Naujausios
„Vakaro žinių“ žurnalistas
Milijonai į privačias rankas
Įstatymo „Dėl UAB „Ignitis grupė“ akcijų, kurias valdo privatūs investuotojai, išpirkimo valstybės naudai“ projektą rugsėjo pabaigoje registravo parlamentaras Petras Gražulis.
Jis akcentuoja, kad 73,08 proc. UAB „Ignitis grupė“ akcijų priklauso valstybei, o likę 26,92 proc. – privatiems investuotojams, privatūs akcininkai reikalauja, kad ši įmonė dirbtų su viršpelniais, kas Lietuvoje labai kelia elektros kainas. Pasak parlamentaro, Seimas turi siekti, kad „Ignitis grupė“ šiuo milžiniškų elektros kainų laikotarpiu dirbtų be pelno ir tokiu bei kitais būdais mažintų elektros kainas galutiniams vartotojams.
Projekte P.Gražulis pažymi, kad Latvijoje ir Estijoje analogiškų įmonių visus 100 proc. akcijų valdo atitinkamai Latvijos ir Estijos valstybės, o „Ignitis grupė“ gali laikinai dirbti be pelno tik tokiu atveju, jei šios grupės 100 proc. valdytų Lietuvos valstybė.
Jis siūlo akcijas išpirkti tomis pačiomis kainomis, kokiomis privatūs investuotojai jas įsigijo – už 450 mln. eurų. Siūlo išpirktas akcijas perduoti valdyti nuosavybės teisėmis Finansų ministerijai. Vyriausybė iki šių metų lapkričio privalėtų priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus šio įstatymo nurodytam akcijų įsigijimui taip, kad valstybei jos pereitų ne vėliau kaip iki metų pabaigos.
„Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra mažinti elektros kainą panašiais būdais, kuriuos pasirinko Estijos parlamentas, rugsėjo 15 d. priėmęs įstatymų pataisas, kurios visą padidėjusių elektros kainų amortizavimo naštą perkelia analogiškai Lietuvos UAB „Ignitis grupei“ – „Eesti Energia“. Lietuva tokio pat žingsnio žengti negali, nes valstybė nebekontroliuoja „Ignitis grupės“ – 26,92 proc. jos akcijų buvo parduotos privatiems investuotojams“, – aiškinamajame rašte dėsto P.Gražulis.
Neapgynė idėjos
Tiesa, panašu, kad jis pataisas registravo tik vardan politinių balų ir pats netiki jų sėkme, nes vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje net nedalyvavo, nors galėjo bent jau pateikti argumentus gyvai.
„Yra 29, 23 Konstitucijos straipsniai, nurodantys, kad nuosavybę tu gali paimti tik visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Čia – kažkoks naujas modelis, kurio Konstitucija nei numato, nei leidžia. Nematau Petro prisijungusio. Ar yra abejojančių, kad jo pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai?“, – kolegų nuotolinio posėdžio metu klausė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir išgirdo tik seimūno Lino Slušnio repliką, kad P.Gražulio pataisa „sveikam protui prieštarauja“.
Tad vieningai septyniais balsais „už“ nuspręsta, kad P.Gražulio idėja yra antikonstitucinė. Beje, tokią išvadą anksčiau pateikė ir Seimo Teisės departamentas.
Nesuinteresuoti mažomis kainomis
„Vakaro žinios“ skelbė, kad vienas pirmųjų apie „Ignitis grupė“ dalinį privatizavimą rugsėjo viduryje priminė žinomas teisininkas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. Mat valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno – 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Todėl daug kam kyla natūralus klausimas, kodėl tada „Ignitis grupės“ pelno sąskaita nemažinami elektros tarifai vartotojams, o elgiamasi priešingai – kainos nemažinamos, tačiau ketinama iš skolintų lėšų atseikėti apie milijardą eurų kompensuoti kainų augimui.
Pasak I.Vėgėlės, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo kadencijos paskutinį pusmetį – 2020 m. pavasarį – tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos teikimu nusprendė, kad dalį įmonių grupės akcijų reikia parduoti.
„2020-aisiais atlikto „privatizavimo“ pasekmėje AB „Ignitis grupės“ akcininkais – tiesiogiai ar netiesiogiai – tapo Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank“, investicijų valdymo bendrovė Invalda, taip pat keletas fizinių asmenų. Tarp privačių investuotojų – nemažai „užsieniečių“ (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of New York Mellon“, „Avaron“ ir „Avaroni', „State Street Bank and Trust company“ ir kiti. Nuo momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati (nors keliomis akcijomis), ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo – pelno. Valstybės įmonių ar valstybės pilnai valdomų įmonių tikslas nėra pelno siekimas – jos teikia paslaugas, gamina produkciją visų pirma atsižvelgdamos į viešąjį interesą, todėl jų tikslas nėra vien pelno siekimas“, – savo įžvalgomis pasidalino I.Vėgėlė.
