Naujausios
3750 eurų – tokio dydžio bauda skirta kavinei „Gustuko picerija“ už tai, kad ši nenori skirstyti savo klientų ir iš jų neprašo Galimybių paso. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas argumentuoja, kad taip sukeliamas pavojus plisti COVID-19 ligai. Šį sprendimą picerija apskundė teismui. Vykstant teisminiam procesui, baudos mokėti nereikės, o tuo metu „Gustuko picerija“ rado būdą priimti klientus, neskirstant jų į paskiepytus ir neskiepytus.
- Prieš mėnesį interviu sakėte, kad jūsų kalėdinė svajonė yra dar iki švenčių paskelbti savo klientams, kad jie vėl gali lankytis picerijoje. Šiandien, panašu, ši svajonė išsipildė?“ – „Vakaro žinios“ paklausė „Gustuko picerijos“ vadovo Manto ZEMECKO.
- Kol kas nežinome, kiek ilgai nesulauksime naujų patikrinimų ar baudų, nors viską suderinome oficialiai. Operacijų vadovo sprendimuose numatyta, kad šeimos šventės gali būti švenčiamos be papildomų ribojimų, tokių kaip Galimybių pasas. Galiu tik pasakyti, kad nenorime tapti žmonių rūšiavimo įrankiu. Mums kiekvienas klientas yra be galo svarbus ir mylimas, todėl esame už sprendimų ieškojimą, neatstumiant nei vieno.
Šiuo visiems sunkiu laikotarpiu bandome ir toliau parodyti, kad visi privalome kovoti už galimybę išlikti su kiekvienu žmogumi. Jei kiekvienas iš mūsų nors truputį pagalvotume apie kitą žmogų, galbūt kažkas kitas pagalvotų ir apie mus.
- Kaip klientai priėmė pokyčius?
- Kai vėl pamatai žmonių akis... Man tai yra gyvenimo „variklis“ ir didžiausia motyvacija. Jaučiame didžiulį palaikymą. Štai neseniai viena moteris artėjančių švenčių proga padovanojo knygelių mūsų kolektyvo vaikams. Lankytojai išreiškia mums palaikymą, padėką, džiaugiasi, kad mūsų picerijoje gali jaustis žmonėmis, nori padėti finansiškai. Tai nesuvaidintas žmonių nuoširdumas ir gerumas. Gal jie nė nesupranta, kiek daug mums tai reiškia.
- Jūsų įrašus socialiniame tinkle pastebi keli tūkstančiai žmonių, esate stebimi 30 tūkst. interneto vartotojų. Atrodytų, nejau toks nedidelis šeimos verslas tikrai gali tapti pavojumi valstybei, jog būtina jį persekioti, uždaryti?
- Manau, kad tai yra ne tik apie mus, bet apie mus visus. Žmonės mato, kad mes nuoširdžiai kovojame ne dėl savo principų, o dėl visų teisių. Žinoma, būtų kur kas lengviau paskelbti, kad ir mes reikalausime Galimybių paso, ir ramiai dirbti. Tačiau tada išduotume savo vertybes, todėl laikysimės iki galo. Manau, kad šiandien yra laikas, kai turime kovoti.
Jau kalbama apie priverstinę vakcinaciją. Tai yra kažkas baisaus. Suprantu, kad net ir turintys antikūnų medikai ar pedagogai privalės skiepytis trečiąja vakcina. Nejau pandemijos metu turime teisę prarasti bent vieną mediką, kuris, nusprendęs nesipriešinti, tiesiog paliks darbo vietą? Kaip taip gali būti, kad naktiniuose klubuose pramogaujama be kaukių, apsikabinus, o štai didžiulėje klasėje su kauke stovinti mokytoja jau yra pavojus mūsų vaikams?
Šiandien matau tik vieną sprendimą – turi atsirasti bent viena mokykla ar gydymo įstaiga, kuri pasipriešintų, sukiltų. Manau, pakaktų tik vieno drąsaus kolektyvo, kuris nenusisuktų nuo savo žmonių ir nuspręstų nebedirbti. Neabejoju, kad juos palaikytų daugybė žmonių. Dėl dabar vykstančio spaudimo savo darbus paliko daug puikių pedagogų ir medikų. Esu tikras, kad ateityje dabartinė sistema ant kelių maldaus šių žmonių sugrįžti.
- Artėja šventinis laikotarpis. Kokios šventės būna jūsų namuose?
- Mūsų šeimoje šventės būna labai tradicinės, susirenka visa šeima.
Manau, mus vienija tradicijos ir šeima, daugiau mes nieko neturime. Jeigu ir tai sugriausime, nieko nebeturėsime. Todėl jau ne pirmus metus nusprendėme, kad visas mūsų kolektyvas per Kūčias ir Kalėdas nedirbs. Norime, kad visi darbuotojai pailsėtų ir pabūtų su artimaisiais.
- Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms švenčių proga?
- Palinkėčiau niekuomet nepasiduoti. Man atrodo, kad artėja laikas, kai sužinosime, kas mes esame ir ko mūsų Tauta iš tiesų yra verta. Esame spaudžiami ir skriaudžiami, bet tai nereiškia, kad turime prarasti žmogiškumą, neturime vieni nuo kitų nusisukti.
- Ar pats dar turite kalėdinių norų?
- Mano norai yra labai žmogiški ir paprasti: dirbti, su visais draugauti, džiaugtis vienybe. Turiu prisipažinti, kad pandemija mane pažadino kaip žmogų. Buvau naivuolis.
Pandemija, manau, atnešė ir gerų dalykų: krenta kaukės ir matome tikruosius žmonių veidus. Vėl matome žmogiškumą, kurio, tikiuosi, artimiausiu metu bus tik daugiau.
