinas etapas jį verčia susimąstyti.
Galima ir kita kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium, bet ji taikoma ne pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Smurtautojams dažiausiai pritaikomas Baudžiamojo kodekso 140 staipsnis. Pagal jį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Didėja užslėptas smurtas
Seimo narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius:
GRĖSMĖ: Seimo narys Vitalijus Gailius Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą sieja su galimu latentinio smurto augimu.
– Pastebiu, kad įstatymo pasekmės – gana įvairios. Pirma, įžvelgiu su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu susijusį galimą latentinio (užslėpto – aut. past.) smurto didėjimą, gresiantį peraugti į recidyvą. Smurtautojo teistumas gali pakenkti jo statusui, einamoms pareigoms, o jis neretai išlaiko šeimą, tad auka persigalvoja ir keičia parodymus. Kartais moterys tiesiog pasigaili vyro, susitaiko.
Antra, kalbantis su teisininkais aiškėja, kad įstatymas atskirais atvejais tampa įrankiu advokatams, sprendžiantiems ištuokų bylas. Kartais jis jau taikomas piktnaudžiaujant.
Manau, kad įstatymo rengimas ir priėmimas vyko nesilaikant teisėkūros procedūrų. Panašių rezultatų buvo galima pasiekti priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas.
Apie pagalbą
Joniškio rajone smurtautojų aukos ištikus bėdai raginamos nebijoti kreiptis į Joniškio krizių centrą-nakvynės namus, tel: (8426) 65535.
„Pagalbos moterims linija“ emocinė parama visoje Lietuvoje teikiama telefonu 8 800 66366 (kasdien 10–21 val. ) ir internetu pagalba@moteriai.lt.
Šiaulių regione veikia asociacija Moterų veiklos inovacijų centras, tel. (841)520239, internetu mvic@splius.lt
