Naujausios
EUROPOS PARAMA SUŠILDO ŠIAURĖS LIETUVĄ
Išgražėjęs Paragių dvaras vėl kviečia
Paragių dvaro statiniai bei aplinka pagražėjo po dvejus metus trukusių ir prieš kelias savaites baigtų tvarkymo darbų. Šis kultūrinis paveldas atgaivintas, gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Traukos centras
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pirmoje pusėje Paragių dvaras buvo kultūros židinys. Mat šeimininkas Nikodemas Ivanauskas (1839-1932) garsėjo kaip profesionalus dailininkas, jo dukros Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867-1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872-1957) žinomos kaip rašytojos, kurios spausdinamus prozos kūrinius pasirašydavo tuo pačiu Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu.
Pokaryje Paragiai beliko vien kaip vietinės reikšmės kolektyvinio ūkio centriukas, o atgavo kultūrinio gyvenimo kvapą 1966 metais – kai įkurtas Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus.
Jame eksponuojamos nuotraukos, knygos, dokumentai, nušviečiantys seserų rašytojų gyvenimo ir kūrybos kelią, jų tėvo paveikslų fotokopijos. Kambariuose ir mansardoje saugoma autentiškų baldų, klėtelėje sukaupta senovinių buities rakandų. Daugiau kaip 3 hektarų ploto parkas atkuria daugiau kaip prieš šimtmetį buvusių dvarų aplinkos dvasią.
Į muziejų atvyksta ekskursantai, pavieniai lankytojai. Čia rengiamos konferencijos meno ir literatūros temomis, veikia parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, organizuojamos kūrybinės etnografinės, meninės stovyklos, poezijos ir muzikos vakarai.
Gausiausią būrį lankytojų sukviečia rugpjūčio mėnesį vykstanti tradicinė tarptautinė klojimo teatrų krivūlė.
Senėjimo pavojus
Tinkamai išsaugoti kultūrinį paveldą darėsi sunkiau vis labiau senstant pastatams.
„Lietingu metu Lazdynų Pelėdos muziejaus ekspozicijų salėje, klėtyje būdavo pridėliojama puodų, dubenų nuo lubų varvančiam vandeniui surinkti“, – mena Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis.
Prieš keliolika metų pradėti gelbėjimo darbai – perdengti abiejų pastatų stogai už šalies Kultūros paveldo ir Akmenės rajono savivaldybės skirtas lėšas.
„Tada pasiekėme pirmąjį tikslą – kai gera kepurė, tai per lietų batai išlieka sausi, – pokyčius apibūdino A. Gabalis. – Ir toliau ieškojome lėšų kitiems pertvarkymams.“
Europos Sąjungos lėšomis
890,8 tūkstančio litų finansavimas projektui „Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas turizmo reikmėms“ skirtas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančios Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“. Dar 282,7 tūkstančio litų skirta iš Akmenės rajono savivaldybės biudžeto.
Projektu siekiama skatinti turizmo produktų ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą Akmenės rajone.
2012 metų liepos mėnesį UAB „Meba“ pradėjo tvarkybos darbus, išsaugant Paragių dvaro autentiškumą. Tikslas – sudominti turistus, tam tinkamai naudojant kultūros paveldą ir sukuriant palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas.
Darbai baigti šių metų birželio mėnesį.
Atnaujinti parko takai, keliai
Didžiausia investicijų dalis teko parko takų, kelių atnaujinimui.
Dabar liepų alėja vadinamu parko pakraščiu anksčiau vedė keliukas į Tryškius. Toje vietoje atlikus archeologinius tyrimus nerasta vertingo kultūrinio sluoksnio, pavyzdžiui, akmenų grindinio. Tad statybininkai nukasė žemių sluoksnį ir pagrindą sutankino, o ant viršaus užpylė šviesios spalvos skaldelę.
„Ir takus parke ėmęsi atnaujinti statybininkai niekur nerado tvirto pagrindo, tarkim, iš žvyro, – sakė A. Gabalis. – Todėl visur paprasčiausiai buvo nukasama žemė.“
Memorialinio muziejaus pastate įrengtas balkonas
Rašytojų memorialinio muziejaus patalpos nuo lietaus daromos žalos dabar apsaugotos ir pažemėje, – įrengus nuogrindą. Todėl vanduo ne skverbiasi į pamatus, o nuteka tolyn.
Pastaruoju metu buvusi atvira veranda yra įstiklinta – būtent tokia buvo dvaro gyvavimo laikais. Taip pat rašytiniuose šaltiniuose radus duomenų, kad virš verandos buvęs atviras balkonas, jis atkurtas.
Atkurtos ir langinės, kurių irgi buvo nebelikę.
Restauruotos durys, krosnys, atgaivinti puošybos elementai.
Įrengta nauja elektros instaliacija, sumontuota saugos signalizacija.
Atgaivinta aptrešusi klėtis
Aplink klėtį, kuriai taip pat seniau pakeistas stogas, irgi įrengta nuogrinda. Kol jos nebuvo, bemaž supuvo apatiniai rąstai. Todėl jie pakeisti naujais.
Dėl anksčiau perlydavusio stogo kai kur sienojai ir sijos buvo aptrešę, todėl statybininkai, kaip jie sako, tas vietas preparavo – naujos medienos gabalus sudėjo vietoj nebetinkamos.
Grindų remontuoti nebebuvo prasmės, sudėtos naujos.
Restauruotos durys, įrengta nauja elektros instaliacija.
Vietoj sugriuvusios daržinės – nauja
Tvarkymo darbų projektuotojai buvo numatę restauruoti daržinę, panaudojant dar tinkamą jos medieną.
Tačiau prieš pat darbų pradžią pastatas ėmė griūti. Iš pradžių sulūžo gegnės, o vėliau išvirto sienos.
„Gal ir gerai, kad taip atsitiko, – sakė paminklotvarkos specialistas A. Gabalis. – Vizualiai atrodė tvirti balkiai, o po griūties pamatėme, kad supuvę.“
Daržinė pastatyta, ją pritaikant kultūrinių renginių reikmėms. Labiausiai tiks teatrų krivūlės dienomis rodyti spektaklius, rengti koncertus. Tada, kai dėl lietaus ar vėsaus oro nebus patogu lauko scenoje.
Unikali dūminė pirtelė bus kūrenama
„Labiausiai sunykti galėjo dūminė pirtis, nes skiedromis dengtas stogas buvo kiaurutėlis kaip rėtis, todėl ir nebuvo užkuriama“, – sakė A. Gabalis.
1927 metais statyta pirtis dabar yra su nauju stogu. Dar atlikti tie patys restauravimo darbai kaip ir klėties. Sijos protezuotos, sudėtos naujos grindys, įrengta nuogrinda. Atnaujinta kaitinimo krosnis.
Paminklotvarkininkas A. Gabalis sakė nematęs kokiame kitame dvare, muziejuje ar kitoje įstaigoje veikiančios dūminės pirties. Ji unikali tuo, kad galima ne tik pertis, bet ir mėsą rūkyti.
Ateities vizija
Pirtis tapo vieninteliu dvaro objektu edukacinei veiklai, už kurią galima imti mokestį.
„Mat Lazdynų Pelėdos memorialiniam muziejui keliami nauji uždaviniai – jį reikia pritaikyti veiklai ir taip pritraukti lėšų gyvavimui, – teigė A. Gabalis. – Juk naudingesnis tas turistas, kuris nori ne tik apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, bet ir kuriam laikui čia pasilikti, tarkim, su nakvyne, kuo nors užsiimti. Pavyzdžiui, išsižiesti puodų ar ką nors nusiausti. Taip, kad norėtų dar kartą dėl to paties grįžti ir kitus sudomintų.“
Ateities vizija – Paragių dvarą dar labiau pritaikyti turizmui. Todėl norima įrengti patalpas nakvynei, sukurti buities patogumų.
Pastebima nauda
Atlikus Paragių dvaro tvarkybos darbus, šis kultūrinis paveldas išsaugojo savo autentiškumą, unikalumą ir suteikė galimybę turistams susipažinti su to laikmečio buitimi ir aplinka.
Projektas prisidėjo prie Lietuvos turizmo sektoriaus potencialo didinimo, užtikrina kultūros paveldo vertybių išsaugojimą ir reprezentavimą visuomenei.
Pagerintas Akmenės rajono įvaizdis, sudarytos palankios galimybės plėtoti turizmo infrastruktūrą.
Rugpjūčio 16-17 dienomis įvyksianti šventė „Sugrįžimai į Paragius“ taps dvaro restauruotų ir atstatytų bei pritaikytų kultūros reikmėms pastatų atidarymu ir pristatymu visuomenei.
Užs. Nr. 206267
Autoriaus nuotr.
PASIKEITIMAI: Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus pastatas pasikeitė – buvusi atvira veranda yra įstiklinta, o virš jos įrengtas atviras balkonas.
PIRTIS: Dūminė pirtis jau yra išbandyta jos mėgėjų.
DARŽINĖ: Naujoje daržinėje numatoma rodyti spektaklius.
KELIAS: Senuoju keliu iš Paragių dvaro į Tryškių miestelį nebevažinėjama, o jis atnaujintas kaip tinkama vieta pasivaikščiojimams tarp senų medžių.
KLĖTIS: Klėtyje nebeliko patręšusių sijų ar sienojų.
