Naujausios
Eilės pas gydytoją ir valdiškose, ir privačiose gydymo įstaigose
Pasiskambinę į Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Konsultacijų skyrių sužinosite, kad pas kardiologą talono lauksite 5 mėnesius, pas reumatologą – 4 mėnesius, pas traumatologą – 2 mėnesius. Tai specialistai, konsultuojantys ligonius, kurių ligos šalyje tampa dažniausia mirties priežastimi arba dažniausiai grasina neįgalumu.
Dar vasarą talono pas kardiologą RŠL reikėjo laukti 4 mėnesius, dabar šis laikas prailgo dar mėnesiu. Net ir gavus taloną, dar apie mėnesį gali tekti palaukti paties vizito pas specialistą. Vadinasi, pas kardiologą šiuo metu galima pakliūti maždaug po pusmečio.
Nusprendus nelaukti eilėse ir kreiptis į privačią gydymo įstaigą Šiauliuose, dar ne faktas, kad jums pavyks greitai tai padaryti. Populiarioje mieste „Afidea“ klinikoje pas dalį specialistų internetu užsiregistruoti nepavyktų, nes nėra laisvų laikų arba registracija apskritai nevyksta.
Reikia pažymėti, kad kituose didžiuosiuose šalies miestuose situacija yra kiek geresnė. Štai Kaune pas reumatologą su siuntimu galima užsiregistruoti kad ir kitai dienai. Panevėžio ligoninėje taloną tokio specialisto konsultacijai galima gauti sausio viduriui.
Ligoninės direktorius pirštu baksnoja į šeimos gydytojus
RŠL direktorius Mindaugas Pauliukas informavo, kad ilgiausios eilės yra endoskopiniams tyrimams su anestezija. Kolonoskopijos ir gastroskopijos su anestezija reikia laukti ilgiau nei metus. Tiesa, gastroskopijai be anestezijos eilių nėra. Apie 9 mėnesius reikėtų laukti ir vizito pas suaugusiųjų gydytoją gastroenterologą.
Kalbant apie vaikų profilio specialistus, ilgiausiai, iki 2–3 mėnesių, užtrunka sulaukti eilės pas vaikų endokrinologą ir oftalmologą. Įprastai skambučio apie planuojamą vizito laiką suaugęs asmuo, laukiantis eilėje, sulaukia mėnuo iki vizito (vaikams ir paaugliams 1–2 savaites iki vizito), o kartais ir greičiau, jei atsiranda atsilaisvinusio laiko.
„Kiekvieno užsiregistravusiojo prašome atsakingai atsakyti į siunčiamus priminimus apie planuojamą vizitą, nes atsakydami NE (kuomet vizito Jums nebereikia ir neketinate atvykti), Jūs automatiškai, sąmoningai padedate sutrumpinti eiles, nes į tą vietą nedelsiant pakviečiamas kitas asmuo. Jei visa visuomenė išsiugdytų bendruomenišką įprotį atsakingai informuoti apie neatvykimą, eilės šiek tiek sutrumpėtų“, – teigė direktorius.
Vadovo teigimu, šiuo metu laukti ilgai nereikia kompiuterinės tomografijos ir rentgeno tyrimo, suaugusiųjų nefrologo, otorinolaringologo (LOR), infektologo, alergologo, chirurgo vizito. Taip pat nėra eilių echoskopijos tyrimams, kardiologo konsultacijoms pagal prevencinę programą, tačiau įvedus į e sveikatą kardiologo pagal prevencinę programą konsultacijai galima patekti tik į privačią gydymo įstaigą.
Be eilių galima patekti pas vaikų gastroenterologą, pulmonologą, alergologą, nefrologą, reumatologą, kardiologą, hematologą, infektologą. Nebeliko eilių ir pas vaikų bei paauglių psichiatrą.
M. Pauliukas tvirtina, kad eilės pas specialistus yra tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas, todėl manyti, kad vienas konkretus sprendimas jas iš esmės sumažins, būtų pernelyg paprasta.
„Viena iš pagrindinių problemų – pacientų įpročiai kreiptis į šeimos gydytojus dėl siuntimų pas kelis specialistus vienu metu, nors daugeliu atvejų šeimos gydytojai galėtų patys išspręsti jų problemas. Toks veikimo modelis didina specialistų darbo krūvį ir ilgina laukimo laiką“, – į šeimos gydytojus apeliuoja ligoninės vadovas.
Jis mano, kad šeimos gydytojams galėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų tiesiogiai spręsti pacientų sveikatos problemas, nesikreipiant į siauresnius specialistus.
Pavyzdžiui, šeimos gydytojams būtų naudinga plačiau naudotis diagnostinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, ir savarankiškai vertinti jų rezultatus. Lietuvoje šeimos gydytojai jau gali skirti daug diagnostinių kraujo tyrimų, tokių kaip lipidų apykaitos, gliukozės, uždegimo rodiklių ar skydliaukės funkcijos tyrimai, tačiau jų galimybės galėtų būti plečiamos dar labiau. Pavyzdžiui, Švedijoje šeimos gydytojai gali skirti beveik visus laboratorinius ir radiologinius tyrimus, taip efektyviai mažindami specialistų darbo krūvį ir taupydami pacientų laiką.
„Tokia praktika sumažintų eiles pas specialistus ir padidintų visuomenės pasitikėjimą šeimos gydytojais. Šiuo metu pacientai neretai renkasi specialistus, remdamiesi subjektyviu įsitikinimu, kad jie geriau padės, net esant nedideliems simptomams“, – tikina M. Pauliukas.
Kita problema – specialistų darbo organizavimas tarp valstybinio ir privataus sektoriaus. Daugelis medikų dirba abiejose srityse, tačiau privatus sektorius, siūlydamas konkurencingesnes darbo sąlygas, traukia specialistus iš valstybinio sektoriaus, todėl valstybinės įstaigos susiduria su personalo trūkumu, ir tai tiesiogiai didina eiles.
Direktorius teigia, kad reikalinga efektyvesnė pacientų registracijos ir eilių valdymo sistema, kuri padėtų išvengti paslaugų dubliavimo ir užtikrintų, kad pacientai būtų nukreipiami ten, kur jų problema gali būti išspręsta greičiausiai. Šioje srityje reikšmingas vaidmuo tenka pacientų švietimui – būtina aiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikalinga specialistų pagalba, o kada problemą gali išspręsti šeimos gydytojas.
Privačių klinikų atstovai eilių pas specialistus komentuoti nenorėjo. Manoma, kad čia palaukti pas specialistus reikia todėl, kad gydytojai privačiose gydymo įstaigose konsultuoja vos dieną ar dvi per savaitę.
Trūksta pusšimčio gydytojų
Neoficialiai pakalbinti medikai kalbėjo apie didžiulę gydytojų kaitą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, apie specialistų trūkumą, tai esą ir augina eiles.
RŠL direktorius pranešė, kad ligoninėje gruodžio 12 dieną dirbo 441 gydytojas ir 774 slaugytojos. Trūksta kiek daugiau nei 11 procentų personalo. Tai reiškia, kad ligoninei trūksta beveik pusės šimto gydytojų.
Šiais metais iki gruodžio vidurio ligoninę paliko 45 gydytojai, 9 iš jų dirbo visu krūviu. Dar vienas gydytojas šiuo metu yra pateikęs prašymą išeiti iš darbo. Tuo tarpu šįmet į darbą ligoninėje priimti 48 nauji specialistai, tačiau tik 4 iš jų dirba visu etatu.
Sveikatos centrai dalijasi talonais pas specialistus
Šiaulių miesto tarybos sprendimu Šiauliuose buvo sukurti du sveikatos centrai, kuriuose aplink Šiaulių centro polikliniką ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą susibūrė po daugiau nei 10 kitų privačių ir viešųjų gydymo įstaigų. Vienas iš tikslų – kad tiek privačios, tiek valdiškos įstaigos dalytųsi laisvais talonais pas specialistus.
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis pasidžiaugė, kad daugiau bendraujama tarp privačių ir viešųjų įstaigų. Kiekvienoje įstaigoje atsirado koordinatorius. 14 įstaigų, sutarčių pagrindu įkūrusios sveikatos centrą, susikūrė ir savo koordinacinę programą, kurios ministerija taip ir neįsteigė. Privačios įstaigos pateikia talonus pas okulistus, traumatologus, kardiologus, kitus specialistus. Šiuos vizitus privačiose gydymo įstaigose apmoka ligonių kasos, pacientams jie nekainuoja.
Vadovas apgailestavo, kad kartais sistemoje pateikti talonai pas okulistą, traumatologą ar net kardiologą prakaba visą mėnesį ar net grąžinami atgal. Pavyzdžiui, per mėnesį grąžinami 3 talonai otorinolaringologijos, 2 talonai chirurgijos, 3 oftalmologijos ir kitoms konsultacijoms gauti.
„Mes panaudojame visus gautus talonus pas specialistus ir daugiau dar jų norėtųsi. Tačiau keista, kad ne visos sveikatos įstaigos juos panaudoja. Gal ne visi prisijungia, gal ne visiems aktualu tam žmogui padėti, nors taip neturėtų būti. Norėtųsi viešos ir pacientams prieinamos išankstinės registracijos per sveikatos centrą. Dabar tokia registracija galima tik per koordinatorių. Norisi judesio iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Sukūrė sistemą, tai galėtų ir judesį padaryti, o ne viską palikti mums patiems“, – komentavo M. Maželis.
Didžiausią paklausą turi šie gydytojai specialistai: endokrinologai, ortopedai-traumatologai bei neurologai. Lapkričio 12 dieną poliklinika pasirašė susitarimą su globos ir slaugos centru „Sidabražolė“ ir papildė paslaugų sąrašą antrinio lygio ambulatorine specializuota kardiologijos paslauga. Tai nors ir nedidelė, bet labai reikalinga pagalba ir greitesnis patekimas konsultacijai pas gydytoją kardiologą.
Kad eiles pas specialistus būtų galima sumažinti daugiau funkcijų suteikiant šeimos gydytojams, poliklinikos direktorius sutinka tik iš dalies. Jis pažymėjo, kad valstybė, siekdama apriboti pinigų naudojimą, brangesnius vaistus leido skirti tik specialistams, todėl šeimos gydytojai turi pacientus siuntinėti pas juos. Po truputį tai keičiasi, tačiau dar yra išlikę atvejų, kai šeimos gydytojas negali paskirti vaisto ar tęsti jo vartojimo, turi siųsti pas specialistą.
„Šioje vietoje yra rezervo, tačiau kad šeimos gydytojas siųstų kompiuterinei tomogramai ar magnetiniam rezonansui, tai čia visą Lietuvą tuoj pasiųs, užsikraus visa sistema. Specialistas tam baigęs specialiuosius mokslus ir gali nuspręsti, ar tikrai reikia tokio brangaus ištyrimo, ar ne“, – sakė M. Maželis.
