Naujausios
Išskirtiniuose dokumentuose – krikšto vardai iš XVII amžiaus
Vakar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III aukšto galerijoje pristatyta vienos dienos paroda „Šiaulių krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Renginyje, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, buvo galima pamatyti unikalius rankraščius ir senuosius spaudinius.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Parodoje „Šiaulių krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ eksponuoti XVII–XX amžiaus rankraščiai ir senieji spaudiniai, susiję su Šiaulių krašto istorija, etnografija ir žymiais žmonėmis.
Parodą pristačiusi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkė Veronika Girininkaitė išskyrė vertingą Šiaulių bažnyčios XVII amžiaus krikštų registravimo knygą: parodos rengėjai atvertė 1649 metų balandžio ir gegužės mėnesius, tad buvo galima perskaityti, kokie vardai buvo suteikiami Šiauliuose krikštytiems vaikams prieš 370 metų.
Išskirtinis eksponatas ir rankraštis, žinomas pavadinimu „Contiones litvanicae": apie 1720 metus nenustatyto pamokslininko ranka lietuviškai surašyti pamokslai, juose minimas Šiaulių miesto vardas. Šalia rankraščio eksponuota publikacija. Pasak bibliotekininkės, „Šiaulių miestelis“ rankraštyje minimas kelis kartus: tai įrodymas, kad pamokslininkas turėjo darbo Šiauliuose.
Ekspozicijai buvo pateikti keli inventoriai, išrašai iš Šiaulių teismų knygų, juose surašytos valstiečių pavardės, duomenys apie Šiaulių krašto kaimus.
Dėmesys skirtas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai (1771–1849) – kunigas klebonavo netoli Šiaulių, Raudėnuose. Rodytas jo pamokslų rankraštis, publikuotas leidinys, laiškas botanikos profesoriui į Vilniaus universitetą: jame kunigas rašo apie Žemaitijos augalus, kuriuos rinko.
Ant Žemaičių vyskupų raštų buvo galima pamatyti vyskupų Juozo Arnulfo Giedraičio, Motiejaus Valančiaus parašus.
Parodą pratęsė naujesni dokumentai: XIX amžiaus Antano Šmulkščio-Paparonio (1886–1951) perrašyta Kražių bažnyčios uždarymo byla, atverstuose puslapiuose buvo matyti liudininkų parodymai apie 1893 metų Kražių skerdynes. Šalia eksponuotos Kražių bylos nukentėjusiųjų nuteistųjų fotografijos.
V. Girininkaitės akimis, labai svarbus dokumentas – rankraštinė knygelė „Kelionė į Kudirką“ (1899), atsiminimai apie kelionę į Naumiestį aplankyti sergančio Vinco Kudirkos.
Kelionėje dalyvavo Petras Avižonis, Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, seserys Jadvyga ir Marija Juškytės. Rankraštį sudaro J. Juškytės tekstas ir P. Višinskio darytos nuotraukos.
Šiaulių ir apylinkių vaizdus buvo galima pamatyti XX amžiaus pradžios nuotraukose, atvirukuose.
Eksponuotas Pelikso Bugailiškio prisiminimų „Gyvenimo vieškeliais“ mašinraštis, papildytas rankraštiniais lapais, nuotraukomis, XX amžiaus pradžios Šiaulių paviete Lietuvių mokslo draugijai užrašytų dainų tekstai, Petro Avižonio parengta „Lietuviška gramatikėlė“, Povilo Višinskio parašytas „Elementorius“, Jono Šliūpo „Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų“, žodynas, parašytas Povilo Matulionio, Jovaro „Jausmų kibirkštėlė“, spausdinta Šiauliuose 1908 metais, ir kiti leidiniai.
Parodoje buvo galima pamatyti ir XX amžiaus pradžios Šiauliuose veikusio kooperatyvo blankų bei sąskaitų: T. Volovo prekybos metalais ir statybinėmis prekėmis, I. Dembovskio galvos apdangalų ir aksesuarų parduotuvės. Alaus darykla „Gubernija“ 1941 metų kovo 5 dieną buvo išsiuntusi raštelį, kad nebus pristatomas alus klientui.
Ekspoziciją baigė du „Krivūlės“ leidiniai iš Vilniaus universiteto bibliotekos Atgimimo spaudos rinkinio.
Pasak V. Girininkaitės, su Šiauliais susiję dokumentai yra išskirstyti skirtinguose Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose, parodai buvo atrinkta tik nedidelė dalis, atsižvelgiant į geografiją, garsius asmenis. Bibliotekininkė kvietė atvažiuoti į Vilnių ir išsamiau susipažinti su saugomais dokumentais.
Renginyje ne tik pristatyta paroda, bet ir skaityti pranešimai. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pristatė kultūros paveldą Vilniaus universiteto bibliotekoje, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Arvydas Pacevičius kalbėjo apie Vilniaus universiteto dokumentinį paveldą Suomijos nacionalinėje bibliotekoje ir prarastus kultūros turtus.
Šis renginys buvo Vilniaus universiteto bibliotekos penktus metus tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių bažnyčios krikštų registravimo knyga. 1647–1666 metai. Atversti 1649 metų balandžio ir gegužės įrašai (šiauliečių, gimusių prieš 370 metų vardai). Įrašyta krikšto data, tėvo ir motinos vardas, gyvenamasis miestas ar kaimas, krikšto tėvų vardai.
Vakarykštės dienos krikšto įrašai prieš 370 metų.
Kairėje – išrašas iš Šiaulių reparticijos pilies teismo knygų. Ignas ir Pranciškus Karpiai kelia bylą Pranciškui ir Sofijai Antanavičiams dėl Rėkyvos dvaro valdų. Šiauliai, 1776 07 15. Pasirašė teismo sekretorius Adomas Milvydas. Dešinėje – Šiaulių valdų revizijos užrašai. Šiauliai, 1616 m. rugpjūčio 21 d. Liudijama, kad Feliksui Bartoševičiui suteikta 4 valakai žemės Rėkyvos dvare. Raštas lenkų ir senąja kanceliarine slavų kalba.
Rankraštinė knygelė „Kelionė į Kudirką“ (1899), atsiminimai apie kelionę į Naumiestį aplankyti sergančio Vinco Kudirkos. Rankraštį sudaro Jadvygos Juškytės tekstas ir Povilo Višinskio darytos nuotraukos.
Povilo Višinskio „Elementorius, arba Skaitymo ir rašymo mokslas“, išleistas 1910 metais.
Parodą „Šiaulių krašto dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ pristatė Veronika Girininkaitė, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkė.
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pristatė kultūros paveldą Vilniaus universiteto bibliotekoje..