Naujausios
Investicijos padidins vandens kainą
Bendrovė „Šiaulių vandenys“ yra parengusi veiklos ir plėtros planą 2013–2014 metams. Numatomos per 204 milijonų litų investicijos, o vartotojams vanduo gali brangti 20 procentų. Ne vien dėl vandentvarkos planų, bet ir mažėjančio vandens vartojimo.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Laimins planą, kreipsis dėl naujos kainos
„Šiaulių vandenys“ planą jau pateikė miesto Tarybai svarstyti. Per 2013–2017 metus į vandentvarkos projektus būtų investuojama 204,6 milijono litų.
Didžioji jų dalis – europinė parama, valstybės lėšos. Įmonei reikės investuoti per 31 milijoną litų sukauptų iš amortizacinių atskaitymų ir imti beveik 3 milijonus litų paskolų, Savivaldybė prisidėtų 0,02 milijono litų.
Jeigu planas bus suderintas, bendrovė kreipsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujos vandens kainos.
„Kaina turėtų didėti 20 procentų, – neslepia bendrovės generalinis direktorius Jonas Matkevičius. – Šeimai vandens mokesčiai per mėnesį vidutiniškai didėtų 5–6 litais.“
Kiek konkrečiai vanduo brangtų, paaiškės po Kainų komisijos skaičiavimo. Naujos kainos realu sulaukti jau rudenį. Ji būtų nustatoma 2013–2017 metams.
Šiauliuose, pasak J. Matkevičiaus, vandens kaina (5,48 lito be PVM už suvartotą kubą) dabar yra 42-a tarp 60 savivaldybių. Iš didžiųjų miestų didesnes kainas yra pasitvirtinę Alytaus, Panevėžio vandens tiekėjai.
Mažėjantis vartojimas kerta
J. Matkevičius tikina, jog vandens kaina jau yra per maža, nepadengia sąnaudų. Pernai bendrovė turėjo 24 tūkstančius litų pelno, šiemet prognozuojamas 2,8 milijono litų nuostolis.
„Nuostolis bus didelis, net jeigu kaina dar šiemet didės“, – sako bendrovės vadovas.
Vandens pardavimai mažėja, nors prie centralizuoto vandentiekio jungiami nauji miesto kvartalai, centralizuotai vandeniui aprūpinami per 80 procentų gyventojų. Ne tik taupoma, bet ir emigruojama.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vandens parduota 4 procentais mažiau palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.
„Mes per metus parduodame 3,5 milijono kubų vandens, Panevėžys – 5 milijonus kubų, – lygina „Šiaulių vandenų“ direktorius. – Jeigu tiek vandens parduotume, išsiverstume su esamomis kainomis ir dar 4 milijonus litų pelno turėtume.“
Šiauliuose beveik neliko maisto pramonės, kuri yra didžiausia vandens vartotoja. Ne vienai miesto įmonei Savivaldybė leido įsirengti vandens gręžinius, todėl „Šiaulių vandenys“ prarado didžiuosius klientus.
Mieste pramonė dabar suvartoja tik 7 procentus viso tiekiamo vandens, Panevėžyje – 27 procentus.
Darni aplinka – brangi
Vandens tiekėjai yra informuoti, kad 2014–2020 metais vandentvarkos projektams Lietuva gaus 1,3 milijardo litų europinės paramos. Ji teikiama vandens ir nuotekų tinklų plėtrai, renovacijai, nuotėekų dumblui ir paviršinėms nuotėekoms tvarkyti.
„Ir mūsų veiklos planas parengtas pagal tas kryptis“, – sako „Šiaulių vandenų“ vadovas.
Nuotekų valykloje planuojama statyti jėgainę, deginti išdžiovintą dumblą vietoj brangių dujų ir gaminti šilumą ir elektrą valyklos poreikiams.
„Energijos šaltinių iš išorės nebereikėtų, – teigia direktorius. – Tai leistų stabilizuoti ir vandens kainą, nes energetiniai ištekliai tik brangsta.“
Vien šis projektas kainuos apie 35 milijonus litų.
Dar šiais metais planuojama pradėti Lepšių vandenvietės rekonstrukciją. Ją atlikus būtų sumažinti amonio ir geležies kiekiai geriamame vandenyje.
Prie centralizuoto vandentiekio toliau būtų jungiami kvartalai, gatvės. Jeigu planai būtų įgyvendinti, visi miesto gyventojai galėtų naudotis centralizuotu vandentiekiu. Naujai nutiesti reikia apie 65 km vandentiekio ir apie 74 km nuotekų tinklų.
Renovuoti senus tinklus, pirmiausia nuotekų, numatoma miesto centre ( Aušros alėjos – M.Valančiaus g.), kur jie pakloti prieš pusę amžiaus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Jonas Matkevičius, „Šiaulių vandenų“ bendrovės, kuri planuoja investicijų už 204 milijonus litų, vadovas teigia: „Vandentvarkos projektai negali būti pigūs.“
