Naujausios
Įsibėgėja linksmybės „Ant rubežiaus“
Vakar Šiauliuose muge, keisto ir linksmo folkloro vakaru prasidėjo XV Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“. Linksmybės tęsis iki vėlaus šeštadienio vakaro.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nors vakar ūpą gadino lietus, mugės prekeiviai nuo ryto įsitaisė bulvare, o pirkėjai dairėsi, derėjosi ir pirko skanumynus, suvenyrus, buities reikmenis ar meno dirbinius.
Mugėje tradiciškai prekiaujama alumi, gira, rūkyta žuvimi, sūriais, duonos ir mėsos gaminiais. Pirkėjai stoviniuoja, rinkdamiesi papuošalus, apžiūrinėdami drabužius, žiestus puodus, lietas žvakes, drožtus šaukštus ar šlepetes.
Panevėžio rajono Radviliškių kaimo kepyklos, pažymėtos tautinio paveldo ženklu, pardavėja Alija Bedalienė džiaugiasi sėkminga prekyba. Ant prekystalio – rankų darbo, natūralaus raugo, bemielė duona, sluoksniuotas bandelės.
Alija sako, jog žmonėms itin svarbu ar produktas natūralus. Populiariausias pirkinys – ruginė duona, dėmesio sulaukia ir vaisių duona be cukraus.
Ketvirtukas duonos kainuoja 5 litus. Pirkėjai, pasak Alijos, mažai derasi.
Klaipėdietis Airidas Tamavičius parduoda akį traukiančias žmonos Kristinos išlietas ir raižytas žvakes.
Pasak Airido, žvakių gamybos technologija susideda iš trijų etapų. Pirmiausia išliejamas žvakės pagrindas – centrinė dalis. Ji mirkoma į skirtingų spalvų parafiną. Galiausiai, kol tinkama temperatūra, žvakė raižoma.
„Nespėjai, sugadinai, išmetei. Spėjai, išėjo gražus kūrinys“, – šypsosi Airidas.
Vienai žvakei sukurti (išmirkyti ir išraižyti) prireikia apie pusvalandžio. Spalvų kombinacija – fantazijos žaismas.
Airidas sako, kad žmona žvakes kuria pusmetį. Vyras šypsosi: pabandė ir pats, bet šiam darbui reikia įgūdžių, miklių rankų.
Tarp puodų, puodynių, ąsočių, ąsotėlių, taupyklių – kaunietė Rasa Bobinienė, parduodanti vyro Sauliaus ir sūnaus Juliaus darbus. „Kas deginta – sūnaus, kas žiesta – vyro“, – šypsosi moteris.
Ponios Rasos teigimu, pirkėjai labiausiai perka mažučius suvenyrinius ąsotėlius. Kauniečiai parduoda skirtingo ispaniško, ukrainietiško, lietuviško molio dirbinius.
„Visada maniau, kad liaudiški dirbiniai nėra populiarūs. Įsitikinau, jie populiarėja, grįžtama prie šaknų“, – sako ponia Rasa.
Šiandien festivalis „Ant rubežiaus“ kvies siekti rekordo – planuojama, kad jungtiniame Lietuvos bandonininkų orkestre, vadovaujame bandonininko Arūno Lunio, gros per 35 bandonininkų.
Didžiojoje festivalio scenoje nuo 13 valandos klausytis nuotaikingos muzikos kvies pavienių kaimo muzikantų varžytuvės. Jas pratęs kapelijų, stilizuotų kapelijų ir bandonininkų koncertai.
Rytoj vyks „Legendų ir šeimininkų vakaras“. Festivalis baigsis fejerverku.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NATŪRALUMAS: Alija Bedalienė sako, kad pirkėjams svarbu, kad duona būtų pagaminta iš natūralių produktų.
ŽVAKĖS: Airidas Tamavičius parduoda žmonos Kristinos raižytas žvakes.
ŠEIMA: „Kas deginta – sūnaus, kas žiesta – vyro“, – sako Rasa Bobinienė.
FESTIVALIS: Vakar Šiaulių bulvare prasidėjo festivalis „Ant rubežiaus“.