Im­ki­me į ran­kas dal­gius žo­lei pjau­ti

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Pilietiški šiauliečiai Ignas Radžvilas (kairėje) ir Alfredas Stoncelaitis dalgiais ėmėsi pjauti nešienaujamus mieste plotus prie daugiabučių ir takų.
Šiaulietis Jokūbas Margenis, profesijos mokytojas, parašė mums laišką. Jis pasakoja, kokią nesaugią situaciją pamatė, kai šienaujama krūmapjovėmis, ir teigia, jog nepelnytai šienpjoviai pamiršo dalgius.

O kitas šiaulietis Ignas Radžvilas, Lietuvos šienpjovių čempionas, pagarsino buriantis vyrus savanorius dalgiais žolę pjauti apžėlusiose miesto vietose.

Dalgiu saugiau

„Esu Energetikų mokymo centro Šiaulių skyriaus profesijos mokytojas, – prisistato Jokūbas Margenis. – Mokinu kursantus saugių ir našių darbo metodų su grandininiais pjūklais ir krūmapjovėmis, jomis galima šienauti ir žolines vejas.“

Toliau jis pasakoja, kokią situaciją pamatė jiedu su žmona Regina Vytauto gatvės vieno daugiabučio namo vidiniame kieme.

„Einame pro šalia dirbantį krūmapjovės operatorių, jis pjauna žolinę veją. Matau, kad operatorius nesilaiko saugumo taisyklių (veidas neuždengtas apsauginiu skydeliu) ir kad rizikuoja patirti sužalojimą, – dalijasi profesijos mokytojas. – Saugumo taisyklėse parašyta, kad pjovimo metu darbinės galvutės pagriebtas akmenukas, plytos, betono gabalėlis gali būti sviedžiamas net 15 metrų atstumu.“

J. Margenis prisimena, jog šalyje yra buvę ir sunkių kūno sužalojimų, šienaujant žolines vejas tarp pastatų. Buvo atvejis, kai operatoriaus veidas buvo nepridengtas apsauginiu skydeliu ir dėl darbinės galvutės sviesto į sieną ir rikošetu atsimušusio akmenuko žmogus neteko akies.

„Sustoju mandagiai pakalbinti krūmapjovės operatoriaus, – pasakoja šiaulietis. – Operatorius į pokalbį įsijungė noriai. Kai iškėliau klausimus dėl darbo saugumo, netikėtai prisipažino, kad nuo jo valdomos krūmapjovės sviesto akmenuko šiandien išdužo stovinčios lengvosios automašinos stiklas. O juk pro šalį dažnai praeina ir gyventojai, kaip su jų saugumu?“

„Mano laiško tikslas ne mokyti darbo saugumo taisyklių dirbant su motorinėmis priemonėmis, atsakingas už vejų priežiūrą institucijas, – teigia laiško autorius. – Mano tikslas įrodyti, kad, aš, būdamas 78 metų, pasiėmęs paprasčiausią mūsų protėvių dalgį, galiu greičiu ir pjovimo kokybe nenusileisti krūmapjovių tipo žoliapjovėms. Garantuotas saugumas praeiviams ir netoliese esančioms automašinoms. O kur dar ekonomija dėl šiuo metu pabrangusių degalų? Ir jokio įkyraus motorinio variklio triukšmo po langais. Valio, dalgeli, valio! Kodėl jis nepelnytai primirštas?“

Šienpjovių čempiono iniciatyva

Ignas Radžvilas praėjusiais metais tapo Šilutėje surengto pirmojo šalies šienpjovių su dalgiais čempionato nugalėtoju. Dalgį nuo jaunystės yra gerai įvaldęs. Pasidžiaugia, jog tada laimėjo pirmąją vietą ir pagal pjovimo kokybę, ir greitį.

Dabar burdamas pažįstamus vyrus dalgiais pjauti apžėlusias miesto vietas, kartu ir naujam čempionatui rengiasi, ir miestą gražina.

Pats yra daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Kartą vakare, žolę pjaudamas trimeriu, išgirdo kaimynės priekaištą, kad triukšmas pažadins kūdikį. Nuo tada trimerį ir pakeitė dalgiu.

„Pagalvojau, kad iš tiesų trimeris – ir triukšmas, ir dūmai, jais kvėpuoji. Dalgis – tylus įrankis ir oro neteršia, tik, aišku, reikia mokėti juo pjauti, reikia ir įgūdžių“, – sako Ignas Radžvilas.

„Dešimt plotų mieste jau nupjoviau, – pasidalija jis. – Einu ten, kur matau, kad žolė nepjaunama. Viename Dvaro gatvės plotelyje po to, kai nupjoviau aukštą žolę, atvažiavo dar pjauti su technika, tai nuskuto su visa velėna ir dar tris mažus ąžuoliukus nupjovė. Dalgiu pjaudamas buvau juos gražiai apėjęs, ketinau persodinti į kitą vietą, bet atėjęs jų neberadau.“

Prieš Jonines pakvietė į talką pažįstamus vyrus pjauti žolės su dalgiais. Džiaugiasi, kad bendraminčių atsirado, ir tikisi, kad daugiau atsiras, kai išgirs apie jo iniciatyvą. Planuoja mieste surengti šienpjovių akciją.

I. Radžvilas su draugais pjauna žolę savanoriškai be jokio užmokesčio. Jo žodžiais, Savivaldybė bent vandeniu šienpjoviams galėtų pasirūpinti, nes iš esmės jai talkina, o nešienaujamų plotų mieste yra daugybė.

Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis per spaudos konferenciją šią savaitę atrėmė gyventojų priekaištus dėl nešienaujamų plotų.

„Jau antrą kartą pjauname žolę, vejas ir prie takų parkuose, bet kur mažiau gyventojų vaikšto, gali būti ir nepjauta. 100 000 eurų reikia visą miestą nupjauti, tuos pinigus galima būtų ir kitur panaudoti“, – teigė direktorius.