Iš Vil­niaus ir Briu­se­lio ma­to­ tik tris mies­tus

Iš Vil­niaus ir Briu­se­lio ma­to­ tik tris mies­tus

Iš Vil­niaus ir Briu­se­lio ma­to­ tik tris mies­tus

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas Vid­man­tas Ja­per­tas in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ da­li­ja­si po­žiū­riu į vers­lo ir re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ak­tua­li­jas. Nors vie­šai dek­la­ruo­ja­ma re­gio­nų svar­ba, rea­liai į re­gio­nus ban­do­ma šluos­ty­tis ko­jas. V. Ja­per­tas kal­ba ir apie val­džios tra­di­ci­ją ieš­ko­ti prie­šų, ne­mei­lę vie­tos vers­lui.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Stre­so tes­tas

– Ko­kiu rit­mu vers­las gy­ve­na, kas ne­ra­mi­na?

– Vi­sus ne­ra­mi­na geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir JAV neišsp­ręs­ti eko­no­mi­niai gin­čai, at­si­ran­dan­tys mui­tai. Pa­čio­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je jun­ta­mas ženk­lus su­si­skai­dy­mas dėl skir­tin­gų po­žiū­rių.

Vi­sos šios ap­lin­ky­bės su­for­muo­ja prie­lai­das at­si­ras­ti vers­lo bar­je­rams. O mes di­džia da­li­mi esa­me pri­klau­so­mi nuo eks­por­to.

– Ko­kią pro­gno­zuo­ja­te mo­kes­ti­nės re­for­mos, ku­ri įsi­ga­lios nuo 2019 me­tų, įta­ką?

– Sei­me mo­kes­ti­nių įsta­ty­mų pa­ke­tas priim­tas su vil­ti­mi gai­vin­ti vers­lą.

At­ly­gi­ni­mai ky­la, bet pro­ble­ma, – jog ky­la spar­čiau nei pro­duk­ty­vu­mas. Ir ne­ga­li pa­si­sam­dy­ti dar­buo­to­jo pi­giau, nes to­kias są­ly­gas dik­tuo­ja rin­ka. Tai tam tik­ras stre­sas vers­li­nin­kui pa­si­tik­rin­ti, kiek esi pa­jė­gus. Bū­ti­na at­ly­gi­ni­mus kel­ti, nes tu­ri su­da­ry­ti so­cia­li­nes-eko­no­mi­nes są­ly­gas žmo­nėms dirb­ti Lie­tu­vo­je.

Tą so­cia­li­nį spau­di­mą jau­čia kiek­vie­na įmo­nė. Jis ir to­liau tę­sis, ir ne kiek­vie­na įmo­nė tą stre­so tes­tą at­lai­kys.

– Ar įžvel­gia­te po­ky­čių re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je?

– Da­bar­ti­nės val­džios spren­di­mu at­si­ra­do bent „Bal­to­ji kny­ga“, ku­rio­je vi­sa­pu­siš­kai nag­ri­nė­ja­ma re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Kal­ba­ma apie prin­ci­pi­nį da­ly­ką – kad žmo­gui oraus gy­ve­ni­mo są­ly­gos tu­ri bū­ti su­da­ry­tos vi­so­je Lie­tu­vo­je ir ne­rei­kė­tų su­kti gal­vos, ar dirb­ti Šiau­liuo­se, ar Ak­me­nė­je.

– O iš tuikrųjų kas vyks­ta?

– Da­bar ren­gia­mas prie­mo­nių pla­nas. Tei­kia­me jam pa­sta­bas. Pag­rin­di­nis klau­si­mas, kiek pla­no teks­tas per­si­kels į įsta­ty­mus?

Nu­ma­to­mi kri­te­ri­jai, jog il­giau­siai per 30 mi­nu­čių trans­por­tu tu­ri bū­tų pa­sie­kia­mos švie­ti­mo, svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos, per 60 mi­nu­čių – dar­bas.

Bet Šiau­liams, pa­vyz­džiui, fik­suo­ja­mas eko­no­mi­nių ro­dik­lių fak­tas ir sie­kis 2020 me­tais yra toks, kad nie­ko ir ne­be­rei­kia da­ry­ti. To­kie dy­džiai įra­šy­ti, ko­kius jau tu­ri­me.

Rei­kia į tai su­rea­guo­ti, tu­ri­me tu­rė­ti am­bi­ci­jų. Šiau­liuo­se vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ne­ten­ki­na – tarp di­džių­jų mies­tų esa­me pa­sku­ti­niai.

Jei­gu Šiau­lių re­gio­ne ne­sie­kia­ma di­din­ti tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų net iki ša­lies vi­dur­kio, tai ką ta­da vei­kia įstai­ga „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“? Kur eis in­ves­ti­ci­jos – tik į Vil­nių, Kau­ną, Klai­pė­dą?

Tra­di­ci­ja su­si­for­ma­vo, kad ma­to­mi tik šie mies­tai. Dek­la­ruo­ja­ma, kad ei­na­ma į re­gio­nus, bet iš­šū­kių nė­ra.

– Tai ko rea­liai Šiau­liai ir Šiau­lių re­gio­nas ga­li ti­kė­tis?

– Ti­kė­ti ir pa­si­ti­kė­ti ga­li­me tik pa­tys sa­vi­mi. Ta­me prie­mo­nių pla­ne yra net pa­sa­ky­mas, jog re­gio­ne gy­ven­ti tu­ri bū­ti ma­da.

– Pop­su kve­pia?

– Lie­tu­vo­je di­džio­ji da­lis po­li­ti­kos yra po­psas. Ir na­cio­na­li­niu, ir sa­vi­val­dy­bių ly­giu daž­nai ei­na­ma pa­vir­šiu­mi. Dek­la­ra­ty­vių pa­sa­ky­mų daug, o tu­ri­nio ir il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos nė­ra.

Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka – stra­te­gi­nė sri­tis. Ne­bus re­gio­nai stip­ri­na­mi – iš­si­va­ži­nė­si­me. Ir Vil­nius tik­rai il­gai ne­gy­vens Lie­tu­vos są­skai­ta.

Bet, štai, ren­gia­mas Lie­tu­vos bend­ra­sis pla­nas – ir vėl ma­to­mi tik trys mies­tai – Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da.

Bu­vo du bend­ro­jo pla­no pro­jek­to pri­sta­ty­mai. Pir­ma­ja­me gar­sin­ta tri­jų re­gio­nų Lie­tu­va – Va­ka­rų, Vi­du­rio ir Vil­niaus. Šiau­lius „pri­blo­ka­vo“ prie Va­ka­rų Lie­tu­vos su cent­ru Klai­pė­do­je. Klau­siau, ko­dėl? Šiau­liai, iš­sky­rus bend­raž­mo­giš­kus ry­šius, su Klai­pė­da ne­tu­ri jo­kių bend­rų tra­di­ci­jų ir ry­šių.

Pa­si­ro­do, me­rai tam yra pri­ta­rę.

Tik Vy­riau­sy­bė Bend­ro­jo pla­no ren­gė­jus su­stab­dė, kad ne­siim­tų Lie­tu­vos per­brai­žy­ti.

Bet ant­ra­ja­me pri­sta­ty­me vėl kal­bė­ta tik apie tris mies­tus – Klai­pė­dą, Vil­nių ir Kau­ną. Klau­siu, ko­dėl? At­sa­ko: „Tik jie ma­to­mi iš Eu­ro­pos Są­jun­gos“.

Bend­ra­sis pla­nas tu­ri už­tik­rin­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­nę-so­cia­li­nę plėt­rą, įver­tin­da­mas ir re­gio­nų plėt­rą, bet į re­gio­nus nu­si­šluos­to ko­jas ir dar pa­spi­ria.

Be­je, Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no pri­sta­ty­me iš Šiau­lių dau­giau nie­ko ne­bu­vo: ne­da­ly­va­vo nei sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai, nei ar­chi­tek­tai.

– Ką ma­no­te apie in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą Šiau­liuo­se?

– Jei­gu Šiau­liuo­se in­ves­tuo­tų di­džio­sios tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos, to­kios, kaip „Tes­la“ ar „Goog­le“, pra­si­dė­tų tei­gia­mos griū­ties pro­ce­sas – ir ki­tus trauk­tų in­ves­tuo­ti. Ki­taip ir vie­tos vers­las ne­ga­lė­tų dirb­ti.

Bet kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos nė­ra daug, ja rei­kia da­ly­tis, tai kaž­kas tu­rės už­si­da­ry­ti.

Kaip vie­tos vers­las at­lai­kys tą at­spa­ru­mo tes­tą, tu­rė­tų rū­pė­ti ir Sa­vi­val­dy­bei.

Re­gio­ne yra ir ge­rų pa­vyz­džių, kaip pri­trau­kia­mos in­ves­ti­ci­jos – Ak­me­nės ra­jo­nas dir­ba ge­rai. Šiau­liuo­se yra pa­vie­nių pa­vyz­džių.

Bet rei­kia kal­bė­ti apie sis­te­mą. Vėl svars­to­ma, jog rei­kė­tų ap­skri­ty­se at­kur­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, nes rei­kia ge­bė­ji­mo for­muo­ti re­gio­ne nuo­sek­lią in­ves­ti­ci­jų po­li­ti­ką. To da­bar neį­ma­no­ma pa­da­ry­ti. Re­gio­no plėt­ros ta­ry­ba su­si­ren­ka kar­tą per mė­ne­sį, jo­je po­li­ti­kai at­sto­vau­ja tik sa­vo sa­vi­val­dy­bės in­te­re­sams ir nė­ra jo­kių bend­rų in­te­re­sų ir bend­ro žvilgs­nio.

Kal­ba­me apie sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mą, o ant­ras lyg­muo tu­ri bū­ti re­gio­ni­nis. Ma­no nuo­mo­ne, pa­vyz­džiui, vie­ša­sis trans­por­tas tu­rė­tų pe­rei­ti į re­gio­no lyg­me­nį, nes sa­vi­val­dy­bių au­to­bu­sų par­kai yra ne­kon­ku­ren­cin­gi, nee­fek­ty­vūs.

Mū­sų re­gio­ne šian­dien su­si­for­ma­vo du eko­no­mi­niai po­liai – Ak­me­nė ir Šiau­liai. Klau­si­mas, kur dau­giau žmo­nių da­bar va­žiuo­ja – ar į Ak­me­nę iš Šiau­lių, ar iš Ak­me­nės į Šiau­lius?

Ak­me­nės ra­jo­ne sta­to­ma nau­ja di­džiu­lė ga­myk­la, ku­riai rei­kės daug kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų.

Žmo­gui tu­ri­me su­da­ry­ti są­ly­gas grei­tai pa­siek­ti dar­bo vie­tą, ir ne kai­mo au­to­bu­siu­ku vež­ti. Gal net ne­mo­ka­mai rei­kia vež­ti, kaip da­ro es­tai. Sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų kom­pen­suo­ti to­kį ve­ži­mą, nes žmo­gui at­si­ran­da ga­li­my­bės dirb­ti, mo­kes­čius į biu­dže­tą mo­kė­ti.

Apie kon­ku­ren­ci­ją ir Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­ką

– Kaip ver­ti­na­te Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ban­dy­mą iš­stum­ti iš pa­tal­pų vie­tos vers­lą – vais­ti­nę „Va­le­ri­jo­ną“ ar „ Juo­nė pa­stuo­gė“, esą per ma­žai nuo­mos mo­ka. Mo­ty­vuo­ja­ma ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos raš­tu.

– Te­ko tą raš­tą skai­ty­ti. Pa­gal jį la­bai pa­na­šu, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba už­sii­ma vien tuo, kaip įsta­ty­mo nu­ma­ty­tais pa­grin­dais leis­ti kon­cent­ruo­tis rin­kai, mo­no­po­li­joms.

Kal­ba apie są­ži­nin­gą kon­ku­ren­ci­ją, o koks są­ži­nin­gas vers­las ga­li sau leis­ti mo­kė­ti de­šim­ti­mis kar­tų di­des­nę kai­ną ne­gu yra rin­ko­s?

Dai­nų po­lik­li­ni­ko­je pa­tal­pos vais­ti­nei bu­vo iš­nuo­mo­tos po 147 eu­rus už kvad­ra­ti­nį met­rą. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ga­lė­jo pa­si­tik­rin­ti, ar ta įmo­nė ir ki­to­se vie­to­se mo­ka ko­ne po 150 eu­rų už kvad­ra­ti­nį met­rą?

Jei­gu mo­ka, o tai – Niu­jor­ko ir Lon­do­no įkai­niai, tai kaž­kas su sis­te­ma ne­ge­rai? Ar yra su­si­for­ma­vęs mo­no­po­lis – nuo pat vais­tų re­gist­ra­vi­mo iki vais­ti­nių?

Ap­mau­du, ne­sma­gu ir dėl Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kos. Ma­nau, jog kiek­vie­nos sa­vi­val­dos pa­si­di­džia­vi­mas yra tra­di­ci­jas iš­lai­kęs ma­ža­sis vers­las, šei­mos vers­las. Ne­ži­nau, ko­dėl pas mus ir sa­vi­val­dos, ir na­cio­na­li­nė val­džia sa­vų ne­my­li?

Jei­gu atei­na už­sie­nio in­ves­tuo­to­jas, jam rau­do­ni ki­li­mai klo­ja­mi, jei­gu vie­ti­nis to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis in­ves­tuo­ja – tai tik įžvel­gia­ma, jog tu­ri „kaž­ko­kių in­te­re­sų“.

To­kių vais­ti­nių kaip „Va­le­ri­jo­nas“ – tik ke­lios vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Jei­gu Sa­vi­val­dy­bė kaž­kur pra­mo­nės par­ke ga­li tai­ky­ti nu­li­nius mo­kes­čių ta­ri­fus, tai ko­dėl čia ne­ga­li to pa­da­ry­ti? Įs­ta­ty­mai ne­lei­džia? Bet ar ban­dė?

„Juo­nė pa­stuo­gė“ – tai ir­gi tra­di­ci­ja, pa­vel­das, mies­tas pa­gal jį iden­ti­fi­kuo­ja­mas.

Ma­nau, nie­kas ne­prieš­ta­rau­tų, jei­gu Šiau­liuo­se mies­to Ta­ry­bos spren­di­mu pa­tvir­ti­nu­me vers­lo, kaip kul­tū­ros pa­vel­do, re­gist­rą, ir toks vers­las bū­tų lai­ko­mas ne­lie­čia­mu, kol dirbs.

Ne vis­kas pi­ni­gais ma­tuo­ja­ma.

Me­rui sa­kiau, jog kaž­kas čia ne taip su nuo­mos kai­no­mis. Čia yra no­ras už­grob­ti rin­ką, iš­stum­ti kon­ku­ren­tus.

Kas ne­lei­džia, to­je pa­čio­je Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je iš­nuo­mo­ti vais­ti­nei dar vie­nas pa­tal­pas, jei­gu kaž­kas brau­na­si per du­rus ir no­ri mo­kė­ti po 150–200 eu­rų? Ati­da­ry­kim dar vie­ną vais­ti­nę, jei­gu rin­ka yra neuž­pil­dy­ta, jei­gu mirk gy­venk dar jų rei­kia.

Siū­liau, bet ne­da­ro.

– Ką ro­do to­kie pa­vyz­džiai?

– Sa­vi­val­dy­bė – tai mies­to bend­ruo­me­nė, ji sam­do val­džią. Po­li­ti­kai, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, siū­ly­da­mi spren­di­mus, tu­rė­tų at­si­klaus­ti, ką apie tai ma­no bend­ruo­me­nė.

Bet su­si­da­ro įspū­dis, kad val­džia iš pi­lie­čių yra pa­vo­gu­si vals­ty­bę. Val­džia yra su­si­ta­pa­ti­nu­si su vals­ty­be. Tai vyks­ta tiek na­cio­na­li­niu, tiek vie­tos mas­tu.

Bend­ruo­me­nei pa­vo­jin­ga, kai že­mė­ja po­li­ti­nio at­sto­va­vi­mo kar­te­lė. Ji lei­džia­si že­myn, nes ir rin­kė­jo ver­ty­bės menks­ta. Daug mo­ty­vuo­tų žmo­nių iš­va­žiuo­ja ir kri­tiš­ko žvilgs­nio kri­ti­nė ma­sė ma­žė­ja.

Di­džiai da­liai rin­kė­jų įdo­mu, „ką aš gau­siu“, o ne „ką duo­siu“? Ta­da gė­ly­nai ir su­tvar­ky­tos gat­vės tam­pa svar­bes­ni, nei eko­no­mi­niai-so­cia­li­niai prio­ri­te­tai.

Simp­to­miš­ka, kad mies­to Ta­ry­bos ka­den­ci­ja jau praė­jo, o vers­lo ska­ti­ni­mo mies­te po­li­ti­kos taip ir ne­tu­ri­me. Pat­vir­tins, bet tik nuo ki­tų me­tų.

– Su mies­to val­džia ne­sa­te apie tai kal­bė­ję?

– Ir raš­tus ra­šė­me, kas iš to? Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­nis lyg­muo yra su­pras­tė­jęs.

Iš tie­sų, tai mū­sų pa­čių kal­tė, kad su­da­ro­me prie­lai­das atei­ti į Sa­vi­val­dy­bę dirb­ti žmo­nėms, ku­riems Šiau­liai yra ne­svar­būs, ne­pa­žįs­ta­mi, ku­riems mies­to pa­vel­das, kul­tū­ra, vers­lo sa­vi­val­da yra tik tarp kit­ko.

Rei­kia rū­pin­tis, ką per rin­ki­mus ren­ka­me.

Apie oro uos­tą

– Mi­li­jo­nai eu­rų žars­to­mi oro uos­tui pa­sta­ty­ti „ant ko­jų“. Ką apie tai ma­no­te?

– Pats pa­grin­di­nis da­ly­kas – rei­ka­lin­gas ope­ra­to­rius, ku­ris tu­ri kom­pe­ten­ci­jos, įta­kos to­je sri­ty­je ir pi­ni­gų. Jei­gu to­kio ope­ra­to­riaus ne­tu­rė­si, tai nie­ko ir ne­pa­da­ry­si, ir nė cen­to mies­to pi­ni­gų ne­ga­li­ma įdė­ti, kol to­kio ope­ra­to­riaus nė­ra.

Jei­gu da­bar oro uos­tui mies­tas duo­da 10 mi­li­jo­nų eu­rų, kad at­si­ras­tų lėk­tu­vų re­mon­to ba­zė, tai stra­te­gi­nis klau­si­mas, kiek tai ati­tin­ka bend­rą Lie­tu­vos po­li­ti­ką? Kiek kir­sis in­te­re­sai su Kar­mė­la­vos oro uos­tu, nes ten ir­gi for­muo­ja­si to­kia ba­zė.

Jei­gu ne­tu­ri pa­lai­ky­mo na­cio­na­li­niu mas­tu, tai ta­vęs že­mė­la­py­je nė­ra. Tai yra tik ta­vo už­gai­da ir am­bi­ci­ja, ku­ri nie­kuo ne­pa­rem­ta.

Kaž­ka­da ge­ne­ro­las Jo­nas Kron­kai­tis yra mums sa­kęs: „Tu­rė­da­mi ka­ri­nį oro uos­tą, tu­rė­si­te ga­li­my­bes oro uos­tą pa­da­ry­ti kles­tin­čiu“. Jis tu­rė­jo pa­tir­ties ir ži­no­jo, ko­kia ga­li bū­ti ka­ri­nio ir ci­vi­li­nio oro uos­to si­ner­gi­ja.

Bet per dvi­de­šimt me­tų oro uos­tas mums vir­to tik pro­ble­ma. Jo eko­no­mi­kos de­da­mo­ji – nu­lis.

Apie vers­lo įta­kas

– Sei­me ne­rims­ta ty­ri­mai dėl vers­lo gru­pių įta­kos po­li­ti­kams. Kaip juos ver­ti­na­te?

– In­te­re­sų gru­pės vi­sa­me pa­sau­ly­je da­ro įta­ką ir da­rys. Iš to ne­rei­kia da­ry­ti šou, o kad ne­bū­tų ne­de­ra­mos vers­lo įta­kos, rei­kia nu­sta­ty­ti aiš­kias žai­di­mo tai­syk­les. Dėl ko­rup­ci­jos yra nu­baus­tos ir to­kios kom­pa­ni­jos, kaip „Sie­mens“.

Prie­lai­dos po­li­ti­nei ko­rup­ci­jai su­da­ro­mos, kai po­li­ti­kai eli­mi­nuo­ja iš dia­lo­go so­cia­li­nius par­tne­rius – aso­ci­juo­tas vers­lo struk­tū­ras, o pa­si­kvie­čia Jo­ną, Pet­rą ar An­ta­ną at­sto­vau­ti vers­lui. Ir vi­siems ge­rai – kas tu­ri įta­kos, ją ir to­liau tu­ri, o jei­gu kas, ga­li­ma blo­gy­bė­mis ap­kal­tin­ti vi­są vers­lą.

O val­džiai vis rei­kia prie­šo. To­kio, ku­ris bū­tų at­sa­kin­gas už vi­sas bė­das. Vers­li­nin­kai, de­ja, lai­ko­mi to­kiais prie­šais. Jei­gu vers­lo ne­ver­ti­na­me, tai ant ko lai­ko­si vals­ty­bė? Ant so­cia­liai rem­ti­nų?

Apie cre­do

– Ka­da pa­ts ėmė­tės vers­lo?

– Šiau­liuo­se vers­lą pra­dė­jau nuo 1992 me­tų, ta­da pra­dė­jau va­do­vau­ti iš da­lies pri­va­ti­zuo­tai bend­ro­vei „Šiau­lių že­mės ūkio tech­ni­ka“. Su par­tne­riais pa­vel­dė­jo­me daug veik­lų, iš jų at­si­ra­do „Ju­po­jos“ įmo­nių gru­pė. Vi­sos įmo­nės da­bar yra sa­va­ran­kiš­kos, iš­leis­tos į gy­ve­ni­mą, vie­no­se esa­me ak­ci­nin­kai, su ki­to­mis iš­lie­ka tik žmo­giš­ka­sis ry­šys.

Nė­ra tiks­las gim­ti ir mir­ti su vers­lu. Ma­nau, gy­ve­ni­me svar­bu da­lin­tis: ki­tus mo­ty­vuo­ti, už­ves­ti ir ati­duo­ti vers­lą vys­ty­ti. Ma­no cre­do: „Aš gy­ven­siu ge­rai, jei­gu ma­no kai­my­nas ge­rai gy­vens.“

Lie­tu­va nė­ra tas kraš­tas, ku­ria­me leng­va vers­lą pra­dė­ti. Ma­nau, jog pra­de­dan­ty­sis vers­li­nin­kas tu­ri tu­rė­ti mo­kes­čių ato­sto­gas.

Pran­cū­zi­jo­je, pa­vyz­džiui, per mė­ne­sį ga­li gau­ti iki 1 000 eu­rų pa­ja­mų ir ne­mo­kė­si jo­kių mo­kes­čių. Ska­ti­na­mas ir tas, ku­ris pa­slau­gą per­ka iš pra­de­dan­čio vers­li­nin­ko. Val­džia taip yra su­kū­ru­si lo­gi­nę vers­lo ska­ti­ni­mo gran­di­nę.

Apie uni­ver­si­te­tą

– Esa­te Šiau­lių uni­ver­si­te­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. Kaip ver­ti­na­te, kad Šiau­lių uni­ver­si­te­tas virs­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­to pa­da­li­niu?

– Tai ge­riau­sia išei­tis iš tos si­tua­ci­jos, prie ku­rios val­džia pri­ve­dė Šiau­lių uni­ver­si­te­tą. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas ma­to Šiau­liuo­se sa­vo da­ri­nį – aka­de­mi­ją. Bet dės­ty­to­jai tu­ri su­pras­ti, jog jun­gia­si į da­ri­nį, ku­rio stan­dar­tai yra vi­sai ki­to­kie, jog tu­rės pa­tys keis­tis.

Mies­tui tu­rė­ti uni­ver­si­te­tą yra di­de­lė do­va­na. Ga­lė­jo lik­ti re­gio­ni­nis uni­ver­si­te­tas, bet vals­ty­bė pa­si­rin­ko ki­tą ke­lią. Gir­di, koks skir­tu­mas, ko­kia­me mies­te mo­ky­tis. Tas pa­ts prin­ci­pas, kaip „iš Eu­ro­pos ma­to­mi tik trys mies­tai“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vid­man­tas Ja­per­tas, va­do­vau­jan­tis aso­ci­juo­tai vers­lo bend­ruo­me­nei, sa­ko: „Re­gio­nui ko­kias po­zi­ci­jas iš­si­ko­vo­si­me, to­kias tu­rė­si­me, o jei­gu pra­snau­si­me, tai bus, kaip bus.“

Vid­man­tas Ja­per­tas iš po­li­ti­kos pa­si­trau­kė prieš ket­ve­rius me­tus, bet iš­li­ko ak­ty­vus vi­suo­me­ni­nių pro­ce­sų da­ly­vis.