Naujausios
Išskirtinės partijų jungtuvės
Darbo partija (DP) ir partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) pretenduoja sukurti didžiausią Lietuvoje partiją. Politikai kalba apie centro politinių jėgų konsolidavimą, tikina, jog partnerių jungimasis valdančiajai koalicijai įtakos neturės. Tačiau politologas Alvidas Lukošaitis teigia, jog kalbos apie centro jėgų stiprinimą – blefas: „Jungtuvėmis bandoma spręsti partijų elito problemas“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Sekmadienį bus aiškiau
Pasklidusi žinia apie galimas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuves buvo pakankamai netikėta net Seimo politikams: ir valdantiesiems, ir opozicijai.
Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulik „Šiaulių kraštui“ neprognozavo, kaip dėl galimų jungtuvių gali keistis situacija Seime. Tik suskaičiavo, jog susijungusios „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ frakcijos turėtų 39 narius, o Socialdemokratų frakcija – 38 narius.
Susijungę į vieną partiją „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ gali turėti 26 tūkstančius narių. Dabar didžiausia yra Socialdemokratų partija su 17 tūkstančių narių.
Eiliniai nenorėję įsivardyti „darbiečiai“ stebėjosi, jog dar neseniai vykusios derybos su Liberalų sąjūdžiu.
Šiaulių miesto taryboje, pavyzdžiui, „darbiečiai“ ir liberalai dirba vienoje frakcijoje.
„Kol kas nėra jokio sprendimo, – tikino „Šiaulių kraštą“ Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas. – Sekmadienį partijos taryboje svarstysime perspektyvą jungtis su Darbo partija. Svarstysime ir savo partijos perspektyvą.“
Pats V. Mazuronis mano, jog partijų susijungimas būtų teigiamas žingsnis, nes ir politines jėgas sutelktų, ir padėtų geriau atstovauti tam tikrą rinkėjų sluoksnį.
Jis pabrėžė, jog „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ pozicijos yra artimos. Abi partijos turi ketverių metų bendro darbo patirties opozicijoje, o dabar kartu dirba ir valdančiojoje koalicijoje.
V. Mazuronis per ankstyvas laiko kalbas apie naujos partijos vadovų galimą rotaciją: dveji metai – „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas, dveji – „darbiečių“ Viktoras Uspaskich.
„Pas mus gi pagrindinis klausimas – kas bus viršininkas? – ironizuoja politikas. – Kol nėra pirminio sprendimo, akivaizdu, jog nėra ką kalbėti apie pirmininkų rotaciją. Ji turi būti numatyta partijos įstatuose, o bet kuriuo atveju partijos pirmininkas yra renkamas kongrese.“
Teismas – ne priežastis?
Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys „Šiaulių kraštui“ neigė, jog jungiamasi norint išvengti galimo teismo sprendimo dėl Darbo partijos likvidavimo.
Vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje teisiami ne tik Darbo partijos atstovai, bet ir pati partija, kaip juridinis asmuo.
V. Gapšys tikino, jog vienintelė jungimosi priežastis – noras sutelkti „centro politines jėgas“. Tai teigiamai veiktų ir visą politinę sistemą“. Diskusijos esą dėl to vyksta jau pusantrų metų.
„Svarbiausia pritraukti daugiau rinkėjų ir geriau įgyvendinti savo programą, visi kiti dalykai – šalutiniai, – teigė politikas. – O dabar yra geras momentas, nes yra bendras darbas su partneriais Vyriausybėje, ir tie dalykai mus vienija.“
Darbo partijos taryba taip pat sekmadienį spręs jungimosi klausimą.
Ar bus prisijungiama prie „tvarkiečių“, ar bus kuriama nauja partija, V. Gapšys galimų variantų nekomentavo. Jo teigimu, pasklidęs naujos partijos pavadinimas „Tvarka, darbas ir teisingumas“ – tai tik žurnalistų fantazija.
„Jeigu bus priimtas sprendimas, bus sudarytos darbo grupės, teisininkai turės padirbėti“, – sakė politikas.
Šiaulių miesto „darbiečių“ lyderis, miesto Tarybos narys Aidas Gedvilas „sveikintų partijų jungimąsi.“
„Nemanau, kad partijų vietos skyriuose dėl to kiltų problemų, – sakė miesto politikas. – Nors vienas kitas ir gali nubyrėti.“
Situacija miesto Taryboje, anot jo, jau dabar yra pasikeitusi, kai „darbiečių“ frakcija pasipildė liberalcentristais. Bet pozicijų peržiūra kol kas neinicijuojama.
Koalicijai sujudėti neįžvelgia prielaidų
Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ susijungimas su Darbo partija įtakos Vyriausybės darbui neturėtų.
„Susijungimas jokios naujos įtakos Vyriausybės darbui tikriausiai neturėtų“, – sakė A. Butkevičius.
Pasak Ministro Pirmininko, Vyriausybė kelia tikslą įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, dirba vieningai, galimo ministrų portfelių perdalijimo jis nesureikšmino.
„Aišku, jeigu kiltų kažkokių kitokių interesų arba norų, tai tikrai tokiems dalykams niekas nepasiduos, nes čia yra įtemptas, atsakingas darbas siekiant kuo greitesnio ir geresnio rezultato“, – teigė A. Butkevičius.
Premjeras tikįs, kad ir toliau Vyriausybė, „kuri nėra kažkoks kovos laukas“, dirbs efektyviai.
V. Mazuronis taip pat teigia, jeigu jungimasis įvyktų, valdančiajai koalicijai įtakos tai neturėtų.
„Mes ir be partijų jungimosi su „darbiečiais“ galėtume sudaryti sutarimus, – sakė politikas. – Bet esame pasirašę koalicijos sutartį ir neįžvelgiu prielaidų keisti pozicijas koalicijoje. Esmė – dirbti. Manau, koalicija normaliai dirba ir dirbs.“
V. Gapšys tikina panašiai: „Nematau, pagrindo kalbėti apie pasikeitimus koalicijos viduje, nes nesikeičia koalicijos narių skaičius.“
Bet klausiamas, ar nepretenduotų naujas politinis darinys į premjero poziciją, sakė: „Nesu įgaliotas apie tai kalbėti, tai partijos pirmininko kompetencija. Bet pirma pabaikime politinį procesą, o po to kalbėkime apie kitus.“
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
JUNGTUVĖS: „Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskich ir planuoja partijų jungtuves.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
PRIEŽASTYS: Vytautas Gapšys, vienas iš Darbo partijos lyderių, tikina, jog „darbiečius“ skatina jungtis ne teismo procesas, o noras sutelkti „centro politines jėgas“.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
NUOMONĖ: Valentinas Mazuronis mano, jog partijų jungimasis – teigiamas procesas.
Politologų komentarai
Partijų elito projektas
Politolas Alvidas LUKOŠAITIS teigia, jog reikšmingumo ir netikėtumo prasme įvykis yra išskirtinis, bet nulemtas ne giluminių priežasčių:
– Nei svarbių pokyčių rinkėjų, elektorato gretose, nei partinėje sistemoje nėra. Priežastys kitos – paviršutinės, situacinės. Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Darbo partijos bylą, į partijos lyderių partinio elito išskaičiavimus. Ypač žinant šių partijų lyderius, jų interesus, elgesio stilių.
Tai – partijų elito projektas, nes šių partijų valdymo filosofijoje labai daug pastatyta ant partijų vadovų. Todėl ir kyla abejonių partijų nuoširdumu.
Kalbos apie „trečios jėgos“,"centro jėgų“ telkimą – tai visiškas blefas. Išbandytas ir žinomas. Tai tik patvirtina nenuoširdumą santykyje su rinkėjais. Šių partijų elektoratas panašus, persidengia, bet jis nėra stipriai kitoks, nei Socialdemokratų partijos.
Kitas dalykas, struktūrinio jungimosi, koalicijų formavimo situacijose, labai retai veikia elementarioji aritmetika: vienas plius vienas čia dažnai yra mažiau nei du.
Abejočiau, kad šios partijos susijungusios taps svarbiausia jėga. Greičiausiai nieko panašaus nebus.
Dėl tos priežasties, jog partijoje „Tvarka ir teisingumas“ yra daug žmonių, kurie turi tam tikrą nacionalizmo užtaisą, kuriems svarbūs tokie dalykai, kaip lietuviškumas, tautiškumas. Tai iššauks tam tikrus trūkinėjimus jungiamame darinyje.
Kita vertus, jungimosi iniciatoriai yra susiję su valdžia, todėl neišvengiami pokyčiai koalicijoje, Vyriausybėje ir valdžių santykiuose. Politikai tik patys save ramina ir žmones ramina, kad to nebus.
Kas ieškos sąmokslo teorijų – ras
Istorikas, politologas Arūnas GUMULIAUSKAS teigia, jog jungimasis – optimalus variantas abiem partijoms:
– Panašios abi partijos – ideologijų nelabai yra, bet vyrauja interesas tapti stambiausia politine jėga Lietuvoje. Jeigu pavyks, tai bus įtakinga jėga.
Kita priežastis, manau, jog teismo procesas verčia Darbo partiją skubėti, kad išvengtų teisinės atsakomybės. Prokurorai jau kalba, jeigu nebus DP, nebus ir atsakomybės.
Tokia situacija sukelia sąmokslo teorijas, ir kas jų ieškos, tas ras.
Sunku, aišku, įsivaizduoti vienoje partijoje Rolandą Paksą ir Artūrą Paulauską. Bet jungimasis partijoms naudingas.
„Tvarka ir teisingumas“ jau toli nuo savo geriausių laikų, negauna tiek rinkėjų palaikymo, jos populiarumas nyksta.
Darbo partijos perspektyva neaiški. Jeigu nespės susijungti iki teismo sprendimo, gali pati išsilakstyti ar skilti. Tad jungimasis – abiem optimaliausias variantas.
Be to, matėme, kad DP, kai turėjo deleguoti ministrus, nelabai turėjo asmenybių, kurie tiktų dirbti vykdomosiose institucijose.
Valdančiojoje koalicijoje, nemanau, kad susijungus pavyktų sustiprinti pozicijas. Socialdemokratai – seni vilkai, juos sunku apžaisti. Prezidentas Valdas Adamkus yra bandęs formuoti koaliciją be jų, bet greitai viskas sustojo į savo vietas.
Jeigu jungimasis vyks greitai, vargu, ar nauja partija turi gerų perspektyvų. Reikia viską daryti labai apgalvotai. Tik bėda, kad V. Uspaskich nelabai tam turi laiko.
